Member State report / Art11 / 2014-2020 / D4 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D4 Food webs/D1 Ecosystems |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||||||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||||||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
|||||||||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
|||||||||
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
|
| Q7c - Relevant measures | |||||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
||||||||
| Q7d - Description of monitoring for measures |
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
|||||||||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_Ice |
|
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - physical characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
Ice cover |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_Ice |
|
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - physical characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
Ice cover |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact Pressurse Activities Measures |
StateImpact Pressurse Activities Measures |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report |
Water Framework Directive; Monitoring incorporated into present programme. |
HELCOM monitoring manual, Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report. |
Monitoring incorporated into present programme.
|
||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
|
|
|
|
||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics |
|
|
||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) |
|
|
|
|||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) |
|
|||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output |
|
|||||||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||||||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||||||||
| Q41 Spatial scope | WFD_TW WFD_CW |
WFD_TW WFD_CW |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
||
| Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 38-43 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out over the entire sea area, at coastal stations and also is based on research ship cruises |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 52-57 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 44-51 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 44-52 pages |
visual monitoring
|
||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | 1992-9999 |
1992-9999 |
- |
1990-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1980-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q9c - Monitoring method | Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
||
| Q9d - Description of alteration to method | Near real time data are collected and quality controlled |
||||||||||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | ||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | ||||||||||
| Q9i - Description of sample representivity | Monitoring is carried out in 16 monitoring sites 2 times a year |
In coastal water bodies sampling is carried out 7 times a year, every year; in other coastal stations, territorial waters 3-4 times a year; in the off-shore areas 1-2 times a year (research vessel based monitoring) |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
Research vessel based data are collected; |
Research vessel based data are collected |
Research vessel based data are collected; |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
||||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | UnprocessedData ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
ProcessedData |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | URLdownload |
URLdownload |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationInternationalDC |
LocationNationalDC |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | ManagementZonesReportingUnits |
ManagementZonesReportingUnits |
SpeciesDistribution |
SpeciesDistribution |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2014-12 |
2014-12 |
1990-12 |
1980-12 |
2011-06 |
1980-12 |
2011-06 |
1972-12 |
2011-06 |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
|
| Q10d - Description of data access | Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
||
Descriptor |
D4/D1 |
D4/D1 |
D4/D1 |
D4/D1 |
D4/D1 |
D4/D1 |
|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna.
Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Related measures |
||||||
Coverage of measures |
||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
Programme name |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D024_Zoopl apima zooplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties, lyties ir vystymosi stadijos tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 16 stočių, 2 kartus per metus (pavasarį ir vasarą) BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D4 rodiklis: Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius (BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03 jūros rajonams)
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui)
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
||||||
Regional cooperation - countries involved |
||||||
Regional cooperation - implementation level |
||||||
Monitoring details |
Zooplanktono mėginiai imami ir analizuojami remiantis HELCOM metodika, tinklu WP-2 (tinklo viršutinis skersmuo 0,255 m2, akučių diametras 100 µm. Mėginiai fiksuojami 4 proc. formaldehido tirpalu. Mėginiai analizuojami mikroskopijos metodu.
|
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p.
LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p.
Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
|
||||
Features |
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D1C2 |
D1C4 |
D4C2 |
D4C3 |
D4C3 |
D4C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
biomasė ir gausumas |
|||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1990-9999 |
1980-9999 |
Monitoring frequency |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Other |
3-monthly |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Quality control |
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM ZEN projektuose.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
|
Data management |
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Data access |
||||||
Related indicator/name |
||||||
Contact |
||||||
References |