Member State report / Art8-2024 / 2024 / D1-B / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art8 |
| Report due | 2024-10-15 |
| GES Descriptor | D1 Birds |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Report date | 2026-01-21 13:47:00 |
Coastal waters (including transitional waters regarding descriptors and associated indicators that is not covered by WFD) (BAL-LT-AA-01)
Regional assessment area |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Component MRUs |
|
|
|
|
|
|
|||||||
GES component |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
D1B |
Feature |
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Element |
Bucephala clangula |
Clangula hyemalis |
Melanitta fusca |
Melanitta nigra |
Polysticta stelleri |
Somateria mollissima |
Gavia spp. |
Mergellus albellus |
Mergus merganser |
Mergus serrator |
Podiceps cristatus |
||
Element extent |
|||||||||||||
Trend element |
|||||||||||||
Element 2 |
|||||||||||||
Element source |
|||||||||||||
Criterion |
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
Parameter |
Other
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Other
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Abundance
|
Threshold value upper |
75.0 |
254.0 |
15531.0 |
24518.0 |
480.0 |
884.0 |
178.0 |
75.0 |
332.0 |
930.0 |
268.0 |
538.0 |
|
Threshold value lower |
|||||||||||||
Threshold value operator |
>= |
>= |
|||||||||||
Threshold qualitative |
|||||||||||||
Threshold value source |
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
MS in (sub)region
|
||
Value achieved upper |
17.0 |
592.0 |
3177.0 |
7417.0 |
367.0 |
60.0 |
169.0 |
3.0 |
3701.0 |
2544.0 |
|||
Value achieved lower |
|||||||||||||
Value unit |
percentage
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
percentage
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
individuals
|
Proportion threshold value |
|||||||||||||
Proportion value achieved |
|||||||||||||
Proportion threshold value unit |
|||||||||||||
Trend parameter |
Stable |
Improving |
Improving |
Stable |
Improving |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Improving |
Stable |
Improving |
Parameter achieved |
No |
Yes |
No |
No |
No |
No |
No |
No |
No |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Description parameter |
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių (Klykuolė, Ledinė antis, Nuodėgulė, Juodoji antis, Sidabrinė gaga, Paprastoji gaga) rodiklį – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. Pagal kriterijų D1C2 Bentosu besimaitinančių paukščių siektinasGAB - 75 %, o siekė 17 %.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Klykuolė (Bucephala clangula) gausumą – jūros rajonas siekė GAB vertę.
2012-2017 m. periodu klykuolės (Bucephala clangula) gausumas nesiekė GAB vertės. Reikšmių atžvilgiu tendencija gerėja.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Ledinė antis (Clangula hyemalis) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2012-2017 m. periodu ledinės anties (Clangula hyemalis) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės. Tačiau reikšmių atžvilgiu tendencija gerėja.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Nuodėgulė (Melanitta fusca) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2012-2018 m. periodu nuodėgulės (Melanitta fusca) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2012-2017 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Juodoji antis (Melanitta nigra) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 m. periodu juodosios anties (Melanitta nigra) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) gausumas GAB nesiekė ir 2012-2017 m. periodu. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Paprastoji gaga (Somateria mollissima) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2012-2017 m. periodu paprastosios gagos (Somateria mollissima) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių (Rudakaklis/juodakaklis naras, Mažasis dančiasnapis, Didysis dančiasnapis, Vidutinis dančiasnapis, Ausuotasis kragas) rodiklį jūros rajonas nesiekė GAB vertės. Pagal kriterijų D1C2 vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių siektinas GAB - 75 %, o siekė 60 %.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Rudakaklio/juodakaklio naro (Gavia sp.) gausumas GAB nesiekė ir 2012-2017 m. periodu. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies – Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus) gausumą – jūros rajonas siekė GAB vertę.
Mažojo dančiasnapio (Mergellus albellus) gausumas GAB vertę siekė ir 2012-2017 m. periodu. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) gausumą – jūros rajonas siekė GAB.
Didžiojo dančiasnapio (Mergus merganser) gausumas GAB nesiekė 2012-2017 m. periodu. Reikšmių atžvilgiu tendencija gerėja.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Vidutinio dančiasnapio (Mergus serrator) gausumas GAB nesiekė ir 2012-2017 m. periodu. Reikšmių atžvilgiu tendencija stabili.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) gausumą – jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės.
Ausuotojo krago (Podiceps cristatus) gausumas GAB vertę siekė ir 2012-2017 m. periodu. Tačiau reikšmių atžvilgiu tendencija gerėja.
|
Related indicator |
|
|
|||||||||||
Criteria status |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Not good |
Good |
Description criteria |
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių (Klykuolė, Ledinė antis, Nuodėgulė, Juodoji antis, Sidabrinė gaga, Paprastoji gaga) rodiklį – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. Pagal kriterijų D1C2 Bentosu besimaitinančių paukščių siektinasGAB - 75 %, o siekė 17 %.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Klykuolė (Bucephala clangula) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2012-2017 m. periodu klykuolės (Bucephala clangula) gausumas taip pat nesiekė GAB.
2006-2011 m. periodu klykuolės (Bucephala clangula) gausumas siekė GAB vertę.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Ledinė antis (Clangula hyemalis) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu ledinės anties (Clangula hyemalis) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Nuodėgulė (Melanitta fusca) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu nuodėgulės (Melanitta fusca) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Juodoji antis (Melanitta nigra) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 m. ir 2012-2017 m. periodu juodosios anties (Melanitta nigra) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu sibirinės gagos (Polysticta stelleri) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Paprastoji gaga (Somateria mollissima) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu paprastosios gagos (Somateria mollissima) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių (Rudakaklis/juodakaklis naras, Mažasis dančiasnapis, Didysis dančiasnapis, Vidutinis dančiasnapis, Ausuotasis kragas) rodiklį jūros rajonas nesiekė GAB vertės. Pagal kriterijų D1C2 vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių siektinas GAB - 75 %, o siekė 60 %.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Rudakaklio/juodakaklio naro (Gavia sp.) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies – Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus) gausumą – jūros rajonas siekė GAB vertę. Mažojo dančiasnapio (Mergellus albellus) gausumas GAB vertę siekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) gausumą – jūros rajonas siekė GAB. Didžiojo dančiasnapio (Mergus merganser) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB. Vidutinio dančiasnapio (Mergus serrator) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) gausumą – jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės. Ausuotojo krago (Podiceps cristatus) gausumas GAB vertę siekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Element status |
Good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Not good |
Good |
||
Description element |
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Klykuolė (Bucephala clangula) gausumą – jūros rajonas siekė GAB vertę. 2012-2017 m. periodu klykuolės (Bucephala clangula) gausumas nesiekė GAB.
2006-2011 m. periodu klykuolės (Bucephala clangula) gausumas siekė GAB vertę.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Ledinė antis (Clangula hyemalis) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu ledinės anties (Clangula hyemalis) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Nuodėgulė (Melanitta fusca) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu nuodėgulės (Melanitta fusca) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Juodoji antis (Melanitta nigra) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 m. ir 2012-2017 m. periodu juodosios anties (Melanitta nigra) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu sibirinės gagos (Polysticta stelleri) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių, bentosu besimaitinančių paukščių rūšies - Paprastoji gaga (Somateria mollissima) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB vertės. 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu paprastosios gagos (Somateria mollissima) gausumas taip pat nesiekė GAB vertės.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Rudakaklio/juodakaklio naro (Gavia sp.) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies – Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus) gausumą – jūros rajonas siekė GAB vertę.
Mažojo dančiasnapio (Mergellus albellus) gausumas GAB vertę siekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) gausumą – jūros rajonas siekė GAB.
Didžiojo dančiasnapio (Mergus merganser) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) gausumą – jūros rajonas nesiekė GAB.
Vidutinio dančiasnapio (Mergus serrator) gausumas GAB nesiekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, pagal žiemojančių pelaginių paukščių rūšies - Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) gausumą – jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės.
Ausuotojo krago (Podiceps cristatus) gausumas GAB vertę siekė 2006-2011 ir 2012-2017 m. periodu.
|
||
Source assessment feature |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Reporting method feature |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Trend feature |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Improving |
Improving |
Improving |
Improving |
Improving |
Improving |
Integration rule type parameter |
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Other
|
Integration rule description parameter |
|||||||||||||
Integration rule type criteria |
|||||||||||||
Integration rule description criteria |
|||||||||||||
GES extent threshold |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
75.00 |
GES extent achieved |
17.00 |
17.00 |
17.00 |
17.00 |
17.00 |
17.00 |
17.00 |
60.00 |
60.00 |
60.00 |
60.00 |
60.00 |
60.00 |
GES extent unit |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
Proportion of species in good status within species group |
GES achieved |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionNotReported |
Description overall status |
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.
|
Assessments period |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
Related pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Test TV |
No |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
No |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
Test results |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |