Baltijos jūros dugno tralavimų (tyrimų laikotarpiu (2018-2023 m.) 72 kartai Lietuvos jūriniuose vandenyse, BAL-LT-AA-03) duomenys parodė, kad 61 tralavimų metu (84,7 proc.) buvo aptikta nors viena jūrinę aplinką teršianti šiukšlė. Aptiktų šiukšlių kiekis tyrimų periodu kito nuo 1 iki 30 vnt., arba perskaičiavus ploto vienetui – nuo 0,72 vnt./km2 iki 23,5 vnt./km2. Dažniausiai tralavimo vietose buvo aptinkama 1–10 šiukšlių. Kriterijaus rodiklis - ant dugno besikaupiančių šiukšlių vidutinis metinis kiekis, tenkantis 1 km2 – 1 vnt. ir tendencija rodo pagerėjimą, GAB nepasiektas.

Baltijos jūros dugno tralavimų (tyrimų laikotarpiu (2018-2023 m.) 72 kartai Lietuvos jūriniuose vandenyse, BAL-LT-AA-03) duomenys parodė, kad 61 tralavimų metu (84,7 proc.) buvo aptikta nors viena jūrinę aplinką teršianti šiukšlė. Aptiktų šiukšlių kiekis tyrimų periodu kito nuo 1 iki 30 vnt., arba perskaičiavus ploto vienetui – nuo 0,72 vnt./km2 iki 23,5 vnt./km2. Dažniausiai tralavimo vietose buvo aptinkama 1–10 šiukšlių. Kriterijaus rodiklis - ant dugno besikaupiančių šiukšlių vidutinis metinis kiekis, tenkantis 1 km2 – 1 vnt. ir tendencija rodo pagerėjimą, GAB nepasiektas.

Lietuvos Baltijos jūros pakrantę (BAL-LT-AA-04) teršiančios šiukšlės (išskyrus mikrošiukšles) buvo stebimos dešimtyje paplūdimių. Stebėjimų metu buvo identifikuojamos visos paplūdimį teršiančios šiukšlės, esančios 100 m ilgio tyrimų transektoje, įvertinti skirtingi pakrantę teršiančių šiukšlių objektai. Įvertinus pakrantę teršiančias šiukšles pagal medžiagos tipą, matyti, kad bendrame šiukšlių kiekyje vyravo dirbtinių polimerinių medžiagų šiukšlės (apie 85% bendro šiukšlių kiekio). Šis santykinis kiekis buvo artimas praėjusio periodo vertinimui – 83% bendro šiukšlių kiekio (2012–2016 m. duomenimis). Lyginant su praėjusiu periodu, išaugo popieriaus ir kartono šiukšlių santykinis kiekis (ataskaitiniu periodu 5,5%, praėjusiu – 0,9% bendro šiukšlių kiekio); sumažėjo stiklo/keramikos (ataskaitiniu periodu 1,2%, praėjusiu – 4,0% bendro šiukšlių kiekio) ir metalo (ataskaitiniu periodu 2,5%, praėjusiu – 5,0% bendro šiukšlių kiekio) šiukšlių kiekis. Paplūdimiuose vidutiniškai aptikta 105 vnt. šiukšlių 100 m paplūdimio ruože. Daugiausiai jų aptikta Palangos paplūdimyje – vid. 176 vnt./100 m, mažiausiai – Nidos paplūdimyje – vid. 49 vnt./100 m. Dažniausiai aptinkama šiukšlė – cigarečių nuorūkos. GAB vertė nebuvo pasiekta nei vienoje tyrimų vietų (0 procentų), nors tendencija reikšmių atžvilgiu gerėja.

Lietuvos Baltijos jūros pakrantę (BAL-LT-AA-04) teršiančios šiukšlės (išskyrus mikrošiukšles) buvo stebimos dešimtyje paplūdimių. Stebėjimų metu buvo identifikuojamos visos paplūdimį teršiančios šiukšlės, esančios 100 m ilgio tyrimų transektoje, įvertinti skirtingi pakrantę teršiančių šiukšlių objektai. Įvertinus pakrantę teršiančias šiukšles pagal medžiagos tipą, matyti, kad bendrame šiukšlių kiekyje vyravo dirbtinių polimerinių medžiagų šiukšlės (apie 85% bendro šiukšlių kiekio). Šis santykinis kiekis buvo artimas praėjusio periodo vertinimui – 83% bendro šiukšlių kiekio (2012–2016 m. duomenimis). Lyginant su praėjusiu periodu, išaugo popieriaus ir kartono šiukšlių santykinis kiekis (ataskaitiniu periodu 5,5%, praėjusiu – 0,9% bendro šiukšlių kiekio); sumažėjo stiklo/keramikos (ataskaitiniu periodu 1,2%, praėjusiu – 4,0% bendro šiukšlių kiekio) ir metalo (ataskaitiniu periodu 2,5%, praėjusiu – 5,0% bendro šiukšlių kiekio) šiukšlių kiekis. Paplūdimiuose vidutiniškai aptikta 105 vnt. šiukšlių 100 m paplūdimio ruože. Daugiausiai jų aptikta Palangos paplūdimyje – vid. 176 vnt./100 m, mažiausiai – Nidos paplūdimyje – vid. 49 vnt./100 m. Dažniausiai aptinkama šiukšlė – cigarečių nuorūkos. GAB vertė nebuvo pasiekta nei vienoje tyrimų vietų (0 procentų), nors tendencija reikšmių atžvilgiu gerėja.