Member State report / Art11 / 2020 / D1-P / Lithuania / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2020-10-15 |
GES Descriptor | D1 Pelagic habitats |
Member State | Lithuania |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Environmental Protection Agency |
Report date | 2020-10-16 |
Report access |
Descriptor |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
D1.6 |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai.
Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus.
HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Related measures |
|||||||||||||||||||
Coverage of measures |
|||||||||||||||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Programme name |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||||||||||||||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D024_Zoopl apima zooplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties, lyties ir vystymosi stadijos tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 16 stočių, 2 kartus per metus (pavasarį ir vasarą) BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D4 rodiklis: Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius (BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03 jūros rajonams)
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui)
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_ChlA apima fitoplanktono pigmento Chlorofilo-a tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, eutrofikacijai pagal D5 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė vasaros chlorofilo "a" koncentracija (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinė metinė chlorofilo „a“ koncentracija (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_Nutrients apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 2) Vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 3) Vidutinė metinė bendro azoto koncentracija (BAL-LT-AA-03); 4) Vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija (BAL-LT-AA-03); 5) Ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03); 6) Ištirpusio neorganinio fosforo koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03).
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_HydroMeteo apima hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Matuojami parametrai: oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, atmosferos slėgis, oro drėgnis, matomumas, debesys (kiekiai, formos, aukštis), ledo reiškiniai (ledų kiekis, forma, storis). Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys papildomai naudojami vertinant hidrologinius duomenis pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Atsižvelgiama vertinant vandens skaidrumą pagal D5.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||||||||||||||||||
Regional cooperation - countries involved |
|||||||||||||||||||
Regional cooperation - implementation level |
|||||||||||||||||||
Monitoring details |
Zooplanktono mėginiai imami ir analizuojami remiantis HELCOM metodika, tinklu WP-2 (tinklo viršutinis skersmuo 0,255 m2, akučių diametras 100 µm. Mėginiai fiksuojami 4 proc. formaldehido tirpalu. Mėginiai analizuojami mikroskopijos metodu.
|
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p.
LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p.
Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai chlorofilo a tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.). Mėginiai laive filtruojami per 0,7 µm filtrus. Analizuojami spektrometriniu metodu.
|
Mėginiai maistingųjų medžiagų analizei imami CTD zondu su batometrų sistema (12 batometrų: 5 litrų ir 2,5 litrų talpos).
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo kryptis ir greitis, atmosferos slėgis matuojami davikliais laive, debesų, bangų, ledų parametrus ekspertas nustato vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Features |
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Eutrophication
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D4C3 |
D4C1 |
D1C6 |
D1C6 |
D5C4 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D5C2 |
D5C1 |
D5C5 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D7C1 |
D7C1 |
D7C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
biomasė ir gausumas |
temperature |
salinity |
salinity |
temperature |
temperature |
transparency |
Oxygen |
Oxygen |
pH |
Ice |
Currents |
Waves |
||||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1990-9999 |
1980-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1980-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
Monitoring frequency |
Other |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM ZEN projektuose.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus ir vertinimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Data management |
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Data access |
|||||||||||||||||||
Related indicator/name |
|||||||||||||||||||
Contact |
|||||||||||||||||||
References |