Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, viena bentosu besimaitinanti paukščių rūšis (klykuolė), kurios gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (17 % bentosu besimaitinančių paukščių rūšių gausumas funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.

Lietuvos jūros rajono aplinkos būklei vertinti pagal D1 deskriptorių naudotas D1C2 kriterijus, kurio rodikliai apima dvi paukščių funkcines grupes (žiemojančių pelaginių ir bentosu besimaitinančių paukščių gausumą). Pagal paukščių funkcinių grupių skirtingas rūšis, 3-jų žiemojančių pelaginių paukščių rūšių (ausuotasis kragas, mažasis dančiasnapis ir didysis dančiasnapis) gausumas siekė GAB vertes, tačiau kitų pelaginių paukščių rūšių gausumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė GAB verčių. Vertinant funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklę, buvo nustatyta dalis rūšių (%) grupėje, kurių būklė buvo įvertinta kaip gera. Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 % ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo įvertinta kaip gera. Dviejų funkcinių (pelaginių ir bentosu besimaitinančių) paukščių grupių lygmeniu - GAB nepasiekta (60 % pelaginių paukščių rūšių gausumas ir 16 % funkcinėse grupėse siekė GAB). Bendra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklė pagal D1 deskriptorių paukščiams – nesiekia geros.

Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo

Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo

Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo

Apibendrinant 2018–2023 m. periodo duomenis, visų 6 tirtų teršalų (sunkiųjų metalų,dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma, dioksinų suma, švino, gyvsidabrio, ne dioksinų tipo PCB suma) grupių (parametrų) koncentracijos maistui skirtuose jūros produktuose DLK neviršijo ir atitiko gerą aplinkos būklę pagal D9 kokybinio deskriptoriaus D9C1 kriterijų (teršalai maistui skirtuose jūros produktuose).