Member State report / Art9-2024 / 2024 / D1-M / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art9 |
| Report due | 2024-10-15 |
| GES Descriptor | D1 Mammals |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Report date | 2026-01-21 13:47:00 |
GES component |
D1C1
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C2
|
D1C3
|
D1C4
|
D1C2
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
Features |
|
|
|
|
|
|
|
GES description |
Kiekvienos rūšies mirtingumas dėl atsitiktinės priegaudos yra mažesnis nei lygis, dėl kurio rūšims kiltų grėsmė, taigi užtikrinimas ilgalaikis jos gyvybingumas.
Kriterijų apibūdina rodiklis „Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose“, nustatyta GAB vertė – per stebimą laikotarpį žiemojančių jūros paukščių priegauda žvejybos įrankiuose yra mažesnė negu 1 % kiekvienos rūšies suaugusių paukščių natūralaus mirtingumo (vertinama kiekviena rūšis atskirai).
|
Anthropogenic pressures do not adversely affect the population abundance of the species, thus ensuring its long-term viability. The abundance of wintering seabird populations is assessed separately for: 1) water-feeding (pelagic) birds and 2) benthic-feeding birds. Benthic-feeding birds: Bucephala clangula, Melanitta fusca, Clangula hyemalis, Melanitta nigra, Somateria mollissima, Polysticta stelleri. GES values were determined for each type of functional group. When assessing the status of functional groups of seabird species, the proportion (%) of species in the group that were assessed as good was determined. A group of functional seabird species shall be considered to be in good condition if at least 75% of the individual species assessed for that species have been assessed as good.
|
Anthropogenic pressures do not adversely affect the population abundance of the species, thus ensuring its long-term viability. The abundance of wintering seabird populations is assessed separately for: 1) water-feeding (pelagic) birds and 2) benthic-feeding birds. Pelagic-feeding birds: brown-necked / black-necked diver (Gavia sp.), Eared plover (Podiceps cristatus), great crested grebe (Mergus merganser), medium-backed grebe (Mergus serrator), small grebe (Mergellus albus) GES values were determined for each type of functional group. When assessing the status of functional groups of seabird species, the proportion (%) of species in the group that were assessed as good was determined. A group of functional seabird species shall be considered to be in good condition if at least 75% of the individual species assessed for that species have been assessed as good.
|
Anthropogenic hazards do not adversely affect the population abundance of the species, thus ensuring its long-term viability. The abundance of key species in the Baltic Sea coastal fish communities (abundance of plaice) is assessed.
|
Demographic characteristics of species populations (eg body size or age class, sex ratio, fertility and survival rates) indicate that populations are in good condition and not adversely affected by anthropogenic hazards. The indicators D4C2 and D4C3 “Fish Community Abundance Index (Predatory Fish Abundance)” and “Fish Community Size Index” are used to assess the status according to the D1C3 criterion.
|
The range and (if appropriate) pattern of the species distribution correspond to the prevailing physiographic, geographical and climatic conditions. The indicators "Fish Community Diversity Index (Shannon Index)" and "Fish Community Trophic Index" are evaluated.
|
The population abundance of the species is not adversely affected due to anthropogenic pressures, such that its long-term viability is ensured.
The indicators are “Salmon (Salmo salar) breeders and pike abundance” and “Sea trout (Salmo trutta trutta abundance and pike abundance” are evaluated.
|
Determination date |
201304 |
201304 |
201304 |
202002 |
201304 |
201304 |
202002 |
Update type |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
DeterminationSame |
Justification for non-use of criterion |
Ataskaitiniu laikotarpiu vykdyto projekto metu surinki pirmieji išsamūs duomenys apie žiemojančių paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose. Surinkta informacijos apie priegaudoje žuvusius 15 rūšių 1345 paukščius: 790 individus Lietuvos žemyninėje priekrantės dalyje ir 534 paukščius Kuršių nerijos priekrantėje. Bendrai vertinant paukščių priegaudą visais tirtais sezonais visoje Lietuvos priekrantėje matyti, kad daugiausiai paukščių žuvo smulkiausio akytumo tinkluose (plačiau: https://aaa.lrv.lt/public/canonical/1744888274/3448/Lietuvos%20j%C5%ABros%20rajono%20aplinkos%20b%C5%ABkl%C4%97%202018-2023%20m..pdf). Tačiau, studijų metu buvo įvertintas bendras skirtingų žiemojančių paukščių rūšių mirtingumo mastas, tačiau nelyginant su kiekvienos rūšies natūraliu mirtingumu. Tolimesnis vertinimas pagal rodiklį ir kriterijų numatomas kito projekto įgyvendinimo metu, 2025-2027 metais.
|
Kiti HELCOM siūlomi rodikliai, atitinkantys D1C2 kriterijų yra: 1) Ruonių populiacijos gausumo trendas (Population trends and abundance of seals). Rodiklis Lietuvos jūriniams vandenims neaktualus, nes stebėsena vykdoma gulyklose, kurių Lietuvos pakrantėje nėra. Dėl šios priežasties taikomas kitoks monitoringo metodas būtų nesuderinamas regione; 2) Jūros kiaulių populiacijos gausumo trendas (abundance and the trend in abundance of harbour porpoises). Pre-core rodiklis. Jūros kiaulių pasiskirstymas Baltijos jūroje buvo tiriamas 2011-2012 m. tarptautinio projekto SAMBAH metu. Iš Lietuvos jūrinėje teritorijoje patalpintų 9 akustinių detektorių, tik 4 registravo jūros kiaulių signalus. Aplinkos ministerija kartu su Klaipėdos universitetu pradės paprastosios jūros kiaulės (Phocoena phocoena) populiacijos tyrimus Baltijos jūroje 2024–2025 m. 2024 m. rudenį 4 hidrofonai buvo nuleisti į Lietuvos jūros rajoną. Tyrimų duomenys prisidės prie tolimesnio rodiklio vystymo regioniniu mastu.
|
Kiti HELCOM siūlomi rodikliai, atitinkantys D1C4 kriterijų yra: 1). Baltijos ruonių pasiskirstymas (Distribution of Baltic seals). Lietuvoje nesutinkami žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis (Phoca vitulina vitilina). Į Lietuvos faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis – pilkasis ruonis. Regioniniam rodiklio, susijusiam su pilkuoju ruoniu, vystymui prisideda Lietuvos Jūrų muziejaus renkami duomenys: priekrantėje paleidžiami pilkieji ruoniai, pažymėti palydoviniais arba GSM siųstuvais. Pastaruoju metu kasmet į laisvę Lietuvos priekrantėje paleidžiama 8-10 pilkųjų ruonių individų, kurie buvo surinkti iš paplūdimių išsekę.
|
||||
Justification for delay in setting EU/regional requirements |