Member State report / Art10-2024 / 2024 / D9 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art10 |
| Report due | 2024-10-15 |
| GES Descriptor | D9 Contaminants in seafood |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Report date | 2026-01-21 13:47:00 |
Target code |
7 |
7 |
7 |
7 |
|---|---|---|---|---|
Target code |
||||
Target description |
Reduce the release of hazardous chemicals into the marine environment.
|
Reduce the release of hazardous chemicals into the marine environment.
|
Reduce the release of hazardous chemicals into the marine environment.
|
Reduce the release of hazardous chemicals into the marine environment.
|
Target purpose |
|
|
|
|
Feature(s) |
|
|
|
|
GES components |
|
|
|
|
Timescale |
||||
Update date |
201702 |
201702 |
201702 |
201702 |
Update type target |
TargetSame |
TargetSame |
TargetSame |
TargetSame |
Marine reporting unit |
|
|
|
|
Element |
||||
Parameter |
Concentration in biota
|
Concentration in sediment
|
Concentration in water
|
Other
|
Target value |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
100.0 |
Target value |
>= |
>= |
>= |
>= |
Value achieved - upper |
62.0 |
83.0 |
90.0 |
100.0 |
Value achieved - lower |
||||
Value unit |
percentage
|
percentage
|
percentage
|
percentage
|
Target status |
Target not yet achieved |
Target not yet achieved |
Target not yet achieved |
Target achieved |
Assessment period |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
2018-2023 |
Target assessment description |
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Cheminė būklė vertinama pagal teršiančių medžiagų koncentracijas 1) vandenyje, 2) dugno nuosėdose ir 3) gyvuosiuose organizmuose (biotoje). Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų teršiančių medžiagų (tiek UPBT, tiek ne UPBT) išmatuota koncentracija neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų (AKS) ir ribinių verčių. Jeigu bent vienos medžiagos (elemento) koncentracija viršija AKS (nesvarbu, kurioje terpėje: vandenyje, dugno nuosėdose ar biotoje) – vandens telkinio cheminė būklė nesiekia geros. Teršiančių medžiagų AKS patvirtinti: 1) koncentracijoms vandenyje ir biotoje: Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priede A ir B (B1 sąrašas) dalyse (perkelta Direktyva 2008/105/EB su vėlesniais pakeitimais 2013/39/EB); 2) koncentracijoms dugno nuosėdose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo”). Praktiniais valdymo tikslais, pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirtingose tyrimų terpėse vertinama atskirų tyrimų rajonų (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03), atskirų tyrimų vietų (stočių) cheminė būklė skirtingais metais. Vėliau, integruojant rezultatus bendrai jūros rajono cheminei būklei vertinti, taikomas OOAO principas (bent vienos medžiagos bet kurioje tyrimų terpėje/stotyje/metais viršijimas rodo, kad aplinkos būklė nesiekia geros). Iš junginių, kuriems nebūdingos UPBT savybės, 2018-2023 m. periodu tirti 49 junginiai ar jų grupės. Pagal 6 junginių (nikelis, varis, fluorantenas, švinas, kadmis, DEHP) koncentracijas jūros rajono aplinkos būklė nesiekia geros. Dar 11 junginių atžvilgiu būklės nebuvo galima įvertinti: koncentracijos buvo mažesnės nei kikeybinio įvertinimo ribos, tačiau jos buvo aukštesnės už AKS. Iš 9 įvertintų UPBT savybių turinčių junginių (gyvsidabris, BDE, benzo(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas, benz(ghi)perilenas, PFOS) pagal 7 junginius aplinkos būklė nesiekė geros (apie 78 proc.). Dar dviejų junginių (heptachloro ir TBT atžvilgiu būklė buvo tiriama, koncentracijos buvo
|
Apibendrinant 2018–2023 m. periodo duomenis, visų 6 tirtų teršalų (sunkiųjų metalų,dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma, dioksinų suma, švino, gyvsidabrio, ne dioksinų tipo PCB suma) grupių (parametrų) koncentracijos maistui skirtuose jūros produktuose DLK neviršijo ir atitiko gerą aplinkos būklę pagal D9 kokybinio deskriptoriaus D9C1 kriterijų (teršalai maistui skirtuose jūros produktuose).
|
Related indicator |
||||
Related measures |
|
|
|
|