Member State report / Art11 / 2014 / D4 / Estonia / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15 |
| GES Descriptor | D4 Food webs/D1 Ecosystems |
| Member State | Estonia |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Estonian Environment Agency |
| Report date | 2014-09-25 |
| Report access |
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||||||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||||||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
Siekiama patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose. Rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant monitoringo duomenis, poveikiui pakankamai jautrūs, populiacijų būklės pokyčiai pastebimi kelių metų bėgyje. Rodiklio priklausomybė nuo komercinės žvejybos yra pakankamai įrodyta įvairiuose jūros regionuose ir gėluose vandenyse. Žvejybos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, veikiančių priekrantės žuvų bendrijas, intensyvumas yra stebimas ir reguliuojamas teisės aktais. Žuvų bendrijų monitoringas atspindi šių žvejybos reguliavimo priemonių efektyvumą.
Siekiant patikimai įvertinti Lietuvos priekrantės žuvų bendrijų būklę ir sudėtį, stebėseną numatyta atlikti kasmet skirtingose akvatorijose Baltijos jūros priekrantėje.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos būklė vertinama remiantis HELCOM rekomendacijomis, naudojant 4 pagrindinius žuvų bendrijų būklę atspindinčius rodiklius –bendrijos įvairovės indeksą (Shannon indeksas) (1.6.1. rodiklis), bendrijos dydžio indeksą (didelių žuvų gausumas) (1.7.1. rodiklis), bendrijos gausumo indeksą (plėšrių žuvų gausumas) ir bendrijos trofinį indeksą (4.2.1. rodikliai). Šių rodiklių skaičiavimo ir duomenų rinkimo metodinės rekomendacijos yra parengtos HELCOM ekspertų. Skaičiavimui duomenys yra surenkami vykdant monitoringo programą.
Eilę metų vykdomi standartizuoti tyrimai leidžia įvertinti natūralią kaitą ir nustatyti (ekspertiškai) antropogenionio poveikio mastą (rodiklių bei būklės kaita priklausomai nuo žinomų veiksnių intensyvumo).
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
Monitoringą numatoma vykdyti kasmet, vietoj 1 karto kas 3 metus. Suplanuotos tyrimo vietos pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį. Lietuvos ekspertai dalyvauja regioninėje (Baltijos) darbo grupėje (HELCOM FISH-PRO II), kurioje yra rengiami žuvų bendrijų būklės rodikliai, vykdoma duomenų analizė regiono mastu bei nustatomi trūkumai. Esant reikalui numatoma svarstyti trūkumus ir galimus sprendimo būdus.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje 16-20 psl.
|
|||||||||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
Kasmet vertinama būklė naudojant monitoringo duomenis pagal geros aplinkos būklės rodiklius.
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
|||||||||
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
Tyrimų vietų išdėstymas pakankamai apims vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimą žmogaus veiklos poveikį.
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
|
| Q7c - Relevant measures | |||||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
||||||||
| Q7d - Description of monitoring for measures |
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
Priemonių programa rengiama. Numatyta prioretizuoti poveikius ir pavojus, kuriems būtinos priemonės. Atsižvelgiant į siūlomas priemones numatyta patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius bei įvertinti kokią įtaką turės (atskirai kiekvienos priemonės ir integruotas poveikis) priemonės. Atitinkamai bus vertinamas monitoringo programos pakankamumas. Taip pat regiono mastu yra planuojamos bendros visam regionui priemonės. Pasiūlytos priemonės bus svarstomos ir esant reikalui planuojamos įgyvendinti.
|
|||||||||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | ||||||||||
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Water column - physical characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Ice cover |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | ||||||||||
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
Water column - physical characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Ice cover |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
| Q4k - Monitoring purpose | |||||||||||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | |||||||||||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9a - Elements | |||||||||||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | ||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||||||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||||||||
| Q41 Spatial scope | |||||||||||
| Q4j - Description of spatial scope | |||||||||||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
| Q9h - Temporal resolution of sampling | |||||||||||
| Q9c - Monitoring method | |||||||||||
| Q9d - Description of alteration to method | |||||||||||
| Q9e - Quality assurance | |||||||||||
| Q9f - Quality control | |||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | ||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | ||||||||||
| Q9i - Description of sample representivity | |||||||||||
| Q10a - Scale for aggregation of data | |||||||||||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | ||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | ||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | ||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | ||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | ||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | ||||||||||
| Q10d - Description of data access |