Member State report / Art11 / 2014-2020 / D1-R / Estonia / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
GES Descriptor | D1 Reptiles |
Member State | Estonia |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Estonian Environment Agency |
Report date | 2014-09-25; 2020-11-11 |
Report access |
2014 data
2020 data
Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
---|---|---|---|---|---|
Monitoring programme | Reference existing programme | ||||
Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||
Q4e - Programme ID | BALLT-D018-3 |
BALLT-D018-3 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
|
Q4f - Programme description |
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
|
Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Q5f - Description of programme for GES assessment |
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
|
Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
|
Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
Y |
Y |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
|
Q6d - Description of programme for targets assessment |
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
|
Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer
|
See 5h answer
|
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
|
Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
Q7b - Description of monitoring of activities |
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
|
Q7c - Relevant measures | |||||
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | N |
N |
Y |
Y |
Q7d - Description of monitoring for measures |
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
|||
Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
Reference sub-programme | Sub-programme ID | ||||
Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | ||||
Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Q4k - Monitoring purpose | |||||
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | |||||
Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
Q9a - Elements | |||||
Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | ||||
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||
Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||
Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | ||||
Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||
Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||
Q41 Spatial scope | |||||
Q4j - Description of spatial scope | |||||
Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
- |
- |
- |
Q9h - Temporal resolution of sampling | |||||
Q9c - Monitoring method | |||||
Q9d - Description of alteration to method | |||||
Q9e - Quality assurance | |||||
Q9f - Quality control | |||||
Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | ||||
Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | ||||
Q9i - Description of sample representivity | |||||
Q10a - Scale for aggregation of data | |||||
Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | ||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | ||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | ||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | ||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | ||||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | ||||
Q10d - Description of data access | |||||
Descriptor |
|
---|---|
Monitoring strategy description |
|
Coverage of GES criteria |
|
Gaps and plans |
|
Related targets |
|
Coverage of targets |
|
Related measures |
|
Coverage of measures |
|
Related monitoring programmes |
|
Programme code |
|
Programme name |
|
Update type |
|
Old programme codes |
|
Programme description |
|
Monitoring purpose |
|
Other policies and conventions |
|
Regional cooperation - coordinating body |
|
Regional cooperation - countries involved |
|
Regional cooperation - implementation level |
|
Monitoring details |
|
Features |
|
Elements |
|
GES criteria |
|
Parameters |
|
Parameter Other |
|
Spatial scope |
|
Marine reporting units |
|
Temporal scope (start date - end date) |
|
Monitoring frequency |
|
Monitoring type |
|
Monitoring method |
|
Monitoring method other |
|
Quality control |
|
Data management |
|
Data access |
|
Related indicator/name |
|
Contact |
|
References |