Member State report / Art8esa / Lithuania / 2012
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 8.1c Economic and social analysis |
| Report due | 2012-10-15 |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Environmental Protection Agency |
| Report date | 2013-04-15 |
| Report access | BALLT_MSFD8cESA_20130423.xml |
Metadata
Topic |
Cost of degradation (overview) |
Economic and social analysis (overview) |
Cost of degradation (overview) |
Economic and social analysis (overview) |
|---|---|---|---|---|
Assessment date (start-end) |
- |
|||
Method used |
Pradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginės schemos, kuri praktiškai atspindi visus galimus jūros vandenų naudojimo ir jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų ekonominės socialinės analizės metodus. Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog, priklausomai nuo duomenų buv...
|
|||
Sources |
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS. http://vanduo.gamta.lt/files/III%20ataskaita.pdf
III – OJI TARPINĖ ATASKAITA
|
|||
UsesActivity
Feature |
TourismRecreation |
Urban/industry/agriculture |
Ports and Shipping |
Fisheries |
ResearchSurvey |
|---|---|---|---|---|---|
Description of use/activity |
Turizmo sektorius yra vienas svarbiausių netiesioginio jūros naudojimo sektorių Lietuvoje. Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros regione yra nuo seno susiformavusi turizmo ir poilsio industrija. Čia gausu gamtinių ir kultūros paveldo išteklių, ir tai sudaro geras prielaidas turizmo sektoriaus v...
|
Poveikis Baltijos jūrai Lietuvos teritorijoje dėl komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio sektorių galimas, patenkant taršai į jūrą dviem keliais: 1) netiesiogiai iš visos Lietuvos per Nemuną ir Kuršių marias ir 2) upėms įtekant į Baltijos jūrą tiesiogiai. Tiesioginiais Baltijos jūros naudotojai...
|
Laivybos ir uostų veiklų grupėms priskiriama daug ekonominių veiklų pagal EVRK klasifikatorių: Jūrų ir pakrančių keleivinis vandens transportas; Jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas; Uostai ir kita vandens transportui būdingų paslaugų veikla; Vandens statinių statyba; Vandens transpor...
|
Lietuvos žuvininkystė, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) žuvininkystės įstatyme, – tai su žuvų išteklių valdymu, išsaugojimu ir atkūrimu, žvejyba, akvakultūra, žuvų perdirbimu, pirminiu žuvininkystės produktų pardavimu ir supirkimu susijusi veikla. Lietuvoje vystomos visos minėtos ...
|
Dalis institucijų, susijusių su jūros paslaugomis, yra visiškai ar iš dalies išlaikomos valstybės. Nors jos negeneruoja pelno, jų veikla yra svarbi užtikrinant galimybę visuomenei pasinaudoti įvairiomis jūros paslaugomis. Darbo vietos, sukuriamos šiose institucijose, yra tiesioginė jūros naudojim...
|
Proportion of area with use/activity |
25-50% |
NotReported |
lessthan1% |
25-50% |
1-5% |
Proportion of area with use/activity: confidence |
High |
NotReported |
High |
||
NACE codes |
55.1, 55.2, 55.3, 56.10, 56.21, 56.30, 79.90, 79.11, 79.12, 93.2 |
not relevant |
5010, 5020, 5222, 4291, 7734, 5224, 5210, 4920, 4941, 5221, 5229, 3011, 3315 |
03.11 and 10.20 |
84.12, 84.22, 91.03, 91.04 |
Trends (recent) |
Increasing |
Increasing |
Stable |
Increasing |
|
Trends period (recent) |
2000-2010 |
- |
1999-2012 |
2005-2010 |
1993-2012 |
Trends (future) |
Increase |
BeStable |
Increase |
||
Trends period (future) |
2010-2020 |
- |
2013-2020 |
2010-2020 |
2013-2020 |
Limitations |
no major limitations
|
||||
Production value: description |
Turizmas pajūryje sukuria maždaug 1,5 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pajamų. Sezonas Lietuvos pajūrio kurortuose trunka 3-4 mėnesius, o kitais mėnesiais tiek apgyvendinimo, tiek kitų paslaugų įstaigos būna apytuštės, taigi šios vertės rodiklis atspindi ir sezoniškumą. Nežiūrint to,...
|
Not relevant
|
Laivyba ir uostai be su jais susijusių sektorių sukuria maždaug 16 proc. visų su jūra susijusių veiklų pajamų, o su jais susijusiais sektoriais – 98 proc. visų su jūra susijusių Lietuvoje nagrinėjamų sektorių pajamų. Laivyba ir uostai kartu su jais susijusiais sektoriais, taikant tam tikras su jū...
|
Žuvininkystės sektorius Baltijos jūroje sukuria beveik 1 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pajamų Lietuvoje. Žvejyba atitinkamai sudaro 0,4 proc., o žuvies perdirbimas – 0,5. Žvejybos pajamos priklausys nuo kvotų sistemos, o žuvies perdirbimo sektorius turėtų augti, jei esamos pastarųjų 10 metų tendencijos išliks.
|
Not relevant
|
Production value: € millions |
24 |
-9999 |
1510 |
14,2 |
-9999 |
Production value: confidence |
High |
NotRelevant |
High |
NotRelevant |
|
Production value: limitations |
no major limitations
|
||||
Value added: description |
Turizmas, t.y. apgyvendinimo, maitinimo ir poilsio organizavimo veiklos pajūryje sukuria maždaug 2,4 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pridėtinės vertės. Kaip ir pajamų atveju, šį rodiklį stipriai veikia sezoniškumas. Numatoma, jog dėl turizmo paslaugų kokybės plėtros pridėtinė šio sektoriaus piniginė vertė taip pat augs.
|
Not relevant
|
Laivyba ir uostai be su jais susijusių sektorių sukuria maždaug 27 proc visų su jūra susijusių veiklų pridėtinės vertės, o su jais susijusiais sektoriais - 97 proc. visų su jūra susijusių Lietuvoje nagrinėjamų sektorių pridėtinės vertės. Laivyba ir uostai kartu su su jais susijusiais sektoriais, ...
|
Žuvininkystės sektorius Baltijos jūroje sukuria 0,4 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pridėtinės vertės Lietuvoje. Žvejyba atitinkamai sudaro beveik 0,3 proc., o žuvies perdirbimas beveik 0,2 proc. Žvejybos pajamos priklausys nuo kvotų sistemos, o žuvies perdirbimo sektorius turėtų augti, jei esamos pastarųjų 10 metų tendencijos išliks.
|
Not relevant
|
Value added: € millions |
10 |
-9999 |
394 |
1,84 |
-9999 |
Value added: confidence |
High |
NotRelevant |
High |
NotRelevant |
|
Value added: limitations |
no major limitations |
no major limitations |
|||
Employment: description |
Iš viso turizmo sektoriuje pajūryje Lietuvoje 2009 m. dirbo daugiau nei 2000 darbuotojų; tai sudaro 7 proc. visų užimtųjų su jūra tiesiogiai susijusiuose nagrinėjamuose sektoriuose. Pajūrio savivaldybių bendruosiuose planuose numatyti įrengti nauji uosteliai pakrantėse turėtų šiek tiek pagerinti užimtumo turizmo sektoriuje rodiklį.
|
Not relevant
|
Iš viso laivybos ir uostų sektoriuose Lietuvoje 2009 m. dirbo maždaug 24370 darbuotojų; tai sudaro 1,7 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Laivybos ir uostų sektoriuje, neįskaitant su jais susijusių sektorių, dirba 10 proc. visų su jūra tiesiogiai susijusių sektorių dirbančiųjų, o įskaitant šiuos sek...
|
Iš viso žuvininkystės sektoriuje pajūryje Lietuvoje 2010 m. dirbo apie 530 darbuotojų (Lietuvos žvejybiniuose laivuose Baltijos jūroje apie 380 darbuotojų, o žuvies perdirbimo įmonėse apie 150). Tai sudaro beveik 2 proc. visų užimtųjų su jūra tiesiogiai susijusiuose nagrinėjamuose sektoriuose. Žv...
|
Keturių pagrindinių valstybės išlaikomų institucijų rūšių: 1) mokslo ir švietimo, 2) valdymo ir kontrolės (aplinkos apsaugos), 3) parkų ir muziejų ir 4) krašto apsaugos darbuotojų skaičius sudaro daugiau kaip 8 proc. visų su jūra susijusių nagrinėjamų sektorių darbuotojų skaičiaus. Numatoma, kad šis skaičius turėtų išlikti stabilus.
|
Employment (direct): *1000 FTE |
2 |
-9999 |
24 |
0,530 |
2,5 |
Employment: confidence |
High |
NotRelevant |
High |
||
Employment: limitations |
no major limitations |
||||
Information gaps |
Risks from tourism pressures should be investigated in more detail. There are no such concrete plans yet. |
Informacijos spragos susiję su ekologijos specialistais, kurie turi išsiaiškinti Kuršių mariose vykstančius procesus ir jų nuotėkio tikslesnį poveikį Baltijos jūrai. Iš ekonominės pusės spragų nėra.
|
Planuojami du pagrindiniai dalykai: 1) dar detaliau išanalizuoti atskirus jūros aplinką veikiančius sektorius, pasitelkiant specialias statistines užklausas. 2) su jūros ekologais ir kitais specialistais toliau analizuoti ir derinti jūrai darančių įtaką sektorių poveikį deskriptoriams.
|
No major gaps, however, the methodology on how to separate overall financial indicators of fisheries from those in the Baltic sea require a special attention. |
There is a need to make a more detailed survey on the exact role of the research and state institutions in the management of the sea water quality. Moreover, defence measures should be separated into the separate activity and adequately described. |
Dependencies |
FishDemersal |
WaterColumnHabitatsAll |
HabitatsOther |
BirdsInshoreBenthic |
|
Pressures: description |
Turizmo sektoriaus labiausiai jūros aplinkai įtaką darantys poveikiai: Poilsiautojų išmetamos šiukšlės ir patogenų plitimas
Organinė tarša;
Turistinių objektų statyba;
Paplūdimio atstatymas (smėlio kasimas iš dugno).
|
Lietuvos IEZ didžiausią pavojų kelia Kuršių marių nuotėkis, dėl kurio priekrantėje maistingų medžiagų koncentracijos yra kelis kartus didesnės negu atviroje Baltijos jūroje.
|
Laivybos ir uostų sektoriaus labiausiai jūros aplinkai įtaką darantys poveikiai: Laivų eksploatacija, Laivų valymas, Nuotekų iš laivų išleidimas, Balastinių vandenų išleidimas iš laivų, Laivų avarijos, Dugno gilinimas ir valymas: grunto kasimas ir grunto išpylimas jūroje, uostų hidrotechninių įrenginių statymas ir eksploatavimas.
|
There are three major pressures coming from the fisheries sector: 1) Fishing in general, if made not in a sustainable way; 2) trawl fishing, which causes mortality of non-caught organisms (invertebrates) and fish catch mortality; 3)
Operation of ships is also a pressure for the sea environment, but it is described under the Shipping sector. |
Tiesioginio poveikio jūros aplinkos kokybei valstybės institucijų atliekamos priemonės nedaro, išskyrus karines pratybas ir sprogmenų likvidavimo darbus, tačiau kiekybinių duomenų apie šiuos poveikius nėra.
|
Pressure 1 (rank) |
InputN_Psubst-1 |
PhysDam-1 |
ExtractSpeciesFishShellfish-1 |
BioDisturb_other-1 |
|
Pressure 2 (rank) |
IntroMicroPath-2 |
InputOrganics-2 |
IntroNonSynthSubst-1 |
IntroNIS-2 |
PhysDam_extraction-1 |
Pressure 3 (rank) |
Litter-1 |
IntroHazSubstOther-1 |
AcutePollutionEvents-1 |
AcutePollutionEvents-3 |
ExtractSpeciesAll-3 |
EcosystemServices
No data reported
Themes
No data reported