Pradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginės schemos, kuri praktiškai atspindi visus galimus jūros vandenų naudojimo ir jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų ekonominės socialinės analizės metodus. Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog, priklausomai nuo duomenų buvimo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms įvertinti taikomi Ekosistemų, Tematinis bei Sąnaudų metodai. Jūros aplinkos blogėjimo vertinimo Sąnaudų metodas tam tikra prasme yra dalis Tematinio ir Ekosistemų, o Tematinis yra dalis Ekosistemų metodo. Apibūdinus jūros vandenų naudojimą toliau sudaromas bazinis scenarijus, kuris reikalingas tiek jūros blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti, tiek vėliau, kitame etape kuriamai priemonių programai. Jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų nustatymui Lietuvoje pirmiausia naudotas Sąnaudų metodas, t.y.: 1. Pagal esamus planus ir programas numatytos pagrindinių Lietuvos jūros naudotojų vystymosi ir atitinkamai jūros aplinkos naudojimo projekcijos iki 2020 metų. 2. Sudarytas visiems šiuo metu Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau - JSPD) nustatytų deskriptorių rodikliams darančių įtaką teisės aktų ir tarptautinių susitarimų sąrašas. 3. Išnagrinėtos šiuo metu įgyvendinamos priemonės susijusiems teisės aktams įgyvendinti. 4. Apskaičiuotos viešosios ir privačios sąnaudos tokioms priemonėms įgyvendinti. 5. Sudaryta apibendrinanti lentelė bendroms šiuo metu galiojančių su jūros naudojimu susijusių priemonių sąnaudoms apibūdinti. Tokiu būdu gautos sąnaudos yra bazinio scenarijaus įgyvendinimo sąnaudos ir kartu minimalios sąnaudos jūros aplinkos kokybei palaikyti/gerinti. Be Sąnaudų metodo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti toliau iš dalies taikomi ir Ekosistemų bei Tematinis metodai. Pastarųjų taikymas priklauso nuo duomenų buvimo ir nuo geros aplinkos būklės (toliau - GAB) įvertinimo. Buvo imtasi tokių žingsnių toliau nustatyti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas: 6. Iš ekosistemų ekspertų gauti GAB rezultatai pagal kiekvieną deskriptorių. 7. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių per paskutinius 20 metų iki 2012. 8. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių 2020 metais (ar GAB bus pasiekta ar ne). 9. Išrinkti deskriptoriai, pagal kuriuos GAB nebus pasiekta. 10. Parinkti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti sąnaudas, kurias patiria ir patirs visuomenė dėl jūros būklės neatitikimo GAB 2020 metais. 11. Įvertintos jūros būklės blogėjimo sąnaudos pagal aktualius deskriptorius ir atitinkamus rodiklius. 12. Sudaryta apibendrinanti lentelė, kurioje pateikiamos jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos (kitaip sakant, jūros aplinkos būklės įtaka žmonių gerovei) pagal aktualius deskriptorius. 13. Jūros aplinkos pasikeitimų jautrumo analizė. Dėl duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti įprastinio/bazinio scenarijaus pilno kiekybinio ir monetarinio apibūdinimo. Kai kurios jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos charakterizuojamos tik kokybiškai.

Pradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginės schemos, kuri praktiškai atspindi visus galimus jūros vandenų naudojimo ir jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų ekonominės socialinės analizės metodus. Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog, priklausomai nuo duomenų buvimo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms įvertinti taikomi Ekosistemų, Tematinis bei Sąnaudų metodai. Jūros aplinkos blogėjimo vertinimo Sąnaudų metodas tam tikra prasme yra dalis Tematinio ir Ekosistemų, o Tematinis yra dalis Ekosistemų metodo. Apibūdinus jūros vandenų naudojimą toliau sudaromas bazinis scenarijus, kuris reikalingas tiek jūros blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti, tiek vėliau, kitame etape kuriamai priemonių programai. Jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų nustatymui Lietuvoje pirmiausia naudotas Sąnaudų metodas, t.y.: 1. Pagal esamus planus ir programas numatytos pagrindinių Lietuvos jūros naudotojų vystymosi ir atitinkamai jūros aplinkos naudojimo projekcijos iki 2020 metų. 2. Sudarytas visiems šiuo metu Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau - JSPD) nustatytų deskriptorių rodikliams darančių įtaką teisės aktų ir tarptautinių susitarimų sąrašas. 3. Išnagrinėtos šiuo metu įgyvendinamos priemonės susijusiems teisės aktams įgyvendinti. 4. Apskaičiuotos viešosios ir privačios sąnaudos tokioms priemonėms įgyvendinti. 5. Sudaryta apibendrinanti lentelė bendroms šiuo metu galiojančių su jūros naudojimu susijusių priemonių sąnaudoms apibūdinti. Tokiu būdu gautos sąnaudos yra bazinio scenarijaus įgyvendinimo sąnaudos ir kartu minimalios sąnaudos jūros aplinkos kokybei palaikyti/gerinti. Be Sąnaudų metodo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti toliau iš dalies taikomi ir Ekosistemų bei Tematinis metodai. Pastarųjų taikymas priklauso nuo duomenų buvimo ir nuo geros aplinkos būklės (toliau - GAB) įvertinimo. Buvo imtasi tokių žingsnių toliau nustatyti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas: 6. Iš ekosistemų ekspertų gauti GAB rezultatai pagal kiekvieną deskriptorių. 7. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių per paskutinius 20 metų iki 2012. 8. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių 2020 metais (ar GAB bus pasiekta ar ne). 9. Išrinkti deskriptoriai, pagal kuriuos GAB nebus pasiekta. 10. Parinkti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti sąnaudas, kurias patiria ir patirs visuomenė dėl jūros būklės neatitikimo GAB 2020 metais. 11. Įvertintos jūros būklės blogėjimo sąnaudos pagal aktualius deskriptorius ir atitinkamus rodiklius. 12. Sudaryta apibendrinanti lentelė, kurioje pateikiamos jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos (kitaip sakant, jūros aplinkos būklės įtaka žmonių gerovei) pagal aktualius deskriptorius. 13. Jūros aplinkos pasikeitimų jautrumo analizė. Dėl duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti įprastinio/bazinio scenarijaus pilno kiekybinio ir monetarinio apibūdinimo. Kai kurios jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos charakterizuojamos tik kokybiškai.

Pradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginės schemos, kuri praktiškai atspindi visus galimus jūros vandenų naudojimo ir jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų ekonominės socialinės analizės metodus. Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog, priklausomai nuo duomenų buvimo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms įvertinti taikomi Ekosistemų, Tematinis bei Sąnaudų metodai. Jūros aplinkos blogėjimo vertinimo Sąnaudų metodas tam tikra prasme yra dalis Tematinio ir Ekosistemų, o Tematinis yra dalis Ekosistemų metodo. Apibūdinus jūros vandenų naudojimą toliau sudaromas bazinis scenarijus, kuris reikalingas tiek jūros blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti, tiek vėliau, kitame etape kuriamai priemonių programai. Jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų nustatymui Lietuvoje pirmiausia naudotas Sąnaudų metodas, t.y.: 1. Pagal esamus planus ir programas numatytos pagrindinių Lietuvos jūros naudotojų vystymosi ir atitinkamai jūros aplinkos naudojimo projekcijos iki 2020 metų. 2. Sudarytas visiems šiuo metu Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau - JSPD) nustatytų deskriptorių rodikliams darančių įtaką teisės aktų ir tarptautinių susitarimų sąrašas. 3. Išnagrinėtos šiuo metu įgyvendinamos priemonės susijusiems teisės aktams įgyvendinti. 4. Apskaičiuotos viešosios ir privačios sąnaudos tokioms priemonėms įgyvendinti. 5. Sudaryta apibendrinanti lentelė bendroms šiuo metu galiojančių su jūros naudojimu susijusių priemonių sąnaudoms apibūdinti. Tokiu būdu gautos sąnaudos yra bazinio scenarijaus įgyvendinimo sąnaudos ir kartu minimalios sąnaudos jūros aplinkos kokybei palaikyti/gerinti. Be Sąnaudų metodo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti toliau iš dalies taikomi ir Ekosistemų bei Tematinis metodai. Pastarųjų taikymas priklauso nuo duomenų buvimo ir nuo geros aplinkos būklės (toliau - GAB) įvertinimo. Buvo imtasi tokių žingsnių toliau nustatyti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas: 6. Iš ekosistemų ekspertų gauti GAB rezultatai pagal kiekvieną deskriptorių. 7. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių per paskutinius 20 metų iki 2012. 8. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių 2020 metais (ar GAB bus pasiekta ar ne). 9. Išrinkti deskriptoriai, pagal kuriuos GAB nebus pasiekta. 10. Parinkti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti sąnaudas, kurias patiria ir patirs visuomenė dėl jūros būklės neatitikimo GAB 2020 metais. 11. Įvertintos jūros būklės blogėjimo sąnaudos pagal aktualius deskriptorius ir atitinkamus rodiklius. 12. Sudaryta apibendrinanti lentelė, kurioje pateikiamos jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos (kitaip sakant, jūros aplinkos būklės įtaka žmonių gerovei) pagal aktualius deskriptorius. 13. Jūros aplinkos pasikeitimų jautrumo analizė. Dėl duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti įprastinio/bazinio scenarijaus pilno kiekybinio ir monetarinio apibūdinimo. Kai kurios jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos charakterizuojamos tik kokybiškai.

Pradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginės schemos, kuri praktiškai atspindi visus galimus jūros vandenų naudojimo ir jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų ekonominės socialinės analizės metodus. Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog, priklausomai nuo duomenų buvimo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms įvertinti taikomi Ekosistemų, Tematinis bei Sąnaudų metodai. Jūros aplinkos blogėjimo vertinimo Sąnaudų metodas tam tikra prasme yra dalis Tematinio ir Ekosistemų, o Tematinis yra dalis Ekosistemų metodo. Apibūdinus jūros vandenų naudojimą toliau sudaromas bazinis scenarijus, kuris reikalingas tiek jūros blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti, tiek vėliau, kitame etape kuriamai priemonių programai. Jūros aplinkos blogėjimo sąnaudų nustatymui Lietuvoje pirmiausia naudotas Sąnaudų metodas, t.y.: 1. Pagal esamus planus ir programas numatytos pagrindinių Lietuvos jūros naudotojų vystymosi ir atitinkamai jūros aplinkos naudojimo projekcijos iki 2020 metų. 2. Sudarytas visiems šiuo metu Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau - JSPD) nustatytų deskriptorių rodikliams darančių įtaką teisės aktų ir tarptautinių susitarimų sąrašas. 3. Išnagrinėtos šiuo metu įgyvendinamos priemonės susijusiems teisės aktams įgyvendinti. 4. Apskaičiuotos viešosios ir privačios sąnaudos tokioms priemonėms įgyvendinti. 5. Sudaryta apibendrinanti lentelė bendroms šiuo metu galiojančių su jūros naudojimu susijusių priemonių sąnaudoms apibūdinti. Tokiu būdu gautos sąnaudos yra bazinio scenarijaus įgyvendinimo sąnaudos ir kartu minimalios sąnaudos jūros aplinkos kokybei palaikyti/gerinti. Be Sąnaudų metodo, jūros aplinkos blogėjimo sąnaudoms apskaičiuoti toliau iš dalies taikomi ir Ekosistemų bei Tematinis metodai. Pastarųjų taikymas priklauso nuo duomenų buvimo ir nuo geros aplinkos būklės (toliau - GAB) įvertinimo. Buvo imtasi tokių žingsnių toliau nustatyti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas: 6. Iš ekosistemų ekspertų gauti GAB rezultatai pagal kiekvieną deskriptorių. 7. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių per paskutinius 20 metų iki 2012. 8. Kokybiškai įvertinta jūros būklė pagal kiekvieną deskriptorių 2020 metais (ar GAB bus pasiekta ar ne). 9. Išrinkti deskriptoriai, pagal kuriuos GAB nebus pasiekta. 10. Parinkti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti sąnaudas, kurias patiria ir patirs visuomenė dėl jūros būklės neatitikimo GAB 2020 metais. 11. Įvertintos jūros būklės blogėjimo sąnaudos pagal aktualius deskriptorius ir atitinkamus rodiklius. 12. Sudaryta apibendrinanti lentelė, kurioje pateikiamos jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos (kitaip sakant, jūros aplinkos būklės įtaka žmonių gerovei) pagal aktualius deskriptorius. 13. Jūros aplinkos pasikeitimų jautrumo analizė. Dėl duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti įprastinio/bazinio scenarijaus pilno kiekybinio ir monetarinio apibūdinimo. Kai kurios jūros aplinkos blogėjimo sąnaudos charakterizuojamos tik kokybiškai.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS. http://vanduo.gamta.lt/files/III%20ataskaita.pdf III – OJI TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS. http://vanduo.gamta.lt/files/III%20ataskaita.pdf III – OJI TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS. http://vanduo.gamta.lt/files/III%20ataskaita.pdf III – OJI TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS. http://vanduo.gamta.lt/files/III%20ataskaita.pdf III – OJI TARPINĖ ATASKAITA

Turizmo sektorius yra vienas svarbiausių netiesioginio jūros naudojimo sektorių Lietuvoje. Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros regione yra nuo seno susiformavusi turizmo ir poilsio industrija. Čia gausu gamtinių ir kultūros paveldo išteklių, ir tai sudaro geras prielaidas turizmo sektoriaus vystymui. 2002 m. Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Seimo patvirtintame LR teritorijos bendrajame plane Pajūrio regionas išskiriamas kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, įeinantis į nacionalinės svarbos rekreacines sistemas. Geriausiai turizmo svarbą atspindi dviejų pagrindinių Lietuvos pajūrio kurortų, Neringos ir Palangos miesto rodikliai. Šių dviejų savivaldybių teritorijos patenka į 10 km nuo jūros zoną, o jų kranto linija bendrai sudaro 70 km – 78 % visos LR Baltijos jūros kranto linijos. Pajūrio kurortuose turizmo ir rekreacijos veiklos yra tiesiogiai susijusios su jūra, taigi jūros naudojimo vertei galima priskirti iki 100% kurortų teritorijų rodiklių. Kadangi kurortai neapima visos Lietuvoje esančios Baltijos jūros pakrantės linijos (tačiau sudaro didžiąją dalį), šie rodikliai ekstrapoliuojami ir likusiai pajūrio teritorijai. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus veiklai būdingas didelis sezoniškumas, todėl turizmas labiau veikia jūros būklę šiltuoju metų laiku. Didelė dalis pajūrio kurortų gyventojų dirba turizmo aptarnavimo srityse. Turizmo, susijusio su jūra, atnešama piniginė nauda nagrinėjama pagal tris veiklas: 1) apgyvendinimą, 2) maitinimą ir 3) poilsio organizavimą. Šiuose sektoriuose pajūryje 2010 metais veikė beveik 200 įmonių. Turizmo srautus neblogai atspindi apgyvendinimo rodikliai. Iki 2007 m. apgyvendinimo rodikliai Lietuvos pajūryje kilo, o 2008 m. antroje pusėje gana smarkiai sumažėjo. Nuo 2009 m. padėtis stabilizavosi. Tai puikiai parodo, kad turizmas yra labai priklausomas nuo ekonominės situacijos. Taigi, galima daryti prielaidą, kad apgyvendinimo rodikliai Lietuvos pajūryje išliks priklausomi nuo ekonominės situacijos šalyje. Jei situacija bus stabili, turizmo rodikliai turėtų augti. Be to, planuojama įrengti naujus uostelius pakrantėse. Šie uosteliai sudarytų turistinių pramogų ir žvejų uostelių tinklą, reikšmingą valstybės rekreaciniam potencialui. Pajūrio savivaldybių strategijose rekreacijos ir turizmo paslaugų kokybės plėtra, maksimaliai išnaudojant turtingus regiono gamtinius ir kultūrinius išteklius bei tuo pačiu gerinant vietos bendruomenių gyvenimo kokybę lieka vienu iš svarbiausių tikslų.

Poveikis Baltijos jūrai Lietuvos teritorijoje dėl komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio sektorių galimas, patenkant taršai į jūrą dviem keliais: 1) netiesiogiai iš visos Lietuvos per Nemuną ir Kuršių marias ir 2) upėms įtekant į Baltijos jūrą tiesiogiai. Tiesioginiais Baltijos jūros naudotojais galima laikyti tik tuos subjektus, kurie taršą išleidžia tiesiogiai į jūrą. Arčiausiai jūros esančiose teritorijose Klaipėdos miesto, Palangos miesto ir Neringos savivaldybių teritorijose, naudojamų žemės ūkio naudmenų iš viso nėra, taigi žemės ūkis nėra tiesioginis Baltijos jūros naudotojas. Taip pat ir tiesiogiai į Baltijos jūrą nuotekas išleidžiančių komunalinių ar pramonės įmonių nėra. 2011 metais registruoti tik du nedideli nuotekų išleistuvai tiesiai į Baltijos jūrą, kurie, palyginti su Kuršių marių nuotėkiu įtakos Baltijos jūrai nedaro. Taigi, galima aprašyti tik netiesioginį komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio Baltijos jūros naudojimą. Padidintos maistingų medžiagų koncentracijos yra pagrindinės ir opiausios Baltijos jūros problemos – eutrofikacijos - priežastis. Lietuvos išskirtinei ekonominei zonai (toliau – IEZ) didžiausią pavojų kelia Kuršių marių nuotėkis, dėl kurio priekrantėje maistingų medžiagų koncentracijos yra kelis kartus didesnės negu atviroje Baltijos jūroje. Į Kuršių marias atiteka Nemunas, kuris surenka taršą iš beveik visos Lietuvos teritorijos. Šis nuotėkis sudaro virš 85% visо upės kilmės azoto ir 84% viso upės kilmės fosforo, patenkančių į Lietuvos Baltijos jūros akvatoriją per Kuršių marias. Maistinės medžiagos į Nemuną ir kitus Lietuvos paviršinius vandenis patenka iš žemės ūkio, pramonės ir komunalinio ūkio (tiesiogiai arba per vandens įmones). Tokiu būdu šie sektoriai tampa paviršinių vandenų naudotojai ir per juos yra susiję su Baltijos jūra. Dalis Lietuvos upių į Baltijos jūrą išteka Latvijos teritorijoje (Lielupė, Venta ir Dauguva), dalis – Lietuvoje (Nemunas (per Kuršių marias) ir kitos Nemuno upių baseinų rajono upės). Kadangi visų Lietuvos upių vanduo suteka į Baltijos jūrą, poveikį jūrai netiesiogiai daro visos Lietuvos žemės ūkis, pramonė ir komunalinis ūkis. Pramonė ir komunalinis ūkis yra du didžiausi gėlo (paviršinio ar požeminio) vandens vartotojai Lietuvoje (neskaitant energetikos), bei kartu su žemės ūkiu sudaro didžiausių paviršinių vandenų teršėjų trejetuką. Tačiau Miesto nuotekų valymo, Nitratų ir kitos vandens sektoriaus bazinės direktyvos jau yra įgyvendintos, todėl Nemuno atnešamos taršos indėlis į Kuršių marias mažėja. Visos Lietuvos pramonės įmonių, kaip vandens naudotojų, ekonominių rodiklių (apyvartos, sukuriamos pridėtinės vertės, darbuotojų skaičiaus) pateikimas nėra tikslingas, kadangi vandens naudojimas dažniausiai nėra pagrindinis veiklos veiksnys (veikla nėra tiesiogiai priklausoma nuo vandens vartojimo).

Laivybos ir uostų veiklų grupėms priskiriama daug ekonominių veiklų pagal EVRK klasifikatorių: Jūrų ir pakrančių keleivinis vandens transportas; Jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas; Uostai ir kita vandens transportui būdingų paslaugų veikla; Vandens statinių statyba; Vandens transporto priemonių nuoma; Krovinių tvarkymas pervežimai ir sandėliavimas ir Laivų statyba ir remontas. Didelė dalis krovos, sandėliavimo, krovininio geležinkelio ir kelių transporto, laivų statybos ir remonto sektorių veiklos rodiklių taip pat priklauso nuo jūros ir uosto. Visos šios veiklos yra glaudžiai susijusios. Dauguma šiuose sektoriuose veikiančių įmonių teikia iš karto kelių rūšių paslaugas. Dėl to šios priežasties visos šių veiklų grupės (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.)) yra sujungtos į bendrą laivybos ir uostų grupę. Šiuos rodiklius kasmet renka Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Statistikos departamentas. LR teritorijoje yra du jūrų uostai :Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Šventosios valstybinis jūrų uostas. Taip pat daug laivų (daugiausia tanklaivių) aptarnauja Būtingės terminalas. Ateityje numatoma statyti dar vieną giliavandenį uostą. Be šių uostų taip pat yra eksploatuojamos ir mažųjų uostų prieplaukos. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis, universalus, giliavandenis uostas. Daugiau nei 800 įvairių bendrovių vykdo su Klaipėdos uostu susijusią veiklą. Su Klaipėdos uostu susijusios krovos kompanijos, muitinės sandėliai ir importo-eksporto terminalai, laivybos kompanijos, laivybos agentavimo bendrovės, uosto gilinimo, laivų statybos ir remonto bendrovės ir kita. Būtingės terminalas yra ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto — importo ir visus metus neužšąlantis uostas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Šventosios uostas kol kas neeksploatuojamas. Jūrų transportas yra išskirtinė strateginė Lietuvos verslo šaka. Ji yra viena dinamiškiausių ir perspektyviausių Lietuvos ūkio šakų. Lietuvoje veikia apie 20 laivybos kompanijų, kuriose iš viso dirba apie 2250 žmonių; iš jų beveik 2000 jūrininkų. Krovininio jūrinio vandens transporto sektoriuje Lietuvoje 2009 metais veikė 15 įmonių, kuriose dirbo 1602 darbuotojai. Didžiausia krovininių laivų dalis priklauso trims pagrindinėms laivininkystės kompanijoms. 2010 m. jūrų transportu buvo plukdoma apie 7 mln. t krovinių. Didžiąją dalį šiuo būdu transportuojamų krovinių sudarė pervežimai tarp užsienio uostų. Aptarnautų keleivių kiekis nuolatos didėja. Klaipėdos uoste 2010 m. aptarnauta 321 tūkst. keleivių. Per dešimtmetį linijinių laivų keleivių padaugėjo tris kartus, o kruizinių - 6 kartus. Jūriniu keleiviniu transportu 2010 m. buvo transportuota 253 tūkst. keleivių. Šis skaičius per 10 metų išaugo beveik 4 kartus. Su laivyba ir uostais susiję sektoriai yra labai svarbūs Lietuvos ūkiui. Šiuose sektoriuose sukuriama nemaža dalis bendrų visų su jūra susijusių sektorių pajamų ir pridėtinės vertės.

Lietuvos žuvininkystė, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) žuvininkystės įstatyme, – tai su žuvų išteklių valdymu, išsaugojimu ir atkūrimu, žvejyba, akvakultūra, žuvų perdirbimu, pirminiu žuvininkystės produktų pardavimu ir supirkimu susijusi veikla. Lietuvoje vystomos visos minėtos veiklos, išskyrus jūrinę akvakultūrą, nors pastarosios potencialas taip pat yra. Daugiausia šių veiklų yra tiesiogiai susijusios su jūra, todėl net 100% jų nagrinėjamų rodiklių gali būti priskiriami jūros naudojimo vertei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos laivai taip pat žvejoja ir perdirba kitose jūrose sugautas žuvis, priskiriama rodiklių dalis yra proporcinga santykiui tarp Baltijos jūroje ir kitose jūrose sugaunamos ir perdirbamos žuvies. Žuvų išteklių vertę atspindi žvejybos įmonių, žvejojančių pagal skiriamas kvotas, rodikliai, darant prielaidą, jog žvejybos kvotos užtikrina gaudomų rūšių populiacijos stabilumą. Priekrantėje dirba 56 įmonės su daugiau nei 100 laivų, atviroje Baltijos jūroje – 32 laivai iš 13 įmonių ir tarptautine žvejyba užsiima 4 įmonės, turinčios 15 laivų. Pagrindinės sugaunamos žuvų rūšys Baltijos jūroje yra brėtlingiai, menkės, plekšnės ir strimėlės. 2010 m. Lietuvos žvejybiniai laivai Baltijos jūroje iš viso sugavo 16 tūkst. tonų žuvies. Ilgą laiką visiškai išnaudojamos buvo tik menkių žvejybos kvotos, o strimėlių ir brėtlingių žvejybos infrastruktūra, perdirbimo pajėgumai ir rinka yra nepakankamai išplėtoti. Daugumos žuvų sugavimai nuo 2000 m. kito nedaug, išskyrus brėtlingį. Šios žuvies sugavimai iki 2007 m. didėjo, o 2010 m. – smarkiai sumažėjo. Baltijos jūroje sugauta žuvis 2000 m. sudarė 18,6 % viso Lietuvoje registruotų laivų sugautos žuvies kiekio, o 2010 m. – tik 10,2 %. Tai sąlygojo išaugęs sugavimas tolimuosiuose regionuose. Bendras Lietuvoje registruotų laivų sugautos žuvies kiekis per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2010 m. išaugo daugiau nei 3 kartus. Pagrindiniai Lietuvos įmonių žvejybai Baltijos jūroje taikomi žvejybos metodai yra tralavimas, tinklų statymas; rečiau žvejojama ūdomis, gaudyklėmis. 95,4 % žuvų sugaunama traluojant, 4,6 % – pasyvios žvejybos įrankiais (tinklais, ūdomis ir gaudyklėmis). Lietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje didžioji dalis žaliavų (apie 90 % 2010 m.) buvo importuojama, o didžioji dalis pagamintų žuvų produktų – eksportuojama. Daugiausia perdirbamos jūrinės žuvys (silkės, menkės, lašišos ir kitos). 2010 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 39 žuvų perdirbimo įmonės, iš kurių visos turėjo sertifikatus produkcijos tiekimui į Europos Sąjungą. Kadangi yra sudėtinga atskirti, kokia dalis rodiklių turėtų būti priskirta žuvininkystei Baltijos jūroje, daroma prielaida, jog apyvarta, darbuotojų skaičius ir sukuriama pridėtinė vertė žuvies perdirbimo pramonėje yra proporcinga santykiui tarp šios pramonės naudojamos žaliavos iš Baltijos jūros ir kitos žaliavos. Žuvies perdirbimo sektoriuje Lietuvos laivų Baltijos jūroje sugaunama žuvis 2009-2010 m. laikotarpiu sudarė 3,3% visos žaliavos. 2005 m. - 2011 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įregistruoti 265 pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai. Pirminio supirkimo ir pardavimo metu Lietuvoje dažniausiai parduodamos Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautos ir Klaipėdos uoste iškrautos žuvys. Dalis žvejybos įmonių (ypač žvejojančių tolimuosiuose žvejybos rajonuose) sugautas žuvis iškrauna ir parduoda ne Lietuvoje. Žvejyba Baltijos jūroje smarkiai kisti neturėtų - žvejybos pastangoms kontroliuoti ir toliau bus taikoma kvotų sistema, kuria siekiama reguliuoti žuvų išteklius. Taigi sugavimai gali svyruoti priklausomai nuo žvejybos kvotų, kaip svyravo iki 2012 m. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad smarkiai keisis žvejybos metodai ar kiti veiksniai, galintys daryti įtaką sektoriaus ekonominiams rodikliams bei aplinkos būklei.

Dalis institucijų, susijusių su jūros paslaugomis, yra visiškai ar iš dalies išlaikomos valstybės. Nors jos negeneruoja pelno, jų veikla yra svarbi užtikrinant galimybę visuomenei pasinaudoti įvairiomis jūros paslaugomis. Darbo vietos, sukuriamos šiose institucijose, yra tiesioginė jūros naudojimo vertė. Šioms valstybės finansuojamoms veikloms tokie rodikliai kaip pridėtinė vertė ar apyvarta nėra tinkami; šios veiklos dažniausiai yra svarbios kultūrine ir/ar strategine prasme. Šis sektorius apima tokias su jūra susijusias institucijas: mokslo ir švietimo, valdymo ir kontrolės, parkus ir muziejus, krašto apsaugos. Nagrinėjamas tik darbuotojų skaičius.

no major limitations

no major limitations

no major limitations

no major limitations

no major limitations

Turizmas pajūryje sukuria maždaug 1,5 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pajamų. Sezonas Lietuvos pajūrio kurortuose trunka 3-4 mėnesius, o kitais mėnesiais tiek apgyvendinimo, tiek kitų paslaugų įstaigos būna apytuštės, taigi šios vertės rodiklis atspindi ir sezoniškumą. Nežiūrint to, pajūrio regionas išlieka ir artimiausiu 25 metų laikotarpiu išliks vienu iš dviejų svarbiausių Lietuvos rekreacinių regionų.

Not relevant

Laivyba ir uostai be su jais susijusių sektorių sukuria maždaug 16 proc. visų su jūra susijusių veiklų pajamų, o su jais susijusiais sektoriais – 98 proc. visų su jūra susijusių Lietuvoje nagrinėjamų sektorių pajamų. Laivyba ir uostai kartu su jais susijusiais sektoriais, taikant tam tikras su jūra nesusijusių veiklų atskyrimo prielaidas, parduoda beveik 2 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų. Laivybos ir uostų sektoriaus būklei įtaką stipriai darys numatyti plėtros projektai. Iki 2020 m. yra numatoma gerinti esamą uosto infrastruktūrą, pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą ir mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, giliavandenį uostą, suskystintų dujų terminalą bei plėsti Šventosios uostą.

Žuvininkystės sektorius Baltijos jūroje sukuria beveik 1 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pajamų Lietuvoje. Žvejyba atitinkamai sudaro 0,4 proc., o žuvies perdirbimas – 0,5. Žvejybos pajamos priklausys nuo kvotų sistemos, o žuvies perdirbimo sektorius turėtų augti, jei esamos pastarųjų 10 metų tendencijos išliks.

Not relevant

no major limitations

no major limitations

no major limitations

no major limitations

no major limitations

Turizmas, t.y. apgyvendinimo, maitinimo ir poilsio organizavimo veiklos pajūryje sukuria maždaug 2,4 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pridėtinės vertės. Kaip ir pajamų atveju, šį rodiklį stipriai veikia sezoniškumas. Numatoma, jog dėl turizmo paslaugų kokybės plėtros pridėtinė šio sektoriaus piniginė vertė taip pat augs.

Not relevant

Laivyba ir uostai be su jais susijusių sektorių sukuria maždaug 27 proc visų su jūra susijusių veiklų pridėtinės vertės, o su jais susijusiais sektoriais - 97 proc. visų su jūra susijusių Lietuvoje nagrinėjamų sektorių pridėtinės vertės. Laivyba ir uostai kartu su su jais susijusiais sektoriais, taikant tam tikras su jūra nesusijusių veiklų atskyrimo prielaidas, sukuria maždaug 1,7 proc. Lietuvos visuose sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės. Pridėtinės vertės didėjimą, kaip ir pajamas, iki 2020 metų veiks numatyti Klaipėdos uosto plėtros projektai.

Žuvininkystės sektorius Baltijos jūroje sukuria 0,4 proc. visų su jūra susijusių nagrinėtų veiklų pridėtinės vertės Lietuvoje. Žvejyba atitinkamai sudaro beveik 0,3 proc., o žuvies perdirbimas beveik 0,2 proc. Žvejybos pajamos priklausys nuo kvotų sistemos, o žuvies perdirbimo sektorius turėtų augti, jei esamos pastarųjų 10 metų tendencijos išliks.

Not relevant

Iš viso turizmo sektoriuje pajūryje Lietuvoje 2009 m. dirbo daugiau nei 2000 darbuotojų; tai sudaro 7 proc. visų užimtųjų su jūra tiesiogiai susijusiuose nagrinėjamuose sektoriuose. Pajūrio savivaldybių bendruosiuose planuose numatyti įrengti nauji uosteliai pakrantėse turėtų šiek tiek pagerinti užimtumo turizmo sektoriuje rodiklį.

Not relevant

Iš viso laivybos ir uostų sektoriuose Lietuvoje 2009 m. dirbo maždaug 24370 darbuotojų; tai sudaro 1,7 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Laivybos ir uostų sektoriuje, neįskaitant su jais susijusių sektorių, dirba 10 proc. visų su jūra tiesiogiai susijusių sektorių dirbančiųjų, o įskaitant šiuos sektorius – 83 proc.. Laivybos ir uostų sektoriaus būklei įtaką stipriai darys plėtros projektai. Iki 2020 metų Klaipėdos uosto teritorijoje ir jo prieigose gali būti išvystyti keli nauji infrastruktūros objektai, kurie reikš ne tik papildomas apkrovas aplinkai, bet ir turės socialinį bei ekonominį poveikį regionui ir visai šaliai. Turėtų gerėti ir užimtumo rodiklis. Laivyno dirbančiųjų skaičius neturėtų kisti.

Iš viso žuvininkystės sektoriuje pajūryje Lietuvoje 2010 m. dirbo apie 530 darbuotojų (Lietuvos žvejybiniuose laivuose Baltijos jūroje apie 380 darbuotojų, o žuvies perdirbimo įmonėse apie 150). Tai sudaro beveik 2 proc. visų užimtųjų su jūra tiesiogiai susijusiuose nagrinėjamuose sektoriuose. Žvejybos darbuotojų skaičius priklausys nuo kvotų. Jei esamos pastarųjų 10 metų tendencijos išliks, žuvies perdirbimo sektorius, taip pat ir šio sub-sektoriaus darbuotojų skaičius turėtų augti.

Keturių pagrindinių valstybės išlaikomų institucijų rūšių: 1) mokslo ir švietimo, 2) valdymo ir kontrolės (aplinkos apsaugos), 3) parkų ir muziejų ir 4) krašto apsaugos darbuotojų skaičius sudaro daugiau kaip 8 proc. visų su jūra susijusių nagrinėjamų sektorių darbuotojų skaičiaus. Numatoma, kad šis skaičius turėtų išlikti stabilus.

Informacijos spragos susiję su ekologijos specialistais, kurie turi išsiaiškinti Kuršių mariose vykstančius procesus ir jų nuotėkio tikslesnį poveikį Baltijos jūrai. Iš ekonominės pusės spragų nėra.

Planuojami du pagrindiniai dalykai: 1) dar detaliau išanalizuoti atskirus jūros aplinką veikiančius sektorius, pasitelkiant specialias statistines užklausas. 2) su jūros ekologais ir kitais specialistais toliau analizuoti ir derinti jūrai darančių įtaką sektorių poveikį deskriptoriams.

Turizmo sektoriaus labiausiai jūros aplinkai įtaką darantys poveikiai: Poilsiautojų išmetamos šiukšlės ir patogenų plitimas Organinė tarša; Turistinių objektų statyba; Paplūdimio atstatymas (smėlio kasimas iš dugno).

Lietuvos IEZ didžiausią pavojų kelia Kuršių marių nuotėkis, dėl kurio priekrantėje maistingų medžiagų koncentracijos yra kelis kartus didesnės negu atviroje Baltijos jūroje.

Laivybos ir uostų sektoriaus labiausiai jūros aplinkai įtaką darantys poveikiai: Laivų eksploatacija, Laivų valymas, Nuotekų iš laivų išleidimas, Balastinių vandenų išleidimas iš laivų, Laivų avarijos, Dugno gilinimas ir valymas: grunto kasimas ir grunto išpylimas jūroje, uostų hidrotechninių įrenginių statymas ir eksploatavimas.

Tiesioginio poveikio jūros aplinkos kokybei valstybės institucijų atliekamos priemonės nedaro, išskyrus karines pratybas ir sprogmenų likvidavimo darbus, tačiau kiekybinių duomenų apie šiuos poveikius nėra.