Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui.

Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui.

Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui.

Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui

Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui

Jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D2 deskriptorių naudoti trys rodikliai, apibūdinantys skirtingus kriterijus: 1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys (D2C1 kriterijus), 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“: juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus) ir šoniplaukai (Dikerogammarus villosus) (D2C2 kriterijus), 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL (D2C3 kriterijus). Kriterijų D2C2 apibūdina rodiklis „Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje“ juodažiočiui grundalui (Neogobius melanostomus)“. Remiantis 2018-2023 m. periodo duomenimis, Neogobius melanostomus gausumas sumažėjo nuo 234 CPUE iki 2195 CPUE, t.y. apie 17%. Jūros aplinkos būklė pagal rodiklį ir kriterijų D2C2 – nesiekia geros. Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimui

Per 2018-2023 m. laikotarpį į BAL-LT-MS-01 neatplito naujų rūsių, todėl GAB Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimuipasiekta.Per 2012-2017 m. laikotarpį į Lietuvos Baltijos jūros vandenis atplito dvi naujos nevietinės (svetimkraštės) rūšys: dvigeldis moliuskas Rangia cuneata ir vėžiagyvis – šoniplauka Dikerogammarus villosus, tačiau jos jau buvo registruotos Baltijos jūroje kitų šalių jūros rajonuose. GAB pasiektas.

Per 2018-2023 m. laikotarpį į BAL-LT-MS-01 neatplito naujų rūsių, todėl GAB Remiantis valstybiniais Aplinkos apsaugos agentūros monitoringo duomenimis Baltijos jūros priekrantėje per vertinimo laikotarpį (2018–2023 m.) šoniplauka (Dikerogammarus villosus) neidentifikuota, tačiau Kuršių mariose ir Klaipėdos sąsiauryje D. villosus fiksuota nuo 2017 m. Pagal 2017–2023 m. šoniplaukos paplitimo (vidutinis gausumas ir biomasė) duomenis, matoma, kad rūšis nedideliu gausumu aptinkama Klaipėdos uosto tyrimo vietose ir plinta pietų kryptimi Kuršių mariose, todėl būtina ateityje stebėti ir vertinti šios rūšies poveikį bendrijoms ir visos ekosistemos funkcionavimuipasiekta.Per 2012-2017 m. laikotarpį į Lietuvos Baltijos jūros vandenis atplito dvi naujos nevietinės (svetimkraštės) rūšys: dvigeldis moliuskas Rangia cuneata ir vėžiagyvis – šoniplauka Dikerogammarus villosus, tačiau jos jau buvo registruotos Baltijos jūroje kitų šalių jūros rajonuose. GAB pasiektas.