Member State report / Art8-2024 / 2024 / D8 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art8 |
| Report due | 2024-10-15 |
| GES Descriptor | D8 Contaminants |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Report date | 2026-01-21 13:47:00 |
LT marine waters (all marine waters) (BAL-LT-MS-01)
Regional assessment area |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
Baltic Sea |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Component MRUs |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
GES component |
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
D8
|
Feature |
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Element |
1,2-Dichloroethane |
4-Nonylphenol |
Aclonifen |
Alachlor |
Aldrin |
Anthracene |
Arsenic and its compounds |
Atrazine |
Benzene |
Bifenox |
Cadmium and its compounds |
Cadmium and its compounds |
Carbon tetrachloride |
Chlorfenvinphos |
Chloroalkanes C10-13 |
Chlorpyrifos |
Chromium and its compounds |
Chromium and its compounds |
Copper and its compounds |
Copper and its compounds |
Cybutryne |
Cypermethrin |
Di(2-ethylhexyl)phthalate (DEHP) |
Dichloromethane |
Dichlorvos |
Dicofol |
Dicofol |
Dieldrin |
Diuron |
Endosulfan |
Endrin |
Fluoranthene |
Fluoranthene |
Hexachlorobenzene |
Hexachlorobenzene |
Hexachlorobutadiene |
Hexachlorobutadiene |
Hexachlorocyclohexane |
Isodrin |
Isoproturon |
Lead and its compounds |
Lead and its compounds |
Naphthalene |
Nickel and its compounds |
Nickel and its compounds |
Octylphenol (4‐(1,1',3,3'‐tetramethylbutyl)‐phenol) |
Pentachlorobenzene |
Pentachlorophenol |
Petroleum hydrocarbons |
Petroleum hydrocarbons |
Polychlorinated biphenyls (7 PCB: 28,52,101,118,138,153,180) |
Quinoxyfen |
Simazine |
Terbutryn |
Tetrachloroethylene |
Total DDT (DDT, p,p' + DDT, o,p' + DDE, p,p' + DDD, p,p') |
Trichlorobenzenes (all isomers) |
Trichloroethylene |
Trichloromethane |
Trifluralin |
Zinc and its compounds |
Zinc and its compounds |
Benzo(a)pyrene |
Benzo(a)pyrene |
Benzo(b)fluoranthene |
Benzo(g,h,i)perylene |
Benzo(k)fluoranthene |
Brominated diphenylethers (congener numbers 28, 47, 99, 100, 153 and 154) |
Brominated diphenylethers (congener numbers 28, 47, 99, 100, 153 and 154) |
Dioxins and dioxin-like compounds (7 PCDDs + 10 PCDFs + 12 PCB-DLs) |
Heptachlor and heptachlor epoxide |
Heptachlor and heptachlor epoxide |
Hexabromocyclododecanes (HBCDD) |
Hexabromocyclododecanes (HBCDD) |
Indeno(1,2,3,-cd)pyrene |
Mercury and its compounds |
Mercury and its compounds |
Mercury and its compounds |
Perfluorooctane sulfonic acid (PFOS) and its derivatives |
Perfluorooctane sulfonic acid (PFOS) and its derivatives |
Total PAHs (Benzo(a)pyrene, Benzo(b)fluoranthene, Benzo(k)fluoranthene, Benzo(ghi)perylene, Indeno(1,2,3-cd)pyrene) |
Tributyltin-cation |
Tributyltin-cation |
||
Element extent |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Trend element |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Element 2 |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Element source |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Criterion |
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
D8C1
|
Parameter |
CONC-A
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
CONC-A
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Concentration in biota
|
Concentration in water
|
Concentration in sediment
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
|
Threshold value upper |
10.0 |
0.3 |
0.012 |
0.3 |
0.005 |
0.1 |
3.0 |
0.6 |
8.0 |
0.0012 |
0.5 |
0.2 |
12.0 |
0.1 |
0.4 |
0.03 |
30.0 |
5.0 |
10.0 |
5.0 |
0.0025 |
8e-05 |
1.3 |
20.0 |
6e-05 |
33.0 |
3.2e-05 |
0.005 |
0.2 |
0.0005 |
0.005 |
30.0 |
0.0063 |
10.0 |
0.05 |
55.0 |
0.6 |
0.002 |
0.005 |
0.3 |
20.0 |
1.3 |
2.0 |
10.0 |
8.6 |
0.01 |
0.0007 |
0.4 |
100.0 |
200.0 |
0.007 |
0.015 |
1.0 |
0.0065 |
10.0 |
0.025 |
0.4 |
10.0 |
2.5 |
0.03 |
60.0 |
20.0 |
5.0 |
0.00017 |
0.017 |
0.00082 |
0.017 |
0.0085 |
0.014 |
0.0065 |
0.0067 |
1e-08 |
167.0 |
0.0008 |
20.0 |
0.1 |
0.07 |
9.1 |
0.00013 |
1.0 |
0.01 |
0.0002 |
|||
Threshold value lower |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Threshold value operator |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Threshold qualitative |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Threshold value source |
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
National
|
National
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
National
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
National
|
National
|
Priority substances Directive (2013/39/EU)
|
|||
Value achieved upper |
0.2 |
0.06 |
0.06 |
0.01 |
0.003 |
0.002 |
13.0 |
0.05 |
0.2 |
0.05 |
0.55 |
0.1 |
0.2 |
0.5 |
0.15 |
0.5 |
31.0 |
5.4 |
18.0 |
15.0 |
0.06 |
0.01 |
3.5 |
0.2 |
0.05 |
10.0 |
0.03 |
0.003 |
0.06 |
0.01 |
0.003 |
20.6 |
0.067 |
4.0 |
0.009 |
15.0 |
0.1 |
0.006 |
0.003 |
0.06 |
24.0 |
2.7 |
0.021 |
34.0 |
9.8 |
0.06 |
0.007 |
0.05 |
140.0 |
650.0 |
0.005 |
0.07 |
0.05 |
0.06 |
0.1 |
0.003 |
0.2 |
0.1 |
0.2 |
0.5 |
62.0 |
27.0 |
2.3 |
0.08 |
0.044 |
0.072 |
0.03 |
1.28 |
0.005 |
0.0012 |
3.0 |
0.008 |
0.63 |
0.001 |
85.0 |
0.046 |
0.061 |
11.0 |
0.005 |
0.038 |
0.014 |
0.01 |
|||
Value achieved lower |
0.05 |
0.83 |
0.1 |
0.01 |
1.1 |
0.75 |
0.43 |
0.1 |
0.13 |
5.0 |
0.003 |
4.7 |
0.002 |
1.0 |
0.005 |
7.5 |
1.4 |
0.2 |
0.002 |
0.77 |
1.9 |
0.05 |
0.003 |
68.0 |
100.0 |
0.003 |
0.05 |
2.2 |
4.0 |
0.56 |
0.002 |
0.001 |
0.003 |
0.001 |
0.007 |
0.002 |
1.0 |
0.004 |
0.006 |
10.0 |
0.006 |
0.01 |
0.5 |
0.0025 |
0.006 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Value unit |
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
Other
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
Other
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
milligram per kilogram
|
microgram per litre
|
microgram per kilogram of wet weight
|
microgram per litre
|
Other
|
Other
|
microgram per litre
|
|||
Proportion threshold value |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
|||||||||||||||||
Proportion value achieved |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
89.0 |
100.0 |
86.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
86.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
78.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
95.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
88.0 |
71.0 |
57.0 |
86.0 |
60.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
22.0 |
100.0 |
100.0 |
99.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
|||||||||||||||||
Proportion threshold value unit |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of samples achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
% of stations achieving threshold value |
|||||||||||||||||
Trend parameter |
Stable |
Stable |
Improving |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Not assessed |
Improving |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Unknown |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Improving |
Stable |
Unknown |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Deteriorating |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Not assessed |
Not assessed |
Stable |
Not assessed |
Stable |
Stable |
Improving |
Stable |
Improving |
Stable |
Unknown |
Not assessed |
|
Parameter achieved |
No |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Not assessed |
Not assessed |
No |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
No |
No |
No |
No |
No |
Yes |
Yes |
Not assessed |
Not assessed |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Yes |
No |
Yes |
Yes |
Yes |
Not assessed |
|
Description parameter |
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Pagal kriterijų D8C1 - būklė nesiekė geros.
|
According to the concentrations of 1,2-dichloroethane in the water, the sea area reached GES. All concentrations are below the limit of quantification (<0.2 μg / l).
|
Remiantis 2020 ir 2023 m. duomenimis koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<0,05 - 0,06 µg/l) - jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės.
|
Tiriamuoju laikotarpiu aklonifeno visos koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,06), kuri yra aukštesnė už MV-AKS – 0,012 µg/l, DLK-AKS – 0,012 µg/l. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
According to the concentrations of alachlor in the water, the sea area was GES. All concentrations below the limit of quantification (<0.01 µg/l). AA-EQS - 0.3 µg/l and MAC-EQS 0.7 - µg/l.
|
Tiriamuoju laikotarpiu ciklodienų pesticidų (aldrino) koncentracijos vandenyje visais matavimų atvejais buvo mažesnės už KĮR.
|
Tiriamuoju laikotarpiu antraceno koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,002 µg/l ). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos tyrimų vietose dažniausiai neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 patvirtintų GAB savybių verčių. Momentiniai kadmio, arseno GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje.
|
Tiriamuoju laikotarpiu atrazino koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,05 ug/l). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Pagal benzeno koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,1-0,2 μg/l).
|
Vertinamuoju periodu bifenokso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,05 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tačiau tyrimai buvo atlikti ir Kuršių mariose, kurios savo vandenis atneša į Baltijos jūrą. Kuršių mariose koncentracijos taip pat nesiekė KĮR (0,001 µg/l), ir neviršijo AKS vandeniui.
|
Pagal kadmio koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas siekė GAB. Mažiausios koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,01 mg/kg sauso svorio). Vidutinė koncentracija siekė 0,06. koncentracijos kito nuo <0,01 iki 0,55 mg/kg s.sv. ir vidutinės ribinės vertės (0,5 mg/kg s.sv.) atskirose tyrimų vietose neviršijo.
|
Pagal kadmio koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Mažiausios koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,1 μg/l). MV-AKS – 0,2 µg/l, DLK-AKS – <0,45-1,5 µg/l.
|
Pagal tetrachlormetano koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,1-0,2 μg/l).
|
Tiriamuoju laikotarpiu chlorfenvinfoso koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,5 µg/l), kuri yra aukštesnė už DLK-AKS ir MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
Pagal C10-13-chloralkanų koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,15 μg/l).
|
Vertinamuoju periodu chlorpyrifoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,5 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti trūksta duomenų.
|
Pagal chromo koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas siekė GAB. Vidutinė koncentracija siekė 8,07, koncentracijos kito nuo(1,1 iki 31 mg/kg s.sv. ir vidutinės ribinės vertės (30 mg/kg s.sv.) atskirose tyrimų vietose neviršijo.
|
Pagal chromo koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (5 ug/l), atskiros koncentracijos mėginyje svyravo nuo 0,75-5,4 ug/l, vidurkis buvo 1,51 ug/l.
|
Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal vidutines metines koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu nesiekė geros. Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Vidutinė koncentracija dugno nuosėdose siekė 3,25, koncentracijos kito nuo 0,43 iki 18, ribinė vertė (10 mg/kg s.sv.) buvo vienoje tyrimų vietoje.
|
Pagal vario koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Mažiausios koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,1 μg/l). Vario vidutinė koncentracija tyrimų laikotarpiu ir koncentracijų kaita buvo panaši į ankstesniais periodais ir ribinės vertės (vidutinė metinė (1,88 µg/l)) neviršijo.
|
Vertinamuoju periodu cibutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės (<0,06 ug/L) už metodo kiekybinio įvertinimo ribas, kurios buvo aukštesnės už AKS (0,0025 ug/L). Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
Pagal cipermetrino koncentracijas vandenyje - visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,01 μg/l), kurios yra aukštesnės už AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
Tiriamuoju periodu, DEHP tyrimai Lietuvos jūros rajone buvo atlikti 2018, 2020 ir 2022 metais. Aukščiausios DEHP koncentracijos buvo nustatytos 2020 m. atviros jūros tyrimų vietoje Nr. 64A2 (1,36 µg/l), o šiaurinėje priekrantės dalyje (vienoje - B-1 tyrimų vietoje) matuota aukšta DEHP koncentracija (3,5 µg/l) lėmė ir MV-AKS viršijimą 2022 metais (metinis vidurkis tyrimų vietoje B-1 buvo 1,36 µg/l).
|
LOJ ( dichlormetanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS.
|
Vertinamuoju periodu dichlorvoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribą (<0,05 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti stinga duomenų.
|
Pagal dikofolio koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Visose tyrimų vietose GAB vertė buvo pasiekta. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažiau kiekybinės įvertinimo ribos (<5; <10 ug/kg dr.sv.).
|
Tyrimų laikotarpiu dikofolio koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,03 μg/l), kuri yra aukštesnė už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, dieldrino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, diurono koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, endosulfano (α-, β-) koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, kurios yra aukštesnės už AKS. Vistik, atsižvelgiant į ilgą turimą endosulfano duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, ciklodieno pesticidų koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas.
|
Pagal fluoranteno koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Koncentracijos kito nuo 4,7 iki 20,6 ug/kg dr. sv.
|
Pagal fluoranteno koncentracijas vandenyje jūros rajonas nesiekė GAB. 2018 m. viršyta GAB (<0,0063), rasta 0,067 µg/l
|
Heksachlorbenzenas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
Pagal HCB koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos - žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,005 ir <0,009 µg/l). DLK-AKS – 0,05 µg/l.
|
Pagal heksachlorbutadieno (HCBD) koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Iš 114 atliktų analizių, visos koncentracijos buvo mažiau KĮR (<7,5 <15ug/kg dr. sv.).
|
LOJ (heksachlorbutadienas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS.
|
Koncentracija 2019 ir 2022 m. buvo žemesnė už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (α-HCH – 6 ng/l, β-HCH - 4 ng/l, γ-HCH – 3 ng/l), kurios nesiekė DLK-AKS (20 ng/l), tačiau yra aukštesnės už MV-AKS (2 ng/l). Vistik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą HCH duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
According to the isodrin concentrations in the water, the sea area reached GES. All concentrations below the limit of quantification (<0.0015 or <0.008 µg/l). AA-EQS (amount: Aldrin, dieldrin, endrin and isodrine)– 0.005 µg/l.
|
Pagal izoproturono koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos - žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,06). MV-AKS – 0,3 µg/l, DLK-AKS – 1 µg/l.
|
Vidutinė švino koncentracija jūros rajone siekė 4,4, koncentracijos kito nuo 1,4 iki 24 mg/kg s.sv. ir atskirose tyrimų vietose neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės (20 mg/kg s.sv.). Momentiniai švino GAB verčių viršijimai dugno nuosėdose nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje.
|
Pagal švino koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Mažiausios koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,2 μg/l), diddžiausia - 2,7 ug/l, tačiau nei DLK-AKS, nei MV-AKS viršytas nebuvo.
|
Pagal naftaleno koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Mažiausios koncentracijos– žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0.002 µg/l). MV-AKS – 2 µg/l, DLK-AKS – 130 µg/l.
|
Pagal nikelio koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas nesiekė GAB. Vidutinė tiriamo laikotarpio koncentracija 4,9 mg/kg s.sv., koncentracijos kito nuo 0,77 iki 34 mg/kg s.sv.
|
Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Jūros rajone nikelio vidutinė koncentracija tirtuoju periodu (3,87 µg/l) buvo didesnė, nei ankstesniais tyrimų periodais, tačiau DLK-AKS ir MV-AKS neviršijo. Koncentracijos kito nuo 1,9-9,8 ug/l.
|
Oktilfenolio koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,05 - <0,06 ug/l), tačiau jos aukštesnės už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, atskirų pentachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas (<0,003, <0,007 ug/l), nors jos aukštesnės už MV-AKS. Vis tik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą pentachlorbenzeno duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
According to the concentrations of pentachlorophenol in the water, the sea area was in GES. All concentrations below the limit of quantification (<0.05 µg/l).
|
Pagal naftos angliavandenilių koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas siekė GAB. Atviros jūros dugno nuosėdose nustatytas vienas momentinis naftos angliavandenilių koncentracijos viršijimas.
|
Apie 91,2 proc. naftos angliavandenilių tyrimų atvejų koncentracijos nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribos (<0,1 mg/l).
|
According to the concentrations of PCBs (sum of 28, 52,101, 118, 138, 153, 180) in sediments, the sea area was in GES. All concentrations below the limit of quantification (<0.003 mg/kg dry weight).
|
Vertinamaisiais 2019 ir 2023 m. chinoksifeno koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,05; <0,07 ug/l), kurios buvo aukštesnės už MV-AKS (0,015 ug/l), tačiau DLK-AKS (0,54 ug/l) neviršijo. Būklė vertintina kaip gera, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo viršytas DLK-AKS.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, simazino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (<0,05 ug/l).
|
Vertinamuoju periodu terbutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,06 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS.
|
LOJ (tetrachloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS.
|
Lietuvoje daugiausia tirti ir daugiausia duomenų sukaupta apie DDT ir jo metabolitus (4,4'DDE , 4,4'-DDD 4,4'-DDT). Tiriamuoju laikotarpiu (2019 ir 2022 m.) DDT ir jo metabolitų DDE ir DDD koncentracijos Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje visais atvejais (144 matavimai) buvo mažesnės nei metodo kiekybinio įvertinimo ribos, todėl cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
According to the concentrations of trichlorobenzenes in the water, the sea area was in GES. All concentrations below the limit of quantification (<0.2 µg/l).
|
LOJ (trichloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS.
|
Pagal trichlormetano koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,2 μg/l).
|
Tiriamuoju laikotarpiu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, trifluralino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, nors trifluralino KĮR (<0,5 µg/l) buvo aukštesnė už MV-AKS (0,03 µg/l).
|
Pagal cinko koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas siekė GAB. Vidutinė koncentracija siekė 14,3, koncentracijos kito nuo 2,2 iki 62 mg/kg s.sv. ir vidutinės ribinės vertės (60 mg/kg s.sv.) atskirose tyrimų vietose neviršijo.
|
Pagal cinko koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB (neviršijo metinio vidurkio). Mažiausios koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<4 μg/l).
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Pagal benzo(a)pireno koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Koncentracijos kito nuo 0,56 iki 2,3 ug/kg dr. sv.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Benzo(a)pirenas tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(a)pireno koncentracijos.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Atskirų PAA junginių (benzo(b)fluoranteno) momentinės koncentracijos, viršijančios nustatytus aplinkos kokybės standartus (DLK-AKS), buvo užfiksuotos 2018 m. uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone (vieta Nr. 20), šiaurinėje Baltijos jūros priekrantėje (tyrimų vieta Nr. B-1) 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) MV-AKS viršijo benzo(b)fluoranteno koncentracijos. Vidutinė koncentracija tyrimų rajone siekė 0,002 ug/l.
|
Pagal benzo(g,h,i)perileno koncentracijas vandenyje jūros rajonas nesiekė GAB. Aukščiausia koncentracija (0,072 µg/l) – viršijo DLK-AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS viršijo benzo(k)fluorantenas. Vidutinė koncentracija buvo 0,0016 ug/l.
|
According to the levels of brominated diphenyl ethers in biota, the sea area was below GES.
|
Pagal bromintų difenileterių koncentracijas vandenyje jūros rajonas siekė GAB. Visos koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,005 ug/l).
|
According to the levels of dioxins and dioxin-like compounds in biota, the marine area was in GES. The levels found did not exceed the EQS for biota (Amount: PCDD PCDF PCB-DL 0.0065 µg/kg TEQ).
|
Heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos biotoje nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribų (<1; <2; <3 ug/kg dr.sv.), tačiau šios buvo aukštesnės nei AKS.
|
Tyrimų laikotarpiu visos heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos vandenyje buvo mažiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,004; <0,005; <0,006; <0,008 ug/l), kurios yra aukštesnės nei AKS.
|
Pagal HBCDD koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Vidutinė laikotarpio koncentracija 0,028 ug/kg dr.sv. Koncentracijos kito nuo <0,006 iki 0,63 ug/kg dr. sv.
|
HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo vykdyti 2021 m., koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,001 µg/l) ir DLK-AKS (0,05 µg/l) neviršijo, bet buvo didesnė nei MV-AKS (0,0008 µg/l).Būklė vertintina kaip gera, nes nebuvo viršytas DLK-AKS
|
Pagal gyvsidabrio koncentracijas biotoje jūros rajonas nesiekė GAB. Hg koncentracijos kito nuo 10 iki 85 µg/kg drėgno svorio.
|
Pagal gyvsidabrio koncentracijas dugno nuosėdose jūros rajonas siekė GAB. Hg koncentracijos kito nuo <0,006 iki 0,046 mg/kg sauso svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2.
|
Vidutinė PFOS koncentracija siekė 1,13 µg/kg drėgno svorio (koncentracijos kito nuo <0,5 iki 11 µg/kg drėgno svorio). Nustatytas vienas AKS-biotai (9,1 µg/kg drėgno svorio) viršijimas (11 µg/kg drėgno svorio) – upinės plekšnės (Platichthys flesus) raumenyse.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PFOS tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo atlikti 2018, 2021 ir 2023 m. (viso 63 matavimai). Visose Baltijos jūros tyrimų vietose PFOS koncentracija buvo žemesnė už KĮR (<0,005 µg/l) ir DLK-AKS (7,2 µg/l) neviršijo. Tačiau KĮR (<0,005 µg/l) buvo aukštesnė nei MV-AKS (0,00013 µg/l). Vistik, atsižvelgiant į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Based on the sum of polycyclic aromatic hydrocarbons (anthracene, benzo(a)anthracene, benzo(g,h,i)perylene, benzo(a)pyrene, chrysene, fluoranthene, indeno(1,2,3-cd)pyrene, pyrene, phenanthrene) in bottom sediments, 100 % of sea area research sites were GES.
|
Valstybinio aplinkos monitoringo metu Tributilalavo junginių (TBA) tyrimai dugno nuosėdose buvo vykdomi 2021 ir 2022 metais. Tributilalavo junginių (TBA) koncentracijos jūros nuosėdose dažniausiai nesiekė KĮR (<0,0025 mg/kg s.sv.) ir neviršijo šiuo metu taikomos GAB reikšmės (≤ 0,01 mg/kg s.sv.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog HELCOM siūlomos ribinės vertės TBA koncentracijoms nuosėdose siekia 0,0013 mg/kg (s.sv.).
|
TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. Visuose ėminiuose, koncentracijos buvo žemiau metodo nustatymo ribos (<0,006 iki <0,01 µg/l), kuri buvo aukštesnė nei AKS.
|
|
Related indicator |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Criteria status |
Not good |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Not good |
Not good |
Good |
Not assessed |
Good |
Not assessed |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not assessed |
Not assessed |
Not good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Good |
Not good |
Not good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Not assessed |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Good |
Description criteria |
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Pagal kriterijų D8C1 - būklė nesiekė geros.
|
Remiantis 2019 ir 2022 m. duomenimis, pagal 1,2-dichloretano koncentracijas vandenyje - visuose mėginiuose 1,2-dichloretano koncentracijos vandenyje nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. 1,2-dichloretano koncentracijos dugno nuosėdose nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<20 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Remiantis 2020 ir 2023 m. duomenimis koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<0,05 µg/l) - jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės. Nonilfenolių, oktilfenolių tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo vykdyti 2018 ir 2022 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių alkilfenolių koncentracijoms dugno nuosėdose nėra.
|
Tiriamuoju laikotarpiu aklonifeno visos koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,06), kuri yra aukštesnė už MV-AKS – 0,012 µg/l, DLK-AKS – 0,012 µg/l. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<9 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu alachloro koncentracijos nesiekė KĮR (<0,01 µg/l ). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,001 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu ciklodienų pesticidų (aldrino) koncentracijos vandenyje visais matavimų atvejais buvo mažesnės už KĮR. Dugno nuosėdoms aldrino AKS nėra, visos matuotos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<3 µg/kg s.sv.). Biotoje aldrinui nėra AKS. Tyrimų laikotarpiu, koncentracijos biotoje siekė <1–4 µg/kg drėgno svorio. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu antraceno koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,002 µg/l ). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos tyrimų vietose dažniausiai neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 patvirtintų GAB savybių verčių. Momentiniai kadmio, arseno GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje.
|
Tiriamuoju laikotarpiu atrazino koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
LOJ (benzenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Vertinamuoju periodu bifenokso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,05 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tačiau tyrimai buvo atlikti ir Kuršių mariose, kurios savo vandenis atneša į Baltijos jūrą. Kuršių mariose koncentracijos taip pat nesiekė KĮR (0,001 µg/l), ir neviršijo AKS vandeniui.Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Kadmio koncentracijos Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje visuomet buvo mažesnės negu kiekybinio įvertinimo riba, t. y. < 0,1 µg/l. Momentiniai kadmio GAB verčių dugno nuosėdose viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Kadmiui nustatytų AKS-biotai nėra. Padidintos kadmio koncentracijos, viršijančios HELCOM siūlomą vertę (160 µg/kg drėgno svorio) aptiktos teritorinėje jūroje esančių midijų (Mytilus edulis) minkštuosiuose audiniuose. Remiantis HELCOM vertinimu, cheminė būklė pagal kadmį bloga
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Kadmio koncentracijos Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje visuomet buvo mažesnės negu kiekybinio įvertinimo riba, t. y. < 0,1 µg/l. Momentiniai kadmio GAB verčių dugno nuosėdose viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Kadmiui nustatytų AKS-biotai nėra. Padidintos kadmio koncentracijos, viršijančios HELCOM siūlomą vertę (160 µg/kg drėgno svorio) aptiktos teritorinėje jūroje esančių midijų (Mytilus edulis) minkštuosiuose audiniuose. Remiantis HELCOM vertinimu, cheminė būklė pagal kadmį bloga
|
LOJ (tetrachormetanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Iš viso atlikta LOJ junginių analizių, didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Tiriamuoju laikotarpiu chlorfenvinfoso koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,5 µg/l), kuri yra aukštesnė už DLK-AKS ir MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
C10-C13 chloralkanai jūros vandenyje buvo tirti 2021 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, C10-C13 chloralkanų jūros vandenyje aptikta nebuvo (KĮR <0,15 µg/l). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. C10-C13 chloralkanai jūros dugno nuosėdose buvo tirti 2021 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, C10-C13 chloralkanų koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,1 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių C10-C13 chloralkanams dugno nuosėdose nėra.
|
Vertinamuoju periodu chlorpyrifoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,5 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti trūksta duomenų. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vidutinė chromo koncentracija tyrimų periodu buvo didesnė, nei ankstesniais periodais, tačiau siektinos geros aplinkos būklės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) nesiekė, o koncentracijų kaita buvo mažesnės amplitudės. Dugno nuosėdose chromo koncentracijos siekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vidutinė chromo koncentracija tyrimų periodu buvo didesnė, nei ankstesniais periodais, tačiau siektinos geros aplinkos būklės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) nesiekė, o koncentracijų kaita buvo mažesnės amplitudės. Dugno nuosėdose chromo koncentracijos siekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vario vidutinė koncentracija tyrimų laikotarpiu ir koncentracijų kaita buvo panaši į ankstesniais periodais ir ribinės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) neviršijo. Lietuvos jūros rajono (BAL-LT-AA-03) cheminė būklė pagal vidutines metines koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu nesiekė geros. Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis).
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vario vidutinė koncentracija tyrimų laikotarpiu ir koncentracijų kaita buvo panaši į ankstesniais periodais ir ribinės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) neviršijo. Lietuvos jūros rajono (BAL-LT-AA-03) cheminė būklė pagal vidutines metines koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu nesiekė geros. Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis).
|
Vertinamuoju periodu cibutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės (<0,06 ug/L) už metodo kiekybinio įvertinimo ribas, kurios buvo aukštesnės už AKS (0,0025 ug/L). Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Pagal cipermetrino koncentracijas vandenyje - visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,01 μg/l), kurios yra aukštesnės už AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Tiriamuoju periodu, DEHP tyrimai Lietuvos jūros rajone buvo atlikti 2018, 2020 ir 2022 metais. Aukščiausios DEHP koncentracijos buvo nustatytos 2020 m. atviros jūros tyrimų vietoje Nr. 64A2 (1,36 µg/l), o šiaurinėje priekrantės dalyje (B-1) matuota aukšta DEHP koncentracija (3,5 µg/l) lėmė ir MV-AKS viršijimą 2022 metais (metinis vidurkis tyrimų vietoje B-1 buvo 1,36 µg/l). Tiriamuoju periodu, DEHP tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo atlikti 2018 ir 2021 metais. Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, DEHP stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių ftalatų koncentracijoms dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose DEHP koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<0,3 mg/kg s.sv.).
|
LOJ ( dichlormetanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Vertinamuoju periodu dichlorvoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribą (<0,05 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti stinga duomenų. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Tyrimų laikotarpiu vandenyje dikofolio koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,03 μg/l), kuri yra aukštesnė už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Pagal dikofolio koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Visose tyrimų vietose GAB vertė buvo pasiekta. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažiau kiekybinės įvertinimo ribos (<5; <10 ug/kg dr.sv.).
|
Tyrimų laikotarpiu vandenyje dikofolio koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,03 μg/l), kuri yra aukštesnė už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Pagal dikofolio koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Visose tyrimų vietose GAB vertė buvo pasiekta. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažiau kiekybinės įvertinimo ribos (<5; <10 ug/kg dr.sv.).
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, dieldrino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms dieldrinas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Ataskaitiniu laikotarpiu (2018–2023 m.), skirtingu dažnumu dieldrinas taip pat tirtas gyvuosiuose organizmuose. Biotai nėra nėra nustatyti AKS, koncentracijos siekė <3–9 µg/kg drėgno svorio.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, diurono koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms diuronas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, endosulfano (α-, β-) koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, kurios yra aukštesnės už AKS. Vistik, atsižvelgiant į ilgą turimą endosulfano duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, ciklodieno pesticidų koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Ataskaitiniu laikotarpiu (2018–2023 m.), skirtingu dažnumu dieldrinas taip pat tirtas gyvuosiuose organizmuose. Biotai nėra nėra nustatyti endrinui AKS, koncentracijos visais tyrimų atvejais buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2018 metais B-1 monitoringo vietoje vidutinė metinė fluoranteno koncentracija vandenyje viršijo nustatytą MV-AKS. Tyrimų duomenys rodo, kad PAA junginiai Lietuvos jūros rajone epizodiškai viršija AKS, todėl tarša PAA junginiais vis dar lieka aktuali Lietuvos jūros rajone. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Tiriamuoju laikotarpiu fluoranteno AKS biotai nebuvo viršytas.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2018 metais B-1 monitoringo vietoje vidutinė metinė fluoranteno koncentracija vandenyje viršijo nustatytą MV-AKS. Tyrimų duomenys rodo, kad PAA junginiai Lietuvos jūros rajone epizodiškai viršija AKS, todėl tarša PAA junginiais vis dar lieka aktuali Lietuvos jūros rajone. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Tiriamuoju laikotarpiu fluoranteno AKS biotai nebuvo viršytas.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, heksachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Heksachlorbenzenas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, heksachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Heksachlorbenzenas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
LOJ (heksachlorbutadienas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.). Heksachlorbutadienas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
LOJ (heksachlorbutadienas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.). Heksachlorbutadienas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
Visais tyrimų atvejais lindano (γ-HCH) ir kitų HCH izomerų (β-HCH, α-HCH) koncentracija 2019 ir 2022 m. buvo žemesnė už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (α-HCH – 6 ng/l, β-HCH - 4 ng/l, γ-HCH – 3 ng/l), kurios nesiekė DLK-AKS (20 ng/l), tačiau yra aukštesnės už MV-AKS (2 ng/l). Vistik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą HCH duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, izodrino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms izodrinas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Izodrino AKS biotai nėra, visais tyrimų atvejais koncentracijos biotoje buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, izoproturono koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms izoproturonas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Švino koncentracijos vandenyje taip pat neviršijo DLK-AKS ir MV-AKS ir apie 76 proc. tyrimų atvejų nesiekė metodo kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Momentiniai švino GAB verčių viršijimai dugno nuosėdose nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Švinui nustatytų AKS-biotai nėra. Švino koncentracijos, didesnės už siūlomą HELCOM ribinę vertę (110 µg/kg drėgno svorio), buvo nustatytos 7-iuose iš 34-ių tirtų biotos mėginių (moliuskuose midijose ir makomose, menkėje; didžiausia koncentracija (2200 µg/kg dr.sv.) nustatyta strimelės raumenyse).
|
Švino koncentracijos vandenyje taip pat neviršijo DLK-AKS ir MV-AKS ir apie 76 proc. tyrimų atvejų nesiekė metodo kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Momentiniai švino GAB verčių viršijimai dugno nuosėdose nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Švinui nustatytų AKS-biotai nėra. Švino koncentracijos, didesnės už siūlomą HELCOM ribinę vertę (110 µg/kg drėgno svorio), buvo nustatytos 7-iuose iš 34-ių tirtų biotos mėginių (moliuskuose midijose ir makomose, menkėje; didžiausia koncentracija (2200 µg/kg dr.sv.) nustatyta strimelės raumenyse).
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, Lietuvos jūros rajone, naftalenui nebuvo nustatyti DLK-AKS ar MV-AKS viršijimai tyrimų vietose. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Naftaleno biotoje koncentracijos siekė <0,89–17 µg/kg drėgno svorio, AKS biotai nėra. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera.
|
Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Jūros rajone nikelio vidutinė koncentracija tirtuoju periodu (3,87 µg/l) buvo didesnė, nei ankstesniais tyrimų periodais, tačiau AKS neviršijo. Atskirais metais sunkiųjų metalų (nikelio, vario) vidutinės metinės koncentracijos, viršijančios GAB, buvo nustatytos iškasto grunto šalinimo rajono ribose (st. 20, S-3) Momentiniai nikelio GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (nikelis) – nesiekia geros.
|
Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Jūros rajone nikelio vidutinė koncentracija tirtuoju periodu (3,87 µg/l) buvo didesnė, nei ankstesniais tyrimų periodais, tačiau AKS neviršijo. Atskirais metais sunkiųjų metalų (nikelio, vario) vidutinės metinės koncentracijos, viršijančios GAB, buvo nustatytos iškasto grunto šalinimo rajono ribose (st. 20, S-3) Momentiniai nikelio GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (nikelis) – nesiekia geros.
|
Tiriamuoju laikotarpiu oktilfenoliai jūros vandenyje buvo tirti 2018 ir 2022 metais. Oktilfenolio koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,05 - <0,06 ug/l), tačiau jos aukštesnės už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.. Tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo vykdyti 2018 ir 2022 metais. Oktilfenolio koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,06; <0,1 µg/kg s.sv.).
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, pentachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Vistik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą pentachlorbenzeno duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Pentachlorfenolis tirtas 2020 ir 2023 m. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<0,05 µg/l). Dugno nuosėdose visos pentachlorfenolio koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,01 mg/kg s.sv.).
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Apie 91,2 proc. naftos angliavandenilių tyrimų atvejų koncentracijos nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribos (<0,1 mg/l). Taip pat atviros jūros dugno nuosėdose nustatytas vienas naftos angliavandenilių koncentracijos viršijimas, bet GAB neviršyta.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Apie 91,2 proc. naftos angliavandenilių tyrimų atvejų koncentracijos nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribos (<0,1 mg/l). Taip pat atviros jūros dugno nuosėdose nustatytas vienas naftos angliavandenilių koncentracijos viršijimas, bet GAB neviršyta.
|
Vertinamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) polichlorinti bifenilai (PCB) Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 m. Tyrimų duomenimis, visose stebėjimo vietose polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos visais atvejais (70 matavimų) buvo mažesnės nei kiekybinės metodo nustatymo ribos (<0,005 – <0,009 µg/l). Polichlorintų bifenilų (PCB 28, 52,101, 118, 138, 153, 180) dugno nuosėdose tyrimai buvo vykdomi 2019 ir 2022 metais. Iš viso atliktos 105-ios PCB junginių analizės, koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,003–0,005 mg/kg s.sv.) ir suminės GAB vertės (≤ 0,007 mg/kg s.sv.) neviršijo. Biotoje ne dioksinų tipo PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) – 169 junginių analizės, koncentracijos
|
Vertinamaisiais 2019 ir 2023 m. chinoksifeno koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,05; <0,07 ug/l), kurios buvo aukštesnės už MV-AKS (0,015 ug/l), tačiau DLK-AKS (0,54 ug/l) neviršijo. Būklė vertintina kaip gera, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo viršytas DLK-AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, simazino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Vertinamuoju periodu terbutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,06 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
LOJ (tetrachloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra.Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Lietuvoje daugiausia tirti ir daugiausia duomenų sukaupta apie DDT ir jo metabolitus (4,4'DDE , 4,4'-DDD 4,4'-DDT). Tiriamuoju laikotarpiu (2019 ir 2022 m.) DDT ir jo metabolitų DDE ir DDD koncentracijos Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje visais atvejais (144 matavimai) buvo mažesnės nei metodo kiekybinio įvertinimo ribos, todėl cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. DDT ir jo metabolitai vertinamuoju periodu tirti ir biotoje, koncentracijos kito nuo <1-8 µg/kg dr.sv.
|
LOJ (1,2,3-trichlorbenzenas, 1,2,4-trichlorbenzenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
LOJ (trichloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
LOJ (trichlometanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Tiriamuoju laikotarpiu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, trifluralino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, nors trifluralino KĮR (<0,5 µg/l) buvo aukštesnė už MV-AKS (0,03 µg/l).
|
Papildomai analizuotos medžiagos, neturinčios nustatytų AKS, tačiau įtrauktos į valstybinę aplinkos monitoringo programą, kaip kiti specifiniai teršalai (sunkieji metalai (varis, cinkas, chromas), naftos angliavandeniliai), kuriems siektinos vertės patvirtintos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (D1-210 Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo). 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo (atitiko GAB). Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal vidutines metines cinko koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu siekė GAB. Momentiniai cinko, GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bitoje cinkui AKS nėra, vertinamuoju periodu koncentracijos kito 5,2–78 mg/kg dr.sv. ribose.
|
Papildomai analizuotos medžiagos, neturinčios nustatytų AKS, tačiau įtrauktos į valstybinę aplinkos monitoringo programą, kaip kiti specifiniai teršalai (sunkieji metalai (varis, cinkas, chromas), naftos angliavandeniliai), kuriems siektinos vertės patvirtintos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (D1-210 Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo). 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo (atitiko GAB). Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal vidutines metines cinko koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu siekė GAB. Momentiniai cinko, GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bitoje cinkui AKS nėra, vertinamuoju periodu koncentracijos kito 5,2–78 mg/kg dr.sv. ribose.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Benzo(a)pirenas tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(a)pireno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje benzo(a)pireno koncentracijos neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Benzo(a)pirenas tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(a)pireno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje benzo(a)pireno koncentracijos neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Atskirų PAA junginių (benzo(b)fluoranteno) momentinės koncentracijos, viršijančios nustatytus aplinkos kokybės standartus (DLK-AKS), buvo užfiksuotos 2018 m. uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone (vieta Nr. 20), šiaurinėje Baltijos jūros priekrantėje (tyrimų vieta Nr. B-1) 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(b)fluoranteno koncentracijos. PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(b)fluoranteno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 1,67–4,11 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. Atskirų PAA junginių (benzo(g,h,i)perileno) momentinės koncentracijos, viršijančios nustatytus aplinkos kokybės standartus (DLK-AKS), buvo užfiksuotos 2018 m. uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone (vieta Nr. 20), šiaurinėje Baltijos jūros priekrantėje (tyrimų vieta Nr. B-1). 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(g,h,i)perileno koncentracijos. PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(g,h,i)perileno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,98–2,36 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(k)fluorantenas. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdosebuvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(k)fluoranteno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,71–4,0 µg/kg drėgno svorio.
|
BDE tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2020 ir 2023 m. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių BDE junginiams dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, BDE stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal BDE koncentracijas biotoje 2018–2023 m. periodu nesiekė geros.
|
BDE tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2020 ir 2023 m. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių BDE junginiams dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, BDE stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal BDE koncentracijas biotoje 2018–2023 m. periodu nesiekė geros.
|
Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dioksinams dugno nuosėdose nėra. Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) tyrimai Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2023 m. Iš visų analičių 82 proc. koncentracijų buvo mažesnės už KĮR. Atskirų junginių koncentracijos kito nuo <0,169 ng/kg s.sv. (2,3,7,8-TetraCDD) iki 40,4 ng/kg s.sv. ± 12,1 (OctaCDD). Biotoje dioksinų koncentracijos neviršijo AKS biotai. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (dioksinai ir dioksinų tipo junginiai) – gera.
|
Tyrimų laikotarpiu visos heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos vandenyje buvo mažiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,004; <0,005; <0,006; <0,008 ug/l), kurios yra aukštesnės nei AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos biotoje nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribų (<1; <2; <3 ug/kg dr.sv.), tačiau šios buvo aukštesnės nei AKS.
|
Tyrimų laikotarpiu visos heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos vandenyje buvo mažiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,004; <0,005; <0,006; <0,008 ug/l), kurios yra aukštesnės nei AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos biotoje nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribų (<1; <2; <3 ug/kg dr.sv.), tačiau šios buvo aukštesnės nei AKS.
|
HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo vykdyti 2021 m., koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,001 µg/l) ir DLK-AKS (0,05 µg/l) neviršijo, bet buvo didesnė nei MV-AKS (0,0008 µg/l). Būklė vertintina kaip gera, nes nebuvo viršytas DLK-AKS. HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2022 m., visos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,0001 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių HBCDD dugno nuosėdose nėra. Biotoje HBCDD neviršijo AKS.
|
HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo vykdyti 2021 m., koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,001 µg/l) ir DLK-AKS (0,05 µg/l) neviršijo, bet buvo didesnė nei MV-AKS (0,0008 µg/l). Būklė vertintina kaip gera, nes nebuvo viršytas DLK-AKS. HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2022 m., visos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,0001 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių HBCDD dugno nuosėdose nėra. Biotoje HBCDD neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Indeno(1,2,3-cd)pyrenao tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo indeno(1,2,3-cd)pyreno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje indeno(1,2,3-cd)pyreno koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu siekė <0,84–3,1 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PFOS tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo atlikti 2018, 2021 ir 2023 m. (viso 63 matavimai). Visose Baltijos jūros tyrimų vietose PFOS koncentracija buvo žemesnė už KĮR (<0,005 µg/l) ir DLK-AKS (7,2 µg/l) neviršijo. Tačiau KĮR (<0,005 µg/l) buvo aukštesnė nei MV-AKS (0,00013 µg/l). Vistik, atsižvelgiant į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
2018–2023 m. laikotarpiu PFOS tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo atlikti 2018, 2021 ir 2023 m. (viso 63 matavimai). Visose Baltijos jūros tyrimų vietose PFOS koncentracija buvo žemesnė už KĮR (<0,005 µg/l) ir DLK-AKS (7,2 µg/l) neviršijo. Tačiau KĮR (<0,005 µg/l) buvo aukštesnė nei MV-AKS (0,00013 µg/l). Vistik, atsižvelgiant į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės.
|
TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. Visuose ėminiuose, koncentracijos buvo žemiau metodo nustatymo ribos (<0,006 iki <0,01 µg/l), kuri buvo aukštesnė nei AKS. Valstybinio aplinkos monitoringo metu Tributilalavo junginių (TBA) tyrimai dugno nuosėdose buvo vykdomi 2021 ir 2022 metais. Tributilalavo junginių (TBA) koncentracijos jūros nuosėdose dažniausiai nesiekė KĮR (<0,0025 mg/kg s.sv.) ir neviršijo šiuo metu taikomos GAB reikšmės (≤ 0,01 mg/kg s.sv.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog HELCOM siūlomos ribinės vertės TBA koncentracijoms nuosėdose siekia 0,0013 mg/kg (s.sv.).
|
TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. Visuose ėminiuose, koncentracijos buvo žemiau metodo nustatymo ribos (<0,006 iki <0,01 µg/l), kuri buvo aukštesnė nei AKS. Valstybinio aplinkos monitoringo metu Tributilalavo junginių (TBA) tyrimai dugno nuosėdose buvo vykdomi 2021 ir 2022 metais. Tributilalavo junginių (TBA) koncentracijos jūros nuosėdose dažniausiai nesiekė KĮR (<0,0025 mg/kg s.sv.) ir neviršijo šiuo metu taikomos GAB reikšmės (≤ 0,01 mg/kg s.sv.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog HELCOM siūlomos ribinės vertės TBA koncentracijoms nuosėdose siekia 0,0013 mg/kg (s.sv.).
|
Element status |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Not good |
Not good |
Good |
Not assessed |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Not assessed |
Not assessed |
Not good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Good |
Not good |
Not good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Good |
Good |
Not assessed |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Not assessed |
Not assessed |
Good |
Good |
Good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Not good |
Good |
Good |
Good |
||
Description element |
Remiantis 2019 ir 2022 m. duomenimis, pagal 1,2-dichloretano koncentracijas vandenyje - visuose mėginiuose 1,2-dichloretano koncentracijos vandenyje nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. 1,2-dichloretano koncentracijos dugno nuosėdose nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<20 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Remiantis 2020 ir 2023 m. duomenimis koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<0,05 µg/l) - jūros rajonas buvo geros aplinkos būklės. Nonilfenolių, oktilfenolių tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo vykdyti 2018 ir 2022 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių alkilfenolių koncentracijoms dugno nuosėdose nėra.
|
Tiriamuoju laikotarpiu aklonifeno visos koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,06), kuri yra aukštesnė už MV-AKS – 0,012 µg/l, DLK-AKS – 0,012 µg/l. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<9 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu alachloro koncentracijos nesiekė KĮR (<0,01 µg/l ). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,001 µg/kg s.sv.). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu ciklodienų pesticidų (aldrino) koncentracijos vandenyje visais matavimų atvejais buvo mažesnės už KĮR. Dugno nuosėdoms aldrino AKS nėra, visos matuotos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<3 µg/kg s.sv.). Biotoje aldrinui nėra AKS. Tyrimų laikotarpiu, koncentracijos biotoje siekė <1–4 µg/kg drėgno svorio. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Tiriamuoju laikotarpiu antraceno koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,002 µg/l ). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos tyrimų vietose dažniausiai neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 patvirtintų GAB savybių verčių. Momentiniai kadmio, arseno GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje.
|
Tiriamuoju laikotarpiu atrazino koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šio junginio atžvilgiu.
|
LOJ (benzenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Vertinamuoju periodu bifenokso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,05 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tačiau tyrimai buvo atlikti ir Kuršių mariose, kurios savo vandenis atneša į Baltijos jūrą. Kuršių mariose koncentracijos taip pat nesiekė KĮR (0,001 µg/l), ir neviršijo AKS vandeniui.Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Kadmio koncentracijos Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje visuomet buvo mažesnės negu kiekybinio įvertinimo riba, t. y. < 0,1 µg/l. Momentiniai kadmio GAB verčių dugno nuosėdose viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Kadmiui nustatytų AKS-biotai nėra. Padidintos kadmio koncentracijos, viršijančios HELCOM siūlomą vertę (160 µg/kg drėgno svorio) aptiktos teritorinėje jūroje esančių midijų (Mytilus edulis) minkštuosiuose audiniuose. Remiantis HELCOM vertinimu, cheminė būklė pagal kadmį bloga
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Kadmio koncentracijos Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje visuomet buvo mažesnės negu kiekybinio įvertinimo riba, t. y. < 0,1 µg/l. Momentiniai kadmio GAB verčių dugno nuosėdose viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Kadmiui nustatytų AKS-biotai nėra. Padidintos kadmio koncentracijos, viršijančios HELCOM siūlomą vertę (160 µg/kg drėgno svorio) aptiktos teritorinėje jūroje esančių midijų (Mytilus edulis) minkštuosiuose audiniuose. Remiantis HELCOM vertinimu, cheminė būklė pagal kadmį bloga
|
LOJ (tetrachormetanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Iš viso atlikta LOJ junginių analizių, didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Tiriamuoju laikotarpiu chlorfenvinfoso koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,5 µg/l), kuri yra aukštesnė už DLK-AKS ir MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
C10-C13 chloralkanai jūros vandenyje buvo tirti 2021 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, C10-C13 chloralkanų jūros vandenyje aptikta nebuvo (KĮR <0,15 µg/l). Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. C10-C13 chloralkanai jūros dugno nuosėdose buvo tirti 2021 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, C10-C13 chloralkanų koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,1 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių C10-C13 chloralkanams dugno nuosėdose nėra.
|
Vertinamuoju periodu chlorpyrifoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (0,5 µg/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti trūksta duomenų. . Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vidutinė chromo koncentracija tyrimų periodu buvo didesnė, nei ankstesniais periodais, tačiau siektinos geros aplinkos būklės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) nesiekė, o koncentracijų kaita buvo mažesnės amplitudės. Dugno nuosėdose chromo koncentracijos siekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vidutinė chromo koncentracija tyrimų periodu buvo didesnė, nei ankstesniais periodais, tačiau siektinos geros aplinkos būklės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) nesiekė, o koncentracijų kaita buvo mažesnės amplitudės. Dugno nuosėdose chromo koncentracijos siekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vario vidutinė koncentracija tyrimų laikotarpiu ir koncentracijų kaita buvo panaši į ankstesniais periodais ir ribinės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) neviršijo. Lietuvos jūros rajono (BAL-LT-AA-03) cheminė būklė pagal vidutines metines koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu nesiekė geros. Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis).
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Vario vidutinė koncentracija tyrimų laikotarpiu ir koncentracijų kaita buvo panaši į ankstesniais periodais ir ribinės vertės (vidutinė metinė (5 µg/l)) neviršijo. Lietuvos jūros rajono (BAL-LT-AA-03) cheminė būklė pagal vidutines metines koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu nesiekė geros. Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis).
|
Vertinamuoju periodu cibutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės (<0,06 ug/L) už metodo kiekybinio įvertinimo ribas, kurios buvo aukštesnės už AKS (0,0025 ug/L). Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Pagal cipermetrino koncentracijas vandenyje - visos koncentracijos – žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,01 μg/l), kurios yra aukštesnės už AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Tiriamuoju periodu, DEHP tyrimai Lietuvos jūros rajone buvo atlikti 2018, 2020 ir 2022 metais. Aukščiausios DEHP koncentracijos buvo nustatytos 2020 m. atviros jūros tyrimų vietoje Nr. 64A2 (1,36 µg/l), o šiaurinėje priekrantės dalyje (B-1) matuota aukšta DEHP koncentracija (3,5 µg/l) lėmė ir MV-AKS viršijimą 2022 metais (metinis vidurkis tyrimų vietoje B-1 buvo 1,36 µg/l). Tiriamuoju periodu, DEHP tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo atlikti 2018 ir 2021 metais. Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, DEHP stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių ftalatų koncentracijoms dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose DEHP koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<0,3 mg/kg s.sv.).
|
LOJ ( dichlormetanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Vertinamuoju periodu dichlorvoso koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribą (<0,05 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Tendencijoms įvertinti stinga duomenų. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Tyrimų laikotarpiu vandenyje dikofolio koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,03 μg/l), kuri yra aukštesnė už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Pagal dikofolio koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Visose tyrimų vietose GAB vertė buvo pasiekta. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažiau kiekybinės įvertinimo ribos (<5; <10 ug/kg dr.sv.).
|
Tyrimų laikotarpiu vandenyje dikofolio koncentracijos buvo žemiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,03 μg/l), kuri yra aukštesnė už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Pagal dikofolio koncentracijas biotoje jūros rajonas siekė GAB. Visose tyrimų vietose GAB vertė buvo pasiekta. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažiau kiekybinės įvertinimo ribos (<5; <10 ug/kg dr.sv.).
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, dieldrino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms dieldrinas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Ataskaitiniu laikotarpiu (2018–2023 m.), skirtingu dažnumu dieldrinas taip pat tirtas gyvuosiuose organizmuose. Biotai nėra nėra nustatyti AKS, koncentracijos siekė <3–9 µg/kg drėgno svorio.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, diurono koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms diuronas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR.
|
Vertinamuoju periodu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, endosulfano (α-, β-) koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, kurios yra aukštesnės už AKS. Vistik, atsižvelgiant į ilgą turimą endosulfano duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, ciklodieno pesticidų koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Ataskaitiniu laikotarpiu (2018–2023 m.), skirtingu dažnumu dieldrinas taip pat tirtas gyvuosiuose organizmuose. Biotai nėra nėra nustatyti endrinui AKS, koncentracijos visais tyrimų atvejais buvo mažesnės už KĮR.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2018 metais B-1 monitoringo vietoje vidutinė metinė fluoranteno koncentracija vandenyje viršijo nustatytą MV-AKS. Tyrimų duomenys rodo, kad PAA junginiai Lietuvos jūros rajone epizodiškai viršija AKS, todėl tarša PAA junginiais vis dar lieka aktuali Lietuvos jūros rajone. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Tiriamuoju laikotarpiu fluoranteno AKS biotai nebuvo viršytas.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2018 metais B-1 monitoringo vietoje vidutinė metinė fluoranteno koncentracija vandenyje viršijo nustatytą MV-AKS. Tyrimų duomenys rodo, kad PAA junginiai Lietuvos jūros rajone epizodiškai viršija AKS, todėl tarša PAA junginiais vis dar lieka aktuali Lietuvos jūros rajone. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Tiriamuoju laikotarpiu fluoranteno AKS biotai nebuvo viršytas.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, heksachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Heksachlorbenzenas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, heksachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Heksachlorbenzenas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
LOJ (heksachlorbutadienas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.). Heksachlorbutadienas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
LOJ (heksachlorbutadienas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.). Heksachlorbutadienas tyrimų laikotarpiu neviršijo AKS biotai ir buvo
|
Visais tyrimų atvejais lindano (γ-HCH) ir kitų HCH izomerų (β-HCH, α-HCH) koncentracija 2019 ir 2022 m. buvo žemesnė už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (α-HCH – 6 ng/l, β-HCH - 4 ng/l, γ-HCH – 3 ng/l), kurios nesiekė DLK-AKS (20 ng/l), tačiau yra aukštesnės už MV-AKS (2 ng/l). Vistik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą HCH duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, izodrino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms izodrinas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. Izodrino AKS biotai nėra, visais tyrimų atvejais koncentracijos biotoje buvo
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, izoproturono koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms izoproturonas neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Švino koncentracijos vandenyje taip pat neviršijo DLK-AKS ir MV-AKS ir apie 76 proc. tyrimų atvejų nesiekė metodo kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Momentiniai švino GAB verčių viršijimai dugno nuosėdose nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Švinui nustatytų AKS-biotai nėra. Švino koncentracijos, didesnės už siūlomą HELCOM ribinę vertę (110 µg/kg drėgno svorio), buvo nustatytos 7-iuose iš 34-ių tirtų biotos mėginių (moliuskuose midijose ir makomose, menkėje; didžiausia koncentracija (2200 µg/kg dr.sv.) nustatyta strimelės raumenyse).
|
Švino koncentracijos vandenyje taip pat neviršijo DLK-AKS ir MV-AKS ir apie 76 proc. tyrimų atvejų nesiekė metodo kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,2 µg/l). Momentiniai švino GAB verčių viršijimai dugno nuosėdose nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Švinui nustatytų AKS-biotai nėra. Švino koncentracijos, didesnės už siūlomą HELCOM ribinę vertę (110 µg/kg drėgno svorio), buvo nustatytos 7-iuose iš 34-ių tirtų biotos mėginių (moliuskuose midijose ir makomose, menkėje; didžiausia koncentracija (2200 µg/kg dr.sv.) nustatyta strimelės raumenyse).
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Tirti: antracenas, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, naftalenas. Tyrimų laikotarpiu, Lietuvos jūros rajone, naftalenui nebuvo nustatyti DLK-AKS ar MV-AKS viršijimai tyrimų vietose. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Naftaleno biotoje koncentracijos siekė <0,89–17 µg/kg drėgno svorio, AKS biotai nėra. Cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera.
|
Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Jūros rajone nikelio vidutinė koncentracija tirtuoju periodu (3,87 µg/l) buvo didesnė, nei ankstesniais tyrimų periodais, tačiau AKS neviršijo. Atskirais metais sunkiųjų metalų (nikelio, vario) vidutinės metinės koncentracijos, viršijančios GAB, buvo nustatytos iškasto grunto šalinimo rajono ribose (st. 20, S-3) Momentiniai nikelio GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (nikelis) – nesiekia geros.
|
Aktualiausios teršiančios medžiagos buvo sunkieji metalai (nikelis, varis). Jūros rajone nikelio vidutinė koncentracija tirtuoju periodu (3,87 µg/l) buvo didesnė, nei ankstesniais tyrimų periodais, tačiau AKS neviršijo. Atskirais metais sunkiųjų metalų (nikelio, vario) vidutinės metinės koncentracijos, viršijančios GAB, buvo nustatytos iškasto grunto šalinimo rajono ribose (st. 20, S-3) Momentiniai nikelio GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (nikelis) – nesiekia geros.
|
Tiriamuoju laikotarpiu oktilfenoliai jūros vandenyje buvo tirti 2018 ir 2022 metais. Oktilfenolio koncentracijos vandenyje nesiekė KĮR (<0,05 - <0,06 ug/l), tačiau jos aukštesnės už MV-AKS. Todėl būklė pagal šio junginio koncentracijas nevertintina.. Tyrimai Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo vykdyti 2018 ir 2022 metais. Oktilfenolio koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,06; <0,1 µg/kg s.sv.).
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, pentachlorbenzeno koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Vistik, atsižvelgiant į labai ilgą turimą pentachlorbenzeno duomenų seką ir į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
Pentachlorfenolis tirtas 2020 ir 2023 m. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<0,05 µg/l). Dugno nuosėdose visos pentachlorfenolio koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,01 mg/kg s.sv.).
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos. 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Apie 91,2 proc. naftos angliavandenilių tyrimų atvejų koncentracijos nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribos (<0,1 mg/l). Taip pat atviros jūros dugno nuosėdose nustatytas vienas naftos angliavandenilių koncentracijos viršijimas, bet GAB neviršyta.
|
2018–2023 m. laikotarpiu didžiausią duomenų imtį sudarė Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje tirti sunkieji metalai (Cd, Hg, Ni, Pb, Cr, Cu, Zn) ir naftos angliavandeniliai. Tiriamuoju laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos. 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo. Apie 91,2 proc. naftos angliavandenilių tyrimų atvejų koncentracijos nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribos (<0,1 mg/l). Taip pat atviros jūros dugno nuosėdose nustatytas vienas naftos angliavandenilių koncentracijos viršijimas, bet GAB neviršyta.
|
Vertinamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) polichlorinti bifenilai (PCB) Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 m. Tyrimų duomenimis, visose stebėjimo vietose polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos visais atvejais (70 matavimų) buvo mažesnės nei kiekybinės metodo nustatymo ribos (<0,005 – <0,009 µg/l). Polichlorintų bifenilų (PCB 28, 52,101, 118, 138, 153, 180) dugno nuosėdose tyrimai buvo vykdomi 2019 ir 2022 metais. Iš viso atliktos 105-ios PCB junginių analizės, koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,003–0,005 mg/kg s.sv.) ir suminės GAB vertės (≤ 0,007 mg/kg s.sv.) neviršijo. Biotoje ne dioksinų tipo PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) – 169 junginių analizės, koncentracijos
|
Vertinamaisiais 2019 ir 2023 m. chinoksifeno koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,05; <0,07 ug/l), kurios buvo aukštesnės už MV-AKS (0,015 ug/l), tačiau DLK-AKS (0,54 ug/l) neviršijo. Būklė vertintina kaip gera, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo viršytas DLK-AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, simazino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
Vertinamuoju periodu terbutrino koncentracijos Lietuvos jūros rajono vandenyje taip pat buvo mažesnės už metodo kiekybinio įvertinimo ribas (<0,06 ug/l), kurios buvo aukštesnės už AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR.
|
LOJ (tetrachloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra.Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Lietuvoje daugiausia tirti ir daugiausia duomenų sukaupta apie DDT ir jo metabolitus (4,4'DDE , 4,4'-DDD 4,4'-DDT). Tiriamuoju laikotarpiu (2019 ir 2022 m.) DDT ir jo metabolitų DDE ir DDD koncentracijos Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje visais atvejais (144 matavimai) buvo mažesnės nei metodo kiekybinio įvertinimo ribos, todėl cheminė būklė, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, buvo gera šių junginiu atžvilgiu. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos buvo mažesnės už KĮR. DDT ir jo metabolitai vertinamuoju periodu tirti ir biotoje, koncentracijos kito nuo <1-8 µg/kg dr.sv.
|
LOJ (1,2,3-trichlorbenzenas, 1,2,4-trichlorbenzenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
LOJ (trichloretilenas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
LOJ (trichlometanas) Baltijos jūros vandenyje buvo tiriami 2019 ir 2022 metais. Visų matavimų atveju, koncentracijos nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (0,1 – 0,2 µg/l) ir neviršijo jokių AKS. Baltijos jūros dugno nuosėdose buvo tiriami 2019 metais. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių LOJ junginiams dugno nuosėdose nėra. Didžioji dalis (90 proc.) koncentracijų nesiekė kiekybinės įvertinimo ribos (<10 – 20 µg/kg s.sv.).
|
Tiriamuoju laikotarpiu visais tyrimų atvejais, kaip ir ankstesniu, 2012–2017 m. periodu, trifluralino koncentracijos jūros vandenyje buvo mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribas, nors trifluralino KĮR (<0,5 µg/l) buvo aukštesnė už MV-AKS (0,03 µg/l).
|
Papildomai analizuotos medžiagos, neturinčios nustatytų AKS, tačiau įtrauktos į valstybinę aplinkos monitoringo programą, kaip kiti specifiniai teršalai (sunkieji metalai (varis, cinkas, chromas), naftos angliavandeniliai), kuriems siektinos vertės patvirtintos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (D1-210 Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo). 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo (atitiko GAB). Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal vidutines metines cinko koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu siekė GAB. Momentiniai cinko, GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bijote cinkui AKS nėra, vertinamuoju periodu koncentracijos kito 5,2–78 mg/kg dr.sv. ribose.
|
Papildomai analizuotos medžiagos, neturinčios nustatytų AKS, tačiau įtrauktos į valstybinę aplinkos monitoringo programą, kaip kiti specifiniai teršalai (sunkieji metalai (varis, cinkas, chromas), naftos angliavandeniliai), kuriems siektinos vertės patvirtintos Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (D1-210 Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo). 2018–2023 m. laikotarpiu sunkiųjų metalų vandenyje MV-AKS ir DLK-AKS neviršijo (atitiko GAB). Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal vidutines metines cinko koncentracijas dugno nuosėdose 2018–2023 m. periodu siekė GAB. Momentiniai cinko, GAB verčių viršijimai nustatyti tolimiausioje IEZ tyrimų vietoje 46, tikėtina, dėl vyraujančios smulkios frakcijos dugno nuosėdose ir akumuliacinių savybių giliausioje (apie 120 m) tyrimų vietoje. Bijote cinkui AKS nėra, vertinamuoju periodu koncentracijos kito 5,2–78 mg/kg dr.sv. ribose.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Benzo(a)pirenas tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(a)pireno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje benzo(a)pireno koncentracijos neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Benzo(a)pirenas tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(a)pireno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje benzo(a)pireno koncentracijos neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Atskirų PAA junginių (benzo(b)fluoranteno) momentinės koncentracijos, viršijančios nustatytus aplinkos kokybės standartus (DLK-AKS), buvo užfiksuotos 2018 m. uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone (vieta Nr. 20), šiaurinėje Baltijos jūros priekrantėje (tyrimų vieta Nr. B-1) 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(b)fluoranteno koncentracijos. PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(b)fluoranteno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 1,67–4,11 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. Atskirų PAA junginių (benzo(g,h,i)perileno) momentinės koncentracijos, viršijančios nustatytus aplinkos kokybės standartus (DLK-AKS), buvo užfiksuotos 2018 m. uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone (vieta Nr. 20), šiaurinėje Baltijos jūros priekrantėje (tyrimų vieta Nr. B-1). 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(g,h,i)perileno koncentracijos. PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(g,h,i)perileno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,98–2,36 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir AKS viršijimai. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo benzo(k)fluorantenas. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdosebuvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Benzo(k)fluoranteno koncentracijos biotoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,71–4,0 µg/kg drėgno svorio.
|
BDE tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2020 ir 2023 m. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių BDE junginiams dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, BDE stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal BDE koncentracijas biotoje 2018–2023 m. periodu nesiekė geros.
|
BDE tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2020 ir 2023 m. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių BDE junginiams dugno nuosėdose nėra. Visose Baltijos jūros tyrimų vietose BDE koncentracijos dugno nuosėdose buvo žemesnės už KĮR (<1,5 µg/kg s.sv.). Įgyvendinant 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, BDE stebėsena dugno nuosėdose paprastai turi būti atliekama kas trejus metus. Lietuvos jūros rajono cheminė būklė pagal BDE koncentracijas biotoje 2018–2023 m. periodu nesiekė geros.
|
Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dioksinams dugno nuosėdose nėra. Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) tyrimai Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2023 m. Iš visų analičių 82 proc. koncentracijų buvo mažesnės už KĮR. Atskirų junginių koncentracijos kito nuo <0,169 ng/kg s.sv. (2,3,7,8-TetraCDD) iki 40,4 ng/kg s.sv. ± 12,1 (OctaCDD). Biotoje dioksinų koncentracijos neviršijo AKS biotai. Bendra jūros rajono (BAL-LT-MS-01) cheminė būklė pagal elementą (dioksinai ir dioksinų tipo junginiai) – gera.
|
Tyrimų laikotarpiu visos heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos vandenyje buvo mažiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,004; <0,005; <0,006; <0,008 ug/l), kurios yra aukštesnės nei AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos biotoje nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribų (<1; <2; <3 ug/kg dr.sv.), tačiau šios buvo aukštesnės nei AKS.
|
Tyrimų laikotarpiu visos heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos vandenyje buvo mažiau kiekybinio įvertinimo ribos (<0,004; <0,005; <0,006; <0,008 ug/l), kurios yra aukštesnės nei AKS. Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių dugno nuosėdoms šie junginiai neturi. Visais matavimų atvejais koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės už KĮR. Heptachloro ir heptachloro epoksido koncentracijos biotoje nesiekė kiekybinio metodo įvertinimo ribų (<1; <2; <3 ug/kg dr.sv.), tačiau šios buvo aukštesnės nei AKS.
|
HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo vykdyti 2021 m., koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,001 µg/l) ir DLK-AKS (0,05 µg/l) neviršijo, bet buvo didesnė nei MV-AKS (0,0008 µg/l). Būklė vertintina kaip gera, nes nebuvo viršytas DLK-AKS. HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2022 m., visos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,0001 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių HBCDD dugno nuosėdose nėra. Biotoje HBCDD neviršijo AKS.
|
HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo vykdyti 2021 m., koncentracijos buvo mažesnės nei KĮR (<0,001 µg/l) ir DLK-AKS (0,05 µg/l) neviršijo, bet buvo didesnė nei MV-AKS (0,0008 µg/l). Būklė vertintina kaip gera, nes nebuvo viršytas DLK-AKS. HBCDD tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos dugno nuosėdose buvo atlikti 2021 ir 2022 m., visos koncentracijos buvo mažesnės už KĮR (<0,0001 mg/kg s.sv.). Nustatytų siektinų GAB ar AKS verčių HBCDD dugno nuosėdose nėra. Biotoje HBCDD neviršijo AKS.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajone, vandenyje, buvo tirti 2018, 2020 ir 2022 metais. Indeno(1,2,3-cd)pyrenao tyrimų laikotarpiu, PAA junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % neviršijo metodo kiekybinio įvertinimo ribų, tačiau buvo nustatyti ir 2020 m. AKS viršijimai, bet GAB siekė. 2020 metais Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpiniuose vandenyse, vieta Nr. 4) DLK-AKS ir/ar MV-AKS viršijo indeno(1,2,3-cd)pyreno koncentracijos. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2023 m.) PAA junginiai dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės. Biotoje indeno(1,2,3-cd)pyreno koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu siekė <0,84–3,1 µg/kg drėgno svorio.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracijos vandenyje 91,4 proc. tyrimų atvejų nesiekė kiekybinės metodo įvertinimo ribos (<0,01 µg/l). Didžiausia gyvsidabrio koncentracija (0,061 µg/l, tačiau taip pat neviršijanti DLK-AKS 0,07 µg/l) buvo išmatuota atviroje jūroje, tyrimų vietoje 64A2. Gyvsidabrio koncentracijos Lietuvos jūrinių vandenų dugno nuosėdose neviršijo siektinos GAB vertės. Tiriamuoju laikotarpiu tirtuose žuvų raumenyse matuoti dažni gyvsidabrio AKS viršijimai (20 µg/kg drėgno svorio). Iš visų gyvsidabrio analizių biotoje skaičiaus, AKS buvo viršytas apie 78 % mėginių - nesiekė GAB.
|
2018–2023 m. laikotarpiu PFOS tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo atlikti 2018, 2021 ir 2023 m. (viso 63 matavimai). Visose Baltijos jūros tyrimų vietose PFOS koncentracija buvo žemesnė už KĮR (<0,005 µg/l) ir DLK-AKS (7,2 µg/l) neviršijo. Tačiau KĮR (<0,005 µg/l) buvo aukštesnė nei MV-AKS (0,00013 µg/l). Vistik, atsižvelgiant į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
2018–2023 m. laikotarpiu PFOS tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo atlikti 2018, 2021 ir 2023 m. (viso 63 matavimai). Visose Baltijos jūros tyrimų vietose PFOS koncentracija buvo žemesnė už KĮR (<0,005 µg/l) ir DLK-AKS (7,2 µg/l) neviršijo. Tačiau KĮR (<0,005 µg/l) buvo aukštesnė nei MV-AKS (0,00013 µg/l). Vistik, atsižvelgiant į tai, kad koncentracijos visada buvo
|
2018–2023 m. laikotarpiu PAA Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdose buvo tiriami kasmet, jų suminė koncentracija nei kartą neviršijo GAB vertės (1 mg/kg, s.sv.) vertės.
|
TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. Visuose ėminiuose, koncentracijos buvo žemiau metodo nustatymo ribos (<0,006 iki <0,01 µg/l), kuri buvo aukštesnė nei AKS. Valstybinio aplinkos monitoringo metu Tributilalavo junginių (TBA) tyrimai dugno nuosėdose buvo vykdomi 2021 ir 2022 metais. Tributilalavo junginių (TBA) koncentracijos jūros nuosėdose dažniausiai nesiekė KĮR (<0,0025 mg/kg s.sv.) ir neviršijo šiuo metu taikomos GAB reikšmės (≤ 0,01 mg/kg s.sv.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog HELCOM siūlomos ribinės vertės TBA koncentracijoms nuosėdose siekia 0,0013 mg/kg (s.sv.).
|
TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. TBA koncentracijų tyrimai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vandenyje buvo tirti 2020 ir 2023 metais. Visuose ėminiuose, koncentracijos buvo žemiau metodo nustatymo ribos (<0,006 iki <0,01 µg/l), kuri buvo aukštesnė nei AKS. Valstybinio aplinkos monitoringo metu Tributilalavo junginių (TBA) tyrimai dugno nuosėdose buvo vykdomi 2021 ir 2022 metais. Tributilalavo junginių (TBA) koncentracijos jūros nuosėdose dažniausiai nesiekė KĮR (<0,0025 mg/kg s.sv.) ir neviršijo šiuo metu taikomos GAB reikšmės (≤ 0,01 mg/kg s.sv.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog HELCOM siūlomos ribinės vertės TBA koncentracijoms nuosėdose siekia 0,0013 mg/kg (s.sv.).
|
||
Source assessment feature |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Reporting method feature |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Type D |
Trend feature |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Stable |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Deteriorating |
Integration rule type parameter |
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
OOAO
|
Integration rule description parameter |
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
On the basis of the concentrations of polluting substances (elements) in the different test media (water, sediment and biota), the OOAO principle assesses the overall chemical status of the marine area.
|
Integration rule type criteria |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Integration rule description criteria |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
GES extent threshold |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
100.00 |
GES extent achieved |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
84.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
22.00 |
GES extent unit |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
Proportion of substances in good status |
GES achieved |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
GES later than 2024, Art14ExceptionReported |
Description overall status |
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS.
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Assessments period |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
Related pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Test TV |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
Test results |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
Correct |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
Correct |
Correct |
False |
False |
Correct |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |
Correct |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
False |
Correct |