Member State report / Art11 / 2014-2020 / D7 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D7 Hydrographical changes |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | -; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name |
|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme |
| Monitoring programme | Marine Unit ID |
| Q4e - Programme ID | |
| Q4f - Programme description | |
| Q5e - Natural variability | |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity |
| Q5f - Description of programme for GES assessment | |
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | |
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment | |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity |
| Q6c - Target updating | |
| Q6d - Description of programme for targets assessment | |
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | |
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment | |
| Q7a - Relevant activities | |
| Q7b - Description of monitoring of activities | |
| Q7c - Relevant measures | |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures |
| Q7d - Description of monitoring for measures | |
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | |
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes | |
| Reference sub-programme | Sub-programme ID |
| Reference sub-programme | Sub-programme name |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name |
| Q4k - Monitoring purpose | |
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | |
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
| Q9a - Elements | |
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) |
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts |
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input |
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output |
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity |
| Q9b Parameters monitored (other) | Other |
| Q41 Spatial scope | |
| Q4j - Description of spatial scope | |
| Marine Unit IDs | |
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date |
| Q9h - Temporal resolution of sampling | |
| Q9c - Monitoring method | |
| Q9d - Description of alteration to method | |
| Q9e - Quality assurance | |
| Q9f - Quality control | |
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % |
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples |
| Q9i - Description of sample representivity | |
| Q10a - Scale for aggregation of data | |
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency |
| Q10d - Description of data access | |
Descriptor |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Related targets |
|||||||||||||||
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
|||||||||||||||
Coverage of measures |
|||||||||||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Programme name |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||||||||||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_HydroMeteo apima hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Matuojami parametrai: oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, atmosferos slėgis, oro drėgnis, matomumas, debesys (kiekiai, formos, aukštis), ledo reiškiniai (ledų kiekis, forma, storis). Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys papildomai naudojami vertinant hidrologinius duomenis pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Atsižvelgiama vertinant vandens skaidrumą pagal D5.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||||||||||||||
Regional cooperation - countries involved |
|||||||||||||||
Regional cooperation - implementation level |
|||||||||||||||
Monitoring details |
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo kryptis ir greitis, atmosferos slėgis matuojami davikliais laive, debesų, bangų, ledų parametrus ekspertas nustato vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Features |
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D1C6 |
D1C6 |
D5C4 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D5C5 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D7C1 |
D7C1 |
D7C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
temperature |
salinity |
salinity |
temperature |
temperature |
transparency |
Oxygen |
Oxygen |
pH |
Ice |
Currents |
Waves |
|||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
Monitoring frequency |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus ir vertinimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Data management |
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Data access |
|||||||||||||||
Related indicator/name |
|||||||||||||||
Contact |
|||||||||||||||
References |