Member State report / Art11 / 2014-2020 / D7 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D7 Hydrographical changes |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D7 |
MP_D7 |
MP_D7 |
|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | |||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | |||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | N |
N |
N |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | |||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | |||
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | N |
N |
N |
| Q6c - Target updating | N |
N |
N |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment | Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
|
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities | ||||
| Q7c - Relevant measures | ||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | N |
N |
N |
| Q7d - Description of monitoring for measures |
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
|
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D07_Ice |
|
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Water column - physical characteristics |
Ice cover |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D07_Ice |
|
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Water column - physical characteristics |
Ice cover |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact |
||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | HELCOM monitoring manual, Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme |
Monitoring incorporated into present programme.
|
||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list | |||
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | |||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | |||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | |||
| Q41 Spatial scope | TerritorialWaters EEZ |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
||
| Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried out over the entire sea area, at coastal stations and also is based on research ship cruises |
visual monitoring
|
||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
1980-9999 |
1980-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
||
| Q9c - Monitoring method | Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
||
| Q9d - Description of alteration to method | Near real time data are collected and quality controlled |
|||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
||
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
DelayedValidation |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | |||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | |||
| Q9i - Description of sample representivity | Research vessel based data are collected; operational data continuously |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | ||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2011-06 |
2011-06 |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Yearly |
|
| Q10d - Description of data access | Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
||
Descriptor |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
D7 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse.
Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu.
D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
|
Related targets |
|||||||||||||||
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
|||||||||||||||
Coverage of measures |
|||||||||||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Programme name |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D07_HydroMeteo |
BALLT-D07_WavesCurrents |
BALLT-D07_WavesCurrents |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||||||||||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_HydroMeteo apima hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Matuojami parametrai: oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, atmosferos slėgis, oro drėgnis, matomumas, debesys (kiekiai, formos, aukštis), ledo reiškiniai (ledų kiekis, forma, storis). Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys papildomai naudojami vertinant hidrologinius duomenis pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Atsižvelgiama vertinant vandens skaidrumą pagal D5.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||||||||||||||
Regional cooperation - countries involved |
|||||||||||||||
Regional cooperation - implementation level |
|||||||||||||||
Monitoring details |
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo kryptis ir greitis, atmosferos slėgis matuojami davikliais laive, debesų, bangų, ledų parametrus ekspertas nustato vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
|
Features |
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D1C6 |
D1C6 |
D5C4 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D5C5 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D7C1 |
D7C1 |
D7C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
temperature |
salinity |
salinity |
temperature |
temperature |
transparency |
Oxygen |
Oxygen |
pH |
Ice |
Currents |
Waves |
|||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
Monitoring frequency |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus ir vertinimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
|
Data management |
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Data access |
|||||||||||||||
Related indicator/name |
|||||||||||||||
Contact |
|||||||||||||||
References |