Pagal rodiklį 'Mintingumo dėl žvejybos koeficientas (Fmsy)' gautais duomenimis strimelių išteklio mirtingumo dėl žvejybos reikšmės 2019-2021 m. buvo didesnės, nei numatyta slenkstinė vertė (GAB), tai indikavo blogą aplinkos būklę. Nuo 2020 m. specializuota rytinių menkių žvejyba buvo draudžiama, todėl žvejybos poveikis ištekliui yra minimalus, taip pat, dėl metodinių problemų ir neaiškaus rytinių menkių išteklio vystymosi, Fmsy ir Bmsy reikšmių TJTT nevertino, todėl šiam ištekliui pagal šiuos du žuvų rodiklius, kol kas, analizė negalima. Būklė kritinė. Analizė parodė, kad brėtlingių išteklio mirtingumo dėl žvejybos reikšmės 2019–2021 m. buvo didesnės, nei numatyta slenkstinė vertė (GAB), tai indikavo blogą aplinkos būklę, tuo tarpu, neršiančių brėtlingių išteklių biomasės reikšmės 2019–2021 m. laikotarpiu indikavo gerą aplinkos būklę ir gerą išteklio reprodukcinį potencialą. Šios rūšies ištekliai gerą reprodukcinį potencialą turi nepertraukiamai ilgą laiką, nuo pat 1990 m. Subrendusių brėtlingių biomasė svyravo labai stipriai, todėl patikimo trendo brėtlingiams nenustatyta. Priežastis gali būti ta, kad brėtlingiai trumpaamžė žuvis ir jų populiacijos struktūra labai stipriai kinta laiko bėgyje Bendra būklė pagal brėtlingio (Sprattus sprattus) rūšį – gera. Pagal kriterijų D3C1 - GAB nepasiektas.

Pagal rodiklį 'Neršiančių išteklių biomasė' strimėlių buvo mažesnė nei numatyta slenkstinė vertė (GAB), kas irgi indikavo blogą aplinkos būklę 2019–2021 m. laikotarpiu. Išteklio neršti galinti menkių biomasė yra mažesnė už visus TJTT atskaitos taškus: Bmsy, Bpa, Blim, todėl jis nebeturi pilno reprodukcinio potencialo ir yra didelis pavojus dėl jo atsikūrimo. Išteklio neršti galinti biomasė mažiausia buvo 2020 m. (68 267 t), o 2021 m. nežymiai padidėjo – 68 443 t, tačiau išliko labai žemame lygyje toliau. Būklė kritinė. Neršiančių brėtlingių išteklių biomasės reikšmės (vidutiniškai Bmsy=880 000 t) 2019–2021 m. laikotarpiu indikavo gerą aplinkos būklę (Bmsy=570 000 t) ir gerą išteklio reprodukcinį potencialą. Šios rūšies ištekliai gerą reprodukcinį potencialą turi nepertraukiamai ilgą laiką, nuo pat 1990 m., siekė GAB. Pagal kriterijų D3C2 - GAB nepasiektas.

Pagal rodiklius 'Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvį proporcija' ir '95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais'. Strimelių vidutiniai pirmos lytinės brandos ilgiai per visą tiriamą laikotarpį nesikeitė ir pagal 95-ąjį žuvų ilgio pasiskirstymo procentilį strimelių analizė parodė, kad GAM modelis regresiją aprašė blogai, todėl trendo nėra, kas atitinka GAB kriterijų, menkių didesnių už 35 cm ilgį, biomasė sudarė mažiau nei 50 procentų daugelyje imčių ir ta tendencija buvo mažėjanti. Atlikus IU testą buvo gauta, kad 2005–2021 metų laikotarpiui L50 trendas mažėja, o tai reiškia, kad rodiklis neatitinka numatytos slenkstinės vertės (GAB) ir pagal 95-ąjį žuvų ilgio pasiskirstymo procentilį menkių duomenų analizė parodė, kad GAM modelis regresiją aprašė gerai, tačiau statistiškai patikimo trendo nebuvo, o tai atitiko GAB kriterijų, Upinėms plekšnėms (Platichthys flesus) statistiškai patikimo trendo pirmos lytinės brandos normai nebuvo, tai atitinka GAB kriterijų. Pagal 95-ąjį žuvų ilgio pasiskirstymo procentilį upinių plenkšnių analizė parodė, kad GAM modelis regresiją aprašė gerai, tačiau statistiškai patikimo trendo nebuvo, o tai atitiko GAB kriterijų. Subrendusių brėtlingių biomasė svyravo labai stipriai, todėl patikimo trendo brėtlingiams nenustatyta. Priežastis gali būti ta, kad brėtlingiai trumpaamžė žuvis ir jų populiacijos struktūra labai stipriai kinta laiko bėgyje Bendra būklė pagal brėtlingio (Sprattus sprattus) rūšį – gera. Pagal kriterijų D3C3 būklė bloga, dėl menkės rodiklių nepasiektų GAB verčių.