Member State report / Art11 / 2014-2020 / D5 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2014-10-15; 2020-10-15
GES Descriptor D5 Eutrophication
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Reporter not found
Report date Date not found; 2020-10-16
Report access
2014 data
2020 data
Monitoring programme Monitoring programme name
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats
MP_D5
MP_D5
MP_D5
MP_D5
Monitoring programme Reference existing programme
Monitoring programme Marine Unit ID
Q4e - Programme ID
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
BALLT-D02457-1
Q4f - Programme description
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators. The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts.
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators. The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts.
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators. The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts.
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators. The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts.
Q5e - Natural variability
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate data
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Established methods
N
N
N
N
N
N
N
N
Y
Y
Y
Y
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate understanding of GES
N
N
N
N
N
N
N
N
Y
Y
Y
Y
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate capacity
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Q5f - Description of programme for GES assessment
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė. Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos. Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
) e. Do not responds to risks of not achieving GES. For more information in the pdf report.
) e. Do not responds to risks of not achieving GES. For more information in the pdf report.
) e. Do not responds to risks of not achieving GES. For more information in the pdf report.
) e. Do not responds to risks of not achieving GES. For more information in the pdf report.
Q5g - Gap-filling date for GES assessment
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2020
By2020
By2020
By2020
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the Klaipėda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools. The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys. An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the Klaipėda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools. The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys. An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the Klaipėda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools. The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys. An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish comprehensive seasonal observation programmes in the Klaipėda Strait in order to assess nutrient flows, taking into account the specific results of current direction and velocity, meteorological conditions and precipitation, and using modern modelling tools. The frequency of studies on macroalgae, including the maximum depth of red algae distribution, has been increased instead of once every 3 years, with annual surveys. An assessment of the impact on coastal waters and nutrient balances of secondary pollution (nutrients accumulated in existing sediments) is envisaged.
Q6a -Relevant targets Q6a - Environmental target
4
4
4
4
4
4
4
4
5
5
5
5
Q6a -Relevant targets Q6a - Associated indicator
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_SuitableData
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_EstablishedMethods
N
N
N
N
N
N
N
N
Y
Y
Y
Y
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6d_AdequateCapacity
N
N
N
N
N
N
N
N
Y
Y
Y
Y
Q6c - Target updating
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Q6d - Description of programme for targets assessment
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives. More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives. More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives. More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
The main measures to achieve GES status for eutrophication indicators in the Baltic Sea are also broadly in line with the requirements of other Directives as foreseen in the EC Water Framework Directive and already implemented. However, as indicated (Lithuanian measures to improve the status of water bodies, 2011), only two of them will have a more significant impact on pollution loads and efforts to improve their status, namely the implementation of the requirements of the Urban Waste Water Treatment (UWW) and Nitrates (ND) Directives. More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId
Q6e - Gap-filling date for targets assessment
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2020
By2020
By2020
By2020
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment
Lithuania’s obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the Klaipėda Strait.
Lithuania’s obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the Klaipėda Strait.
Lithuania’s obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the Klaipėda Strait.
Lithuania’s obligations to collect and properly treat waste water from certain agglomerations are fulfilled in accordance with the deadlines and conditions laid down in the Treaty of Accession to the EU. The main measures of the UWWTD provide for the improvement of waste water collection infrastructure, the installation of water treatment plants and their rehabilitation in settlements. Accordingly, according to pollution loads, in order to ensure that the quality of the waste water discharged is consistent with the requirements for discharges to surface water bodies. In order to fill gaps in the distribution of nutrient flows, it is proposed to establish a comprehensive programme of nutrient flows in the Klaipėda Strait.
Q7a - Relevant activities
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Dredging
  • Industry
  • Ports
  • SolidWasteDisposal
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Industry
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Industry
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Industry
  • Urban
  • AgricultForestry
  • Industry
  • Urban
Q7b - Description of monitoring of activities
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus. Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body.
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body.
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body.
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body.
Q7c - Relevant measures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate data
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
N
N
N
N
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Established methods
N
N
N
N
N
N
N
N
Y
Y
Y
Y
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate understanding of GES
N
N
N
N
N
N
N
N
N
N
N
N
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate capacity
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Y
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses activities and pressures
Y
Y
Y
Y
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses effectiveness of measures
Y
Y
Y
Y
Q7d - Description of monitoring for measures
Q7f - Gap-filling date for activities and measures
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2018
By2020
By2020
By2020
By2020
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • HELCOM
  • WFD
  • BathingWater
  • HELCOM
  • Habitats
  • Nitrates
  • UWWTD
  • WFD
  • BathingWater
  • HELCOM
  • Habitats
  • Nitrates
  • UWWTD
  • WFD
  • BathingWater
  • HELCOM
  • Habitats
  • Nitrates
  • UWWTD
  • WFD
  • BathingWater
  • HELCOM
  • Habitats
  • Nitrates
  • UWWTD
  • WFD
Reference sub-programme Sub-programme ID
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_Ice
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
Reference sub-programme Sub-programme name
Water column - hydrological characteristics
Pelagic habitats - community characteristics
Pelagic habitats - community characteristics
Water column - physical characteristics
Plankton blooms (biomass, frequency)
Nutrient levels - in water column
Water column - chemical characteristics
Ice cover
Plankton blooms (biomass, frequency)
Pelagic habitats - community characteristics
Nutrient levels - in water column
Water column - chemical characteristics
Q4g - Sub-programmes Sub-programme ID
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_Ice
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
Q4g - Sub-programmes Sub-programme name
Water column - hydrological characteristics
Pelagic habitats - community characteristics
Pelagic habitats - community characteristics
Water column - physical characteristics
Plankton blooms (biomass, frequency)
Nutrient levels - in water column
Water column - chemical characteristics
Ice cover
Plankton blooms (biomass, frequency)
Pelagic habitats - community characteristics
Nutrient levels - in water column
Water column - chemical characteristics
Q4k - Monitoring purpose
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
StateImpact
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions
Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report
Water Framework Directive; Monitoring incorporated into present programme.
HELCOM monitoring manual, Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report.
Monitoring incorporated into present programme.
Water Framework Directive; Monitoring incorporated into present programme.
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme paper report.
Q5c - Features Q5c - Habitats
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • ShelfCoarseSed ShelfSand ShelfMxdSed VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • ShelfCoarseSed ShelfSand ShelfMxdSed VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • ShelfCoarseSed ShelfSand ShelfMxdSed VarSalinity MarineCoast MarineShelf
  • ShelfCoarseSed ShelfSand ShelfMxdSed VarSalinity MarineCoast MarineShelf
Q5c - Features Q5c - Species list
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, Zooplankton, Bacterioplankton, physical-chemical parameters
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, macroinvertebrates, macrophytes/macroalgae
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, macroinvertebrates, macrophytes/macroalgae
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, macroinvertebrates, macrophytes/macroalgae
  • FunctionalGroupOther
  • Phytoplankton, macroinvertebrates, macrophytes/macroalgae
Q5c - Features Q5c - Physical/Chemical features
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • IceCover
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • PhysicalChemicalOther
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • Mixing
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • Turbidity
  • Upwelling
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • Mixing
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • Turbidity
  • Upwelling
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • Mixing
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • Turbidity
  • Upwelling
  • WaveExposure
  • pH
  • CurrentVelocity
  • Mixing
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • Turbidity
  • Upwelling
  • WaveExposure
  • pH
Q5c - Features Q5c - Pressures
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputOrganics
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDisturbance
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputN_Psubst
  • InputOrganics
  • NutrientOrgEnrich
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputN_Psubst
  • InputOrganics
  • NutrientOrgEnrich
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputN_Psubst
  • InputOrganics
  • NutrientOrgEnrich
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputN_Psubst
  • InputOrganics
  • NutrientOrgEnrich
Q9a - Elements
  • zooplankton (all species)
  • phytoplankton (all species)
  • currents
  • sea level
  • waves
  • Phytoplankton
  • nutrients
  • biochemical oxygen consumption
  • dissolved oxygen
  • hydrogen sulphide
  • pH
  • Ice
  • phytoplankton (all species)
  • Phytoplankton
  • nutrients
  • biochemical oxygen consumption
  • dissolved oxygen
  • hydrogen sulphide
  • pH
Q5a - GES criteria Relevant GES criteria
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 4.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 6.2
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 6.2
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 6.2
  • 5.1
  • 5.2
  • 5.3
  • 6.2
Q5b - GES indicators Relevant GES indicators
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 4.3.1
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.3.2
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.2.4
  • 5.3.1
  • 5.3.2
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.2.4
  • 5.3.1
  • 5.3.2
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.2.4
  • 5.3.1
  • 5.3.2
  • 5.1.1
  • 5.1.2
  • 5.2.1
  • 5.2.2
  • 5.2.4
  • 5.3.1
  • 5.3.2
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population size
  • MP-9b-1-2-1
  • MP-9b-1-2-2
  • MP-9b-1-2-1
  • MP-9b-1-2-2
  • MP-9b-1-2-1
  • MP-9b-1-2-2
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population characteristics
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species impacts
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat extent
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (physical-chemical)
  • MP-9b-1-7-3
  • MP-9b-1-7-4
  • MP-9b-1-7-5
  • MP-9b-1-7-6
  • MP-9b-1-7-8
  • MP-9b-1-7-13
  • MP-9b-1-7-6
  • MP-9b-1-7-8
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (biological)
  • MP-9b-1-8-4
  • MP-9b-1-8-4
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat impacts
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure input
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure output
  • MP-9b-2-2-3
  • MP-9b-2-2-3
Q9b - Parameters monitored (activity) Activity
Q9b Parameters monitored (other) Other
Q41 Spatial scope
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
Q4j - Description of spatial scope
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 38-43 pages
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out over the entire sea area, at coastal stations and also is based on research ship cruises
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 52-57 pages
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 44-51 pages
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 44-52 pages
visual monitoring
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 52-57 pages
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 44-51 pages
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme paper report, 44-52 pages
Marine Unit IDs
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
Q4h - Temporal scope Start date- End date
-
1990-9999
1980-9999
1980-9999
1980-9999
1972-9999
1972-9999
1980-9999
1980-9999
1980-9999
1972-9999
1972-9999
Q9h - Temporal resolution of sampling
  • Yearly
  • Yearly 3monthly Monthly
  • Yearly Continually
  • Yearly
  • Yearly
  • Yearly
  • Yearly
  • Yearly 3monthly Monthly
  • Yearly
  • Yearly
  • Yearly
Q9c - Monitoring method
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Q9d - Description of alteration to method
Near real time data are collected and quality controlled
Q9e - Quality assurance
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
Q9f - Quality control
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - Proportion of area covered %
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - No. of samples
Q9i - Description of sample representivity
Monitoring is carried out in 16 monitoring sites 2 times a year
In coastal water bodies sampling is carried out 7 times a year, every year; in other coastal stations, territorial waters 3-4 times a year; in the off-shore areas 1-2 times a year (research vessel based monitoring)
Research vessel based data are collected; operational data continuously
Research vessel based data are collected;
Research vessel based data are collected
Research vessel based data are collected;
Research vessel based data are collected; operational data continuously
In coastal water bodies sampling is carried out 7 times a year, every year; in other coastal stations, territorial waters 3-4 times a year; in the off-shore areas 1-2 times a year (research vessel based monitoring)
Research vessel based data are collected;
Research vessel based data are collected
Research vessel based data are collected;
Q10a - Scale for aggregation of data
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
  • Region
Q10b - Other scale for aggregation of data
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data type
ProcessedData
ProcessedData
UnprocessedData ProcessedData
ProcessedData
UnprocessedData ProcessedData
ProcessedData
ProcessedData
ProcessedData
ProcessedData
UnprocessedData ProcessedData
ProcessedData
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access mechanism
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationInternationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationNationalDC
LocationInternationalDC
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access rights
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Open
Q10c - Access to monitoring data Q10c - INSPIRE standard
SpeciesDistribution
SpeciesDistribution
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
SpeciesDistribution
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
OceanographicFeatures
Q10c - Access to monitoring data Q10c Date data are available
1990-12
1980-12
2011-06
1980-12
2011-06
1972-12
2011-06
1980-12
1980-12
2011-06
1972-12
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data update frequency
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Q10d - Description of data access
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Descriptor
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
D5
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai. Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą. Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Gaps and plans
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus). 2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
Related targets
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
Coverage of targets
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D01256_Macrozoobenthos
  • BALLT-D0156_SeabedVegetation
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D058_NutContLandSource
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
Programme code
BALLT-D01256_Macrozoobenthos
BALLT-D0156_SeabedVegetation
BALLT-D0156_SeabedVegetation
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D058_NutContLandSource
BALLT-D058_NutContLandSource
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
Programme name
BALLT-D01256_Macrozoobenthos
BALLT-D0156_SeabedVegetation
BALLT-D0156_SeabedVegetation
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D058_NutContLandSource
BALLT-D058_NutContLandSource
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
BAL-LT-AA-02
One is the area of the spread of the Curonian Lagoon waters in the Baltic Sea. The data are used to assess eutrophication of BAL-LT-AA-01 and BAL-LT-AA-02 areas under the Common Water Policy Directive under D5 and D6. The D5/D6 indicator is measured on the basis of the data collected: Maximum depth of distribution of Furcellaria lumbricalis.
One is the area of the spread of the Curonian Lagoon waters in the Baltic Sea. The data are used to assess eutrophication of BAL-LT-AA-01 and BAL-LT-AA-02 areas under the Common Water Policy Directive under D5 and D6. The D5/D6 indicator is measured on the basis of the data collected: Maximum depth of distribution of Furcellaria lumbricalis.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui) Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
BALLT-D058_NutContLandSource apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P) matavimus pagrindinių upių, įtekančių į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, žiotyse. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos metinės azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą. Duomenys teikiami HELCOM PLC darbo grupei.
BALLT-D058_NutContLandSource apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P) matavimus pagrindinių upių, įtekančių į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, žiotyse. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos metinės azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą. Duomenys teikiami HELCOM PLC darbo grupei.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_ChlA apima fitoplanktono pigmento Chlorofilo-a tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė vasaros chlorofilo "a" koncentracija (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinė metinė chlorofilo „a“ koncentracija (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_Nutrients apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 2) Vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 3) Vidutinė metinė bendro azoto koncentracija (BAL-LT-AA-03); 4) Vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija (BAL-LT-AA-03); 5) Ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03); 6) Ištirpusio neorganinio fosforo koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03).
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Human activities causing the pressures
  • Environmental state and impacts
  • Human activities causing the pressures
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Habitats Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Habitats Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Zoobenthos shall be sampled on the basis of the HELCOM procedure, the Van Veen type primer (sampling area 0,1 m²), the Grunt samples have been washed through a sieve (the diameter of the eyes 0,5 mm) and the samples shall be recorded with 4 % formaldehyde solution. Samples are analysed by microscopy, gravimetric.
The weight shall be expressed in units of wet weight/m². A digital video camera (integrated into a sealed beam) performs the analysis of video images in a slow viewing mode in a laboratory. Video images assess the sediment composition (species, pebbles, gravel, sand), their average percentage and average coverage with macrophytobenthos species.
The weight shall be expressed in units of wet weight/m². A digital video camera (integrated into a sealed beam) performs the analysis of video images in a slow viewing mode in a laboratory. Video images assess the sediment composition (species, pebbles, gravel, sand), their average percentage and average coverage with macrophytobenthos species.
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p. LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p. Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai chlorofilo a tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.). Mėginiai laive filtruojami per 0,7 µm filtrus. Analizuojami spektrometriniu metodu.
Mėginiai maistingųjų medžiagų analizei imami CTD zondu su batometrų sistema (12 batometrų: 5 litrų ir 2,5 litrų talpos).
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Features
Eutrophication
Eutrophication
Benthic broad habitats
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Input of nutrients – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Benthic broad habitats
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Input of nutrients – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Benthic broad habitats
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Input of nutrients – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Benthic broad habitats
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Input of nutrients – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Elements
  • Benthic habitats - macrobenthic communities
  • Benthic habitats - macrophyte communities
  • Infralittoral coarse sediment
  • Infralittoral rock and biogenic reef
  • Primary producers
  • Coastal pelagic habitat
  • Variable salinity pelagic habitat
  • Transparency
  • Salinity
  • Temperature
  • Temperature
  • Transparency
  • NH4+
  • NO2-N
  • NO3-N
  • TN
  • TP
  • Not Applicable
  • Chlorophyll-a
  • DIN
  • DIP
  • NH4+
  • NO2-N
  • NO3-N
  • Silicate (SiO4)
  • TN
  • TP
  • Dissolved oxygen (O2)
  • Dissolved oxygen (O2)
  • pH
  • Dissolved oxygen (O2)
  • H2S
  • pH
GES criteria
D5C8
D5C7
D6C3
D4C1
D1C6
D1C6
D5C4
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
D5C1
D5C1
D5C2
D5C1
D5C5
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
Parameters
  • Other
  • Abundance (number of individuals)
  • Coverage (e.g. of a species within a habitat or area)
  • Extent
  • Other
  • Extent
  • Other
  • Other
  • Other
  • Transparency of water
  • Other
  • Other
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Other
  • Concentration in water
  • Concentration in water
  • Concentration in water
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Ph
Parameter Other
gausumas ir biomasė
augimo gylis, biomasė
biomasė ir gausumas
temperature
salinity
salinity
temperature
temperature
transparency
Load of TN and TP
Oxygen
Oxygen
pH
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1981-9999
2007-9999
2007-9999
1980-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1995-9999
1995-9999
1980-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
Monitoring frequency
Yearly
2-yearly
2-yearly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
Yearly
Yearly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • Remote surveillance
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • Remote surveillance
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • Other
  • Other
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
Monitoring method
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Guidelines for monitoring phytoplankton species composition, abundance and biomass
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Guidelines for the annual and periodical compilation and reporting of waterborne pollution inputs to the Baltic Sea (PLC-Water)
  • HELCOM Guidelines for the annual and periodical compilation and reporting of waterborne pollution inputs to the Baltic Sea (PLC-Water)
  • HELCOM Guidelines for measuring chlorophyll a
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
Monitoring method other
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Quality control
The quality of the analyses carried out by the Environmental Protection Agency in the laboratory work shall be ensured in accordance with the requirements of LST EN ISO/IEC 17025. Comparative studies are carried out to ensure data quality, data are compared to multi-annual trends, and exclusions are sought.
Macrophytobenthos monitoring shall be carried out in accordance with LST EN ISO 19493:2007, HELCOM methodology. Diving Instructors shall be carried out in accordance with the Diving Instructors (professional Association of diving Instructors) rules. Experts participate in joint HELCOM working groups.
Macrophytobenthos monitoring shall be carried out in accordance with LST EN ISO 19493:2007, HELCOM methodology. Diving Instructors shall be carried out in accordance with the Diving Instructors (professional Association of diving Instructors) rules. Experts participate in joint HELCOM working groups.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM PLC darbo grupės veikloje.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM PLC darbo grupės veikloje.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Data management
The data are stored in the Environmental Protection Agency’s database. Used to assess the state of the marine environment under the Common Water Policy Directive, the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. To be provided annually to ICES. Requests shall be made available to the public, legal persons (requests sent to the Environmental Protection Agency (www.gamta.lt) by e-mail to).
The data are compiled in the database of the Lithuanian Environmental Protection Agency and the Institute for Maritime Research of the University of Klaipėda http://apc.ku.lt/en/. Used to assess the status of coastal and transitional waters in terms of WFD, the state of the marine environment under the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. Submitted to HELCOM.
The data are compiled in the database of the Lithuanian Environmental Protection Agency and the Institute for Maritime Research of the University of Klaipėda http://apc.ku.lt/en/. Used to assess the status of coastal and transitional waters in terms of WFD, the state of the marine environment under the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. Submitted to HELCOM.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Data access
Related indicator/name
Contact
References