Member State report / Art11 / 2014 / D1-P / Estonia / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15 |
| GES Descriptor | D1 Pelagic habitats |
| Member State | Estonia |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Estonian Environment Agency |
| Report date | 2014-09-25 |
| Report access |
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_SeabedHabitats |
|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | |||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | |||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D012567-8 |
|
| Q4f - Programme description |
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
Dugno buveinių monitoringas skirtas vertinti svarbių jūros buveinių būklę ir jos pokyčius pagal Buveinių direktyvą, BVPD ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Lietuvos priekrantėje yra išskirtos vertingos kieto ir minkšto dugno buveinės, kurios funkcionuoja kaip nerštavietės, atsiganymo vietos žuvims ir paukščiams, žuvų jauniklių slėptuvės, ar palaiko aukštą rūšinę įvairovę. Buveinių monitoringą sudaro buveinių, tipinių rūšių kokybinio ir kiekybinio vertinimo dalys. Šiuo metu vykdomas minkšto grunto monitoringas, paremtas taškiniais tyrimais (kokybinis vertinimas). Monitoringo rezultatai panaudojami jūros būklei vertinti pagal BQI indeksą (BQI index). Pagal šį indeksą vertinama bentoso kokybė pagal bestuburės dugno faunos gausumą, rūšių skaičių ir taksonominių grupių jautrumą. Taip pat vykdomas makrofitobentoso monitoringas priekrantėje saugomų teritorijų (rifų) ribose siekiant vertinti makrofitų bendrijų rūšinę sudėtį, gausumą/padengimą, biomasę, augimo gylius.
Monitoringo rezultatai panaudojami poveikiams (pvz., uoste kasamo grunto gramzdinimas, paplūdimių maitinimas smėliu, dugno tralavimas) vertinti ar eutrofikacijos pasekmėms stebėti.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
Monitoringo (apimančio makrozoobentoso rūšinės sudėties, gausumo ir biomasės stebėseną, taškiniai tyrimai) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal BKI (bentoso kokybės indeksas) indeksą. Indeksas tinkamas minkšto grunto buveinėms. Sukaupti ilgalaikiai zoobentoso duomenys leis stebėti ilgalaikius pokyčius ir pažangą siekiant GAB. Tai prisidės prie būklės vertinimo pagal deskriptorių D6. Tikslai ir susiję rodikliai pagal deskriptorius D1,4,6 bus peržiūrėti ir atnaujinti iki 2015 metų pabaigos, tuomet bus galima vertinti duomenų poreikį ir atitinkamai planuoti monitoringą. Seklių kieto grunto buveinių būklei vertinti kol kas bus galima panaudoti makrofitobentoso monitoringo rezultatus. Tačiau kol kas monitoringas teikia taškinio pobūdžio atskirų ekosistemos elementų būklės duomenis ir apie buveinių paplitimą, pasiskirstymo savybes ir pan. informacija nėra gaunama. Tačiau tam, kad vertinti būklę pagal D1, 4 būtina planuoti kieto grunto buveinių monitoringą.
Nepakanka duomenų siekiant įvertinti ar buveinių būklės pokyčiai dėl natūralių veiksnių ir klimato kaitos poveikio ar antropogeninių poveikių. Tam būtina atlikti išsamią esamų duomenų analizę siekiant įvertinti pokyčius ir jų prigimtį, kol kas įrodymų nėra.
Klimato kaitos baziniai rodikliai (temperatūros, druskingumas) yra stebimi, o jų vertinimas pagrįstas ilgalaikių duomenų analize. Standartinių metodų atskirti klimato poveikį nuo antropogeninio poveikio nėra, todėl dažniausiai pasikliaujama kiekvienam atvejui pritaikytu būklės vertinimu pagal konkretų rodiklį. Antropogeninės ir gamtinės kaitos beveik neįmanoma atskirti: pvz. marių ištekančių vandenų sklaidos zonoje, kur kartu veikia padidėjusių maistmedžiagių ir organinių medžiagų (antropogeniniai) bei druskingumo (klimatiniai) veiksnių poveikiai. Tokiais atvejais rodiklių jautrumas poveikiui tose zonose ribotas ir jų atsisakoma.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
After2020 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
Monitoringo programa kol kas nėra adekvati. Būtina planuoti kieto dugno buveinių monitoringą, apimantį buveinių pasiskirstymo, dydžio ir būklės vertinimą. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje darbo grupėje, rengiančioje rekomendacijas/metodikas buveinių monitoringui. Kol kas metodikos testuojamos mokslinių institucijų. Kai regiono mastu bus susitarta dėl metodikos planuojama ją įtraukti į nacionalinę monitoringo programą. Buveinių būklei vertinti metodika taip pat kol kas rengimo stadijoje. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje darbo grupėje (HELCOM CORESET II, HELCOM BALSAM ), kuri rengia vertinimo metodiką pagal rodiklį „Extent, pattern and distribution of benthic biotopes“ (1.4; 1.5; 1.6 kriterijai). Kol kas sprendžiama kurie biotopai turi būti stebimi, kokia tinkamiausia monitoringo metodika pritaikoma, vertinimo metodika pradinėje stadijoje ir GAB ribinių verčių kol kas nėra. Taip pat planuojama vykdyti buveinių monitoringą išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tačiau kaip priekrantinėje dalyje, taip ir atviroje jūros dalyje tiek monitoringo, tiek vertinimo metodika kol kas tik rengimo stadijoje tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu.
2018 metais numatytas kieto grunto buveinių vertinimo, stebėsenos metodikos parengimas/įteisinimas, 2020-2021 metais – stebėsenos pradžia.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
6.2.2 a 6.2.2 b |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
N |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
N |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
Monitoringo programa leis toliau vertinti buveinių būklę pagal bentoso kokybės indeksą (BQI). Taip pat tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2018 |
By2018 |
After2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
See 5h answer
|
|
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
Nacionalinis monitoringas yra būklę vertinantis pagal makrozoobentosą. Monitoringo vietos yra paskirstytos atsižvelgiant į ūkinių veiklų ir jų galimo poveikio zonas. Monitoringas vykdomas ir tose teritorijose, kur vykdomas uoste kasamo grunto gramzdinimas jūroje. Papildomai šiose vietose vykdomas specialus monitoringas, siekiant vertinti uosto ūkinės veiklos poveikį jūros aplinkos būklei: vertinama būklė pačiame dampingo rajone ir jo poveikio zonoje. Taip pat yra vertinama paplūdimių smėlio papildymo poveikis.
|
|
| Q7c - Relevant measures | ||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
N |
| Q7d - Description of monitoring for measures |
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
After2020 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | |||
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Benthic species - abundance and/or biomass |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | |||
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Benthic species - abundance and/or biomass |
| Q4k - Monitoring purpose | ||||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | ||||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
| Q9a - Elements | ||||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | |||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | |||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | |||
| Q41 Spatial scope | ||||
| Q4j - Description of spatial scope | ||||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
- |
- |
| Q9h - Temporal resolution of sampling | ||||
| Q9c - Monitoring method | ||||
| Q9d - Description of alteration to method | ||||
| Q9e - Quality assurance | ||||
| Q9f - Quality control | ||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | |||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | |||
| Q9i - Description of sample representivity | ||||
| Q10a - Scale for aggregation of data | ||||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | ||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | |||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | |||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | |||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | |||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | |||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | |||
| Q10d - Description of data access |