Member State report / Art11 / 2014 / D5 / Estonia / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15 |
| GES Descriptor | D5 Eutrophication |
| Member State | Estonia |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Estonian Environment Agency |
| Report date | 2014-09-25 |
| Report access |
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D1_4_6_WaterColumnHabitats |
MP_D5 |
MP_D5 |
MP_D5 |
MP_D5 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||||||||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||||||||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
Fiziniai-cheminiai bei hidrologiniai-meteorologiniai parametrai svarbūs tiek pelagialės, tiek dugno buveinių ir bendrijų būklei interpretuoti (daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 146 psl.). Hidrologiniai-meteorologiniai parametrai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitai vertinti. Fitoplanktono rūšinė sudėtis, gausumas ir biomasė parodo bioįvairovės pokyčius ekosistemoje (mitybos tinkluose, pirminę produkciją ir pan.). Bakterioplanktonas yra svarbus maistinių medžiagų ciklo pokyčių rodiklis. Monitoringo rezultatai taip pat svarbūs eutrofikacijos vertinimui.
|
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
According to eutrophication descriptor‘s aproach and targets it can be stated that environmental monitoring program fulfills all requirements and indicators.
The overall approach of Lithuanian monitoring program is described in the Marine Strategy of Lithuania. The programe mainly addresses criteria and indicators which relates with eutrophication processes, like concentrations of nutrients, chlorophyll „a“, oxygen concentrations, macrophytes and macroalgae, water transparency. Considering DSPIR framework monitoring program coherent only with pressure on the sea environment. The programme is focussed on pressures, but also includes state/impacts. |
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
Kol kas nustatyti tik zooplanktono rodikliai: Irklakojų vėžiagyvių (Copepoda) grupės biomasė ir Zooplanktono mikrofagų biomasė.
Šiame etape kitų rodiklių pagal kuriuos būtų galima vertinti buveinių būklę, o taip pat „gerą būklę“ nėra. Įgyvendinant ES Bendrąją vandens politikos direktyvą yra pateikti preliminarūs pasiūlymai dėl fitoplanktono, tačiau kol kas rodikliai ir jų ribinės vertės nėra priimtos.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 39-69 psl.
|
a. Monitoringo programa iš dalies įvertina eutrofikacijos deskriptoriaus tikslus. (Monitoring program addresses almost all assessment needs for the eutrophication descriptor, partly adresses targets of descriptor);
b. Atliekant maisto medžiagų lygių stebėjimą priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinės ekonominės zonos taškuose, svarbu suteikti galimybes išanalizuoti gaunamus erdvinio pasiskirstymo ir sezoninius rezultatus daugiamečių stebėjimų kontekste.
c. Įvertinant tai, kad vienu iš GAB rodiklių galimai nurodomas ištirpusių neorganinių azoto ir fosforo junginių koncentracijos žiemą [HELCOM], matavimų kiekis lieka neadekvatus ir problematiškas, siekiant užsibrėžtų tikslų JSPD įgyvendinimo.
d. Monitoringo programos indikatorių dėka neatskiria natūralius ir antropogeninius poveikius. (Descriptor indicators do not distinguish natural and anthropogenic pressures;)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
a. Monitoringo programa iš dalies įvertina eutrofikacijos deskriptoriaus tikslus. (Monitoring program addresses almost all assessment needs for the eutrophication descriptor, partly adresses targets of descriptor);
b. Atliekant maisto medžiagų lygių stebėjimą priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinės ekonominės zonos taškuose, svarbu suteikti galimybes išanalizuoti gaunamus erdvinio pasiskirstymo ir sezoninius rezultatus daugiamečių stebėjimų kontekste.
c. Įvertinant tai, kad vienu iš GAB rodiklių galimai nurodomas ištirpusių neorganinių azoto ir fosforo junginių koncentracijos žiemą [HELCOM], matavimų kiekis lieka neadekvatus ir problematiškas, siekiant užsibrėžtų tikslų JSPD įgyvendinimo.
d. Monitoringo programos indikatorių dėka neatskiria natūralius ir antropogeninius poveikius. (Descriptor indicators do not distinguish natural and anthropogenic pressures;)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
a. Monitoringo programa iš dalies įvertina eutrofikacijos deskriptoriaus tikslus. (Monitoring program addresses almost all assessment needs for the eutrophication descriptor, partly adresses targets of descriptor);
b. Atliekant maisto medžiagų lygių stebėjimą priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinės ekonominės zonos taškuose, svarbu suteikti galimybes išanalizuoti gaunamus erdvinio pasiskirstymo ir sezoninius rezultatus daugiamečių stebėjimų kontekste.
c. Įvertinant tai, kad vienu iš GAB rodiklių galimai nurodomas ištirpusių neorganinių azoto ir fosforo junginių koncentracijos žiemą [HELCOM], matavimų kiekis lieka neadekvatus ir problematiškas, siekiant užsibrėžtų tikslų JSPD įgyvendinimo.
d. Monitoringo programos indikatorių dėka neatskiria natūralius ir antropogeninius poveikius. (Descriptor indicators do not distinguish natural and anthropogenic pressures;)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
a. Monitoringo programa iš dalies įvertina eutrofikacijos deskriptoriaus tikslus. (Monitoring program addresses almost all assessment needs for the eutrophication descriptor, partly adresses targets of descriptor);
b. Atliekant maisto medžiagų lygių stebėjimą priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinės ekonominės zonos taškuose, svarbu suteikti galimybes išanalizuoti gaunamus erdvinio pasiskirstymo ir sezoninius rezultatus daugiamečių stebėjimų kontekste.
c. Įvertinant tai, kad vienu iš GAB rodiklių galimai nurodomas ištirpusių neorganinių azoto ir fosforo junginių koncentracijos žiemą [HELCOM], matavimų kiekis lieka neadekvatus ir problematiškas, siekiant užsibrėžtų tikslų JSPD įgyvendinimo.
d. Monitoringo programos indikatorių dėka neatskiria natūralius ir antropogeninius poveikius. (Descriptor indicators do not distinguish natural and anthropogenic pressures;)
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamių sezoninių stebėjimų Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje programas, siekiant įvertinti maistinių medžiagų srautus, atsižvelgiant į konkrečius srovių krypties ir greičio, meteorologinių sąlygų ir kritulių rezultatus, bei taikant šiuolaikinio modeliavimo priemones.
Padidintas makrodumblių, įskaitant maksimalaus raudondumblio pasiskirstymo gylio, tyrimų dažnumas vietoj vieno karto kas 3 metus, numatant kasmetinius tyrimus.
Numatyta atlikti antrinės taršos (estuarinėse dugno nuosėdose susikaupusių maistingųjų medžiagų) poveikio priekrantės vandenims, maistinių medžiagų balansui vertinimas.
|
Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamių sezoninių stebėjimų Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje programas, siekiant įvertinti maistinių medžiagų srautus, atsižvelgiant į konkrečius srovių krypties ir greičio, meteorologinių sąlygų ir kritulių rezultatus, bei taikant šiuolaikinio modeliavimo priemones.
Padidintas makrodumblių, įskaitant maksimalaus raudondumblio pasiskirstymo gylio, tyrimų dažnumas vietoj vieno karto kas 3 metus, numatant kasmetinius tyrimus.
Numatyta atlikti antrinės taršos (estuarinėse dugno nuosėdose susikaupusių maistingųjų medžiagų) poveikio priekrantės vandenims, maistinių medžiagų balansui vertinimas.
|
Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamių sezoninių stebėjimų Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje programas, siekiant įvertinti maistinių medžiagų srautus, atsižvelgiant į konkrečius srovių krypties ir greičio, meteorologinių sąlygų ir kritulių rezultatus, bei taikant šiuolaikinio modeliavimo priemones.
Padidintas makrodumblių, įskaitant maksimalaus raudondumblio pasiskirstymo gylio, tyrimų dažnumas vietoj vieno karto kas 3 metus, numatant kasmetinius tyrimus.
Numatyta atlikti antrinės taršos (estuarinėse dugno nuosėdose susikaupusių maistingųjų medžiagų) poveikio priekrantės vandenims, maistinių medžiagų balansui vertinimas.
|
Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamių sezoninių stebėjimų Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje programas, siekiant įvertinti maistinių medžiagų srautus, atsižvelgiant į konkrečius srovių krypties ir greičio, meteorologinių sąlygų ir kritulių rezultatus, bei taikant šiuolaikinio modeliavimo priemones.
Padidintas makrodumblių, įskaitant maksimalaus raudondumblio pasiskirstymo gylio, tyrimų dažnumas vietoj vieno karto kas 3 metus, numatant kasmetinius tyrimus.
Numatyta atlikti antrinės taršos (estuarinėse dugno nuosėdose susikaupusių maistingųjų medžiagų) poveikio priekrantės vandenims, maistinių medžiagų balansui vertinimas.
|
|||||||||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
5 |
5 |
5 |
5 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
5.1.1 a 5.1.1 b 5.1.1 d 5.1.1 e 5.1.1 f 5.1.1 g 5.1.1 h 5.2.1 a 5.2.1 b 5.2.2 5.3.1 |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
2015 metais numatoma patikslinti tikslus ir susijusius rodiklius. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas ir adekvatumas vertinant tikslų pažangą bei programos trūkumų šalinimas.
|
Pagrindinės priemonės, siekiant GAB statuso eutrofikacijos rodikliams Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Tačiau, kaip nurodoma (Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo priemonės, 2011), tik dvi iš jų turės reikšmingesnę įtaką taršos apkrovoms ir pastangoms, gerinant telkinių būklę – Miesto nuotekų valymo (MNV) ir Nitratų (ND) direktyvų reikalavimų įgyvendinimas.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Planuojama peržiūrėti tikslus ir susijusius rodiklius 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus pakartotinai vertinamas monitoringo adekvatumas vertinant tikslų pasiekimo
|
Pagrindinės priemonės, siekiant GAB statuso eutrofikacijos rodikliams Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Tačiau, kaip nurodoma (Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo priemonės, 2011), tik dvi iš jų turės reikšmingesnę įtaką taršos apkrovoms ir pastangoms, gerinant telkinių būklę – Miesto nuotekų valymo (MNV) ir Nitratų (ND) direktyvų reikalavimų įgyvendinimas.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Planuojama peržiūrėti tikslus ir susijusius rodiklius 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus pakartotinai vertinamas monitoringo adekvatumas vertinant tikslų pasiekimo
|
Pagrindinės priemonės, siekiant GAB statuso eutrofikacijos rodikliams Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Tačiau, kaip nurodoma (Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo priemonės, 2011), tik dvi iš jų turės reikšmingesnę įtaką taršos apkrovoms ir pastangoms, gerinant telkinių būklę – Miesto nuotekų valymo (MNV) ir Nitratų (ND) direktyvų reikalavimų įgyvendinimas.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Planuojama peržiūrėti tikslus ir susijusius rodiklius 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus pakartotinai vertinamas monitoringo adekvatumas vertinant tikslų pasiekimo
|
Pagrindinės priemonės, siekiant GAB statuso eutrofikacijos rodikliams Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Tačiau, kaip nurodoma (Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo priemonės, 2011), tik dvi iš jų turės reikšmingesnę įtaką taršos apkrovoms ir pastangoms, gerinant telkinių būklę – Miesto nuotekų valymo (MNV) ir Nitratų (ND) direktyvų reikalavimų įgyvendinimas.
More information see page 245 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Planuojama peržiūrėti tikslus ir susijusius rodiklius 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus pakartotinai vertinamas monitoringo adekvatumas vertinant tikslų pasiekimo
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
Lietuvos įsipareigojimai surinkinėti ir pradėti tinkamai valyti tam tikrų aglomeracijų nuotekas vykdomi, atsižvelgiant į terminus ir sąlygas, numatytas stojimo į ES sutartyje. Pagrindinės MNV direktyvos priemonės numato nuotekų surinkimo infrastruktūros gerinimą, vandens valymo įrenginių įrengimą, bei jų rekonstrukciją gyvenvietėse. Atitinkamai pagal taršos apkrovas, siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamią Klaipėdos sąsiaurio maistinių medžiagų srautų programą.
|
Lietuvos įsipareigojimai surinkinėti ir pradėti tinkamai valyti tam tikrų aglomeracijų nuotekas vykdomi, atsižvelgiant į terminus ir sąlygas, numatytas stojimo į ES sutartyje. Pagrindinės MNV direktyvos priemonės numato nuotekų surinkimo infrastruktūros gerinimą, vandens valymo įrenginių įrengimą, bei jų rekonstrukciją gyvenvietėse. Atitinkamai pagal taršos apkrovas, siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamią Klaipėdos sąsiaurio maistinių medžiagų srautų programą.
|
Lietuvos įsipareigojimai surinkinėti ir pradėti tinkamai valyti tam tikrų aglomeracijų nuotekas vykdomi, atsižvelgiant į terminus ir sąlygas, numatytas stojimo į ES sutartyje. Pagrindinės MNV direktyvos priemonės numato nuotekų surinkimo infrastruktūros gerinimą, vandens valymo įrenginių įrengimą, bei jų rekonstrukciją gyvenvietėse. Atitinkamai pagal taršos apkrovas, siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamią Klaipėdos sąsiaurio maistinių medžiagų srautų programą.
|
Lietuvos įsipareigojimai surinkinėti ir pradėti tinkamai valyti tam tikrų aglomeracijų nuotekas vykdomi, atsižvelgiant į terminus ir sąlygas, numatytas stojimo į ES sutartyje. Pagrindinės MNV direktyvos priemonės numato nuotekų surinkimo infrastruktūros gerinimą, vandens valymo įrenginių įrengimą, bei jų rekonstrukciją gyvenvietėse. Atitinkamai pagal taršos apkrovas, siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Siekiant užpildyti spragas maistinių medžiagų srautų pasiskirstymui siūloma sukurti išsamią Klaipėdos sąsiaurio maistinių medžiagų srautų programą.
|
|||||||||
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Pagrindinė problema kol kas susijusi su besitęsiančia eutrofikacija, nors buveinių pokyčius gali įtakoti kiti veiksniai, sukeliantys hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) pasikeitimus.
Copepoda grupės biomasė rodo zooplanktono bendrijos struktūrą ir planktofagių žuvų maistinę bazę. Zooplanktono mikrofagų biomasė indikuoja zooplanktono bendrijos struktūrą ir mažo dydžio fitoplanktono bei bakterioplanktono gausumą, kuris dažnai išauga esant eutrofikacijai. Šis rodiklis taip pat rodo planktofagių žuvų maistinę bazę. Fitoplanktono įvairovės rodiklis indikuoja eutrofikacijos procesus, kuomet didėjant maisto medžiagų koncentracijai vandenyje keičiasi fitoplanktono bendrijos sudėtis
|
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of nutrients in water body. |
|
| Q7c - Relevant measures | |||||||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
Y |
||||||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
Y |
Y |
||||||||
| Q7d - Description of monitoring for measures | |||||||||||||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2018 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | ||||||||||||
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Water column - physical characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Ice cover |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Pelagic habitats - community characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | ||||||||||||
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Water column - physical characteristics |
Water column - hydrological characteristics |
Ice cover |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
Pelagic habitats - community characteristics |
Pelagic habitats - community characteristics |
Water column - chemical characteristics |
Nutrient levels - in water column |
Pelagic habitats - community characteristics |
Plankton blooms (biomass, frequency) |
| Q4k - Monitoring purpose | |||||||||||||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | |||||||||||||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9a - Elements | |||||||||||||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | ||||||||||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||||||||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||||||||||
| Q41 Spatial scope | |||||||||||||
| Q4j - Description of spatial scope | |||||||||||||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
| Q9h - Temporal resolution of sampling | |||||||||||||
| Q9c - Monitoring method | |||||||||||||
| Q9d - Description of alteration to method | |||||||||||||
| Q9e - Quality assurance | |||||||||||||
| Q9f - Quality control | |||||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | ||||||||||||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | ||||||||||||
| Q9i - Description of sample representivity | |||||||||||||
| Q10a - Scale for aggregation of data | |||||||||||||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | ||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | ||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | ||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | ||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | ||||||||||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | ||||||||||||
| Q10d - Description of data access |