Member State report / Art11 / 2014 / D5 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15 |
| GES Descriptor | D5 Eutrophication |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found |
| Report access |
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D5 |
MP_D5 |
MP_D5 |
MP_D5 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||||||||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||||||||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
For more information in the pdf report.
|
)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
For more information in the pdf report.
|
)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
For more information in the pdf report.
|
)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
For more information in the pdf report.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the KlaipÄda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools.
The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys.
An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
|
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the KlaipÄda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools.
The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys.
An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
|
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the KlaipÄda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools.
The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys.
An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
|
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the KlaipÄda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools.
The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys.
An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
|
|||||||||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
5 |
5 |
5 |
5 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
|
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
|
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
|
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
Lithuaniaâs obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the KlaipÄda Strait.
|
Lithuaniaâs obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the KlaipÄda Strait.
|
Lithuaniaâs obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the KlaipÄda Strait.
|
Lithuaniaâs obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the KlaipÄda Strait.
|
|||||||||
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
|
| Q7c - Relevant measures | |||||||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
Y |
||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
Y |
Y |
||||||||
| Q7d - Description of monitoring for measures | |||||||||||||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_Ice |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
|
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - physical characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
Ice cover |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D024_Zoopl |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_Ice |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
|
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - physical characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
Ice cover |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Water column - chemical characteristics |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
StateImpact |
||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report |
Water Framework Directive; Monitoring incorporated into present programme. |
HELCOM monitoring manual, Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report. |
Monitoring incorporated into present programme.
|
Water Framework Directive; Monitoring incorporated into present programme. |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report. |
||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
|
|
|
|||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) |
|
|
|
|
||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) |
|
|
||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output |
|
|
||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||||||||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||||||||||
| Q41 Spatial scope | WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
||
| Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 38-43 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out over the entire sea area, at coastal stations and also is based on research ship cruises |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 52-57 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 44-51 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 44-52 pages |
visual monitoring
|
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 52-57 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 44-51 pages |
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 44-52 pages |
||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
1990-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q9c - Monitoring method | Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
||
| Q9d - Description of alteration to method | Near real time data are collected and quality controlled |
||||||||||||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | ||||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | ||||||||||||
| Q9i - Description of sample representivity | Monitoring is carried out in 16 monitoring sites 2 times a year |
In coastal water bodies sampling is carried out 7 times a year, every year; in other coastal stations, territorial waters 3-4 times a year; in the off-shore areas 1-2 times a year (research vessel based monitoring) |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
Research vessel based data are collected; |
Research vessel based data are collected |
Research vessel based data are collected; |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
In coastal water bodies sampling is carried out 7 times a year, every year; in other coastal stations, territorial waters 3-4 times a year; in the off-shore areas 1-2 times a year (research vessel based monitoring) |
Research vessel based data are collected; |
Research vessel based data are collected |
Research vessel based data are collected; |
||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | ProcessedData |
ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
ProcessedData |
ProcessedData |
ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationInternationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationInternationalDC |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
Open |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | SpeciesDistribution |
SpeciesDistribution |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
SpeciesDistribution |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 1990-12 |
1980-12 |
2011-06 |
1980-12 |
2011-06 |
1972-12 |
2011-06 |
1980-12 |
1980-12 |
2011-06 |
1972-12 |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
|
| Q10d - Description of data access | Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |