Lietuvai iš dalies aktuali tik veiklos rūšis Mineralų (akmens, metalo rūdos, žvyro, smėlio, kriauklių) gavyba. Praktiškai tik smėlio gavyba paplūdimių papildymo tikslu. Šios veiklos rūšies darbuotojų skaičius atspindimas Pakrančių apsaugos ir apsaugos nuo potvynių skaičiuje, o finansinė nauda skaičiuojama per turizmo veiklą. Smėlio išgavimas iš jūros dugno nėra vystomas komerciniais tikslais. Smėlis yra kasamas tik paplūdimių papildymo tikslais (krantų tvarkymui). Jūroje esantys smėlio šaltiniai yra perspektyvūs krantų tvarkymui. Ši veikla turi labai mažą poveikį porai bioįvairovės eutrofikacijos, jūros dugno vientisumo, hidrografinių sąlygų deskriptorių rodikliams bei vienam povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptoriaus rodikliui (nuolatiniam žemo dažnio garsui). Visų deskriptorių rodikliams iki 2030 metų numatoma nekintanti poveikio intensyvumo tendencija.

Baltijos jūra nepasižymi potvyniais, todėl pakrančių apsaugos priemonės yra daugiau skirtos pajūrio juostos apsaugai nuo erozijos bei kranto platinimui. Šiuo metu vienintelė tokia priemonė yra smėlio pylimas, pastaraisiais metais daugiausiai vykdytas prie Palangos. Dabartinis šios veiklos poveikis bendrai jūros būklei nėra didelis. Daugelio deskriptorių rodikliams smėlio pylimas daro labai mažą poveikį, arba neturi visai. Didesnė šios veiklos poveikio variacija pastebima tarp eutrofikacijos (D5) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklių. Tik vienam eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliui (4. vandens skaidrumui) ši veikla turi mažą neigiamą poveikį ir jam yra prognozuojamas apkrovos intensyvėjimas.

Pagrindinės Lietuvoje vykdomos veiklos, prisidedančios prie jūros dugno morfologijos restruktūrizavimo yra dugninio tralavimo žvejybos metodas, grunto pylimas (dampingas) ir smėlio pylimas priekrantėje paplūdimių palaikymo tikslais. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas valydamas įplaukos kanalą, kasa ir išpila švarų smėlį ties Melnrage, tačiau tai labai maži kiekiai. Gilinant Klaipėdos uostą bei valant jame nuolat besikaupiančias nuosėdas, iškastas uoste gruntas šalinamas jūroje esančiuose sąvartynuose. Palangos rekreacinė zona buvo papildyta daugiau kaip 420 000 m3 atvežtinio smėlio. Atskirais metais fizinio trikdymo, sukeltos žvejybos dugniniais tralais teritorija Lietuvos jūriniuose vandenyse stipriai skiriasi, tačiau bendrai jos plotas nuosekliai mažėjo. Šios veiklos atveju atskirai įvertinti dėl grunto šalinimo ar dugninio tralavimo atsirandančias pajamas, pridėtinę vertę ir darbuotojų skaičių sudėtinga, o ir nėra prasmės, kadangi šie rodikliai atsispindi kitų susijusių ir toliau šioje ataskaitoje nagrinėjamų veiklų (uostų infrastruktūros, gyvųjų išteklių gavybos ir kt.) atitinkamuose rodikliuose. Nors šios veiklos apkrova deskriptorių rodikliams nėra labai intensyvi, ji neigiamai veikia beveik visus deskriptorius. Labai mažas arba neegzistuojantis poveikis yra tolygiai pasiskirstęs tarp jūrinių mitybos tinklų elementų gausumo (D4) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11), hidrografinių sąlygų (D7) ir teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptorių. D6 rodiklis (1. žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotas pagal skirtingas substrato rūšis) patiria kiek didesnę, tačiau vis tiek mažą neigiamą apkrovą iš dugno morfologijos veiklos. Kiek didesnė neigiamo poveikio variacija pastebima tarp bioįvairovės (D1) ir eutrofikacijos (D5) deskriptorių rodiklių. Didžiausia šios veiklos neigiamo poveikio variacija pastebima tarp teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodiklių.

Turizmo sektoriaus vertę atspindi tokios veiklos kaip pramogų ir poilsio organizavimas, apgyvendinimas ir maitinimas. Su jūra tiesiogiai susijusios turizmo ir laisvalaikio infrastruktūros – Baltijos jūros paplūdimių su juose esančia įranga, pramogų uostų (būsimas Šventosios uostas) ir iš dalies pajūrio dviračių takų išlaikymui reikalinga nuolatinė priežiūra. Lietuvos pajūrio kurortuose yra labai didelis sezoniškumas. Geriausiai turizmo svarbą atspindi dviejų Lietuvos pajūrio kurortų, Neringos ir Palangos miesto, rodikliai bei dalis Klaipėdos miesto. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gana sėkmingai ir aktyviai dalyvauja didžiųjų kruizinių laivų maršrutų programose. Neigiamą poveikį šis sektorius daro tik dviejų deskriptorių rodikliams – teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) ir šiukšlių (D10). Vieninteliam teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptoriaus rodikliui ši veikla daro labai mažą neigiamą poveikį. Labai mažą neigiamą poveikį turizmo ir laisvalaikio infrastruktūra daro ir trims šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - vienintelis krovininis jūrų uostas Lietuvoje. Uoste dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 65 mln. tonų įvairių krovinių ir priimti iki 400 m. ilgio ir 13,8 m. gramzdos laivus. Uostas eksploatuoja apie 90 km geležinkelių kelių, jame veikia apie 30 specializuotų krovinių terminalų, daugiau nei 1,0 mln. m2 atvirų saugojimo aikštelių, apie 750 tūkst. kub. m rezervuarų skystiems kroviniams, apie 99 tūkst. m2 dengtų sandėlių, apie 993 tūkst. m2 sandėlių biriems kroviniams, apie 66 tūkst. m2 sandėlių šaldytiems kroviniams. Taip pat daug laivų (daugiausia tanklaivių) aptarnauja Būtingės naftos terminalas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Kitas Lietuvos jūrų uostas yra neveikiantis Šventosios uostas. 2011 m. uosto gyliai, atlikus valymo darbus, siekė nuo 2 m iki 3 m, įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Vos atidarius šį uostą 2011 m., veikla jame buvo apribota. Uostų veikla labiausiai veikia teršalų jūros aplinkoje (D8), teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklius. Dabar uostai jokio poveikio nedaro bioįvairovės (D1), jūros dugno vientisumo (D6) ir hidrografinių sąlygų (D7) deskriptorių rodikliams, tačiau iki 2030 metų numatoma didėjanti šios apkrovos tendencija. Labai mažą neigiamą poveikį uostų veikla daro nevietinių rūšių (D2) rodikliui ir beveik visiems eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliams. Panašiai šis sektorius veikia šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodiklius.

Baltijos jūra nepasižymi potvyniais, todėl pakrančių apsaugos priemonės yra daugiau skirtos pajūrio juostos apsaugai nuo erozijos bei kranto platinimui. Šiuo metu vienintelė tokia priemonė yra smėlio pylimas, pastaraisiais metais daugiausiai vykdytas prie Palangos. Dabartinis šios veiklos poveikis bendrai jūros būklei nėra didelis. Daugelio deskriptorių rodikliams smėlio pylimas daro labai mažą poveikį, arba neturi visai. Didesnė šios veiklos poveikio variacija pastebima tarp eutrofikacijos (D5) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklių. Tik vienam eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliui (4. vandens skaidrumui) ši veikla turi mažą neigiamą poveikį ir jam yra prognozuojamas apkrovos intensyvėjimas.

Pagrindinės Lietuvoje vykdomos veiklos, prisidedančios prie jūros dugno morfologijos restruktūrizavimo yra dugninio tralavimo žvejybos metodas, grunto pylimas (dampingas) ir smėlio pylimas priekrantėje paplūdimių palaikymo tikslais. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas valydamas įplaukos kanalą, kasa ir išpila švarų smėlį ties Melnrage, tačiau tai labai maži kiekiai. Gilinant Klaipėdos uostą bei valant jame nuolat besikaupiančias nuosėdas, iškastas uoste gruntas šalinamas jūroje esančiuose sąvartynuose. Palangos rekreacinė zona buvo papildyta daugiau kaip 420 000 m3 atvežtinio smėlio. Atskirais metais fizinio trikdymo, sukeltos žvejybos dugniniais tralais teritorija Lietuvos jūriniuose vandenyse stipriai skiriasi, tačiau bendrai jos plotas nuosekliai mažėjo. Šios veiklos atveju atskirai įvertinti dėl grunto šalinimo ar dugninio tralavimo atsirandančias pajamas, pridėtinę vertę ir darbuotojų skaičių sudėtinga, o ir nėra prasmės, kadangi šie rodikliai atsispindi kitų susijusių ir toliau šioje ataskaitoje nagrinėjamų veiklų (uostų infrastruktūros, gyvųjų išteklių gavybos ir kt.) atitinkamuose rodikliuose. Nors šios veiklos apkrova deskriptorių rodikliams nėra labai intensyvi, ji neigiamai veikia beveik visus deskriptorius. Labai mažas arba neegzistuojantis poveikis yra tolygiai pasiskirstęs tarp jūrinių mitybos tinklų elementų gausumo (D4) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11), hidrografinių sąlygų (D7) ir teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptorių. D6 rodiklis (1. žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotas pagal skirtingas substrato rūšis) patiria kiek didesnę, tačiau vis tiek mažą neigiamą apkrovą iš dugno morfologijos veiklos. Kiek didesnė neigiamo poveikio variacija pastebima tarp bioįvairovės (D1) ir eutrofikacijos (D5) deskriptorių rodiklių. Didžiausia šios veiklos neigiamo poveikio variacija pastebima tarp teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodiklių.

Turizmo sektoriaus vertę atspindi tokios veiklos kaip pramogų ir poilsio organizavimas, apgyvendinimas ir maitinimas. Su jūra tiesiogiai susijusios turizmo ir laisvalaikio infrastruktūros – Baltijos jūros paplūdimių su juose esančia įranga, pramogų uostų (būsimas Šventosios uostas) ir iš dalies pajūrio dviračių takų išlaikymui reikalinga nuolatinė priežiūra. Lietuvos pajūrio kurortuose yra labai didelis sezoniškumas. Geriausiai turizmo svarbą atspindi dviejų Lietuvos pajūrio kurortų, Neringos ir Palangos miesto, rodikliai bei dalis Klaipėdos miesto. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gana sėkmingai ir aktyviai dalyvauja didžiųjų kruizinių laivų maršrutų programose. Neigiamą poveikį šis sektorius daro tik dviejų deskriptorių rodikliams – teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) ir šiukšlių (D10). Vieninteliam teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptoriaus rodikliui ši veikla daro labai mažą neigiamą poveikį. Labai mažą neigiamą poveikį turizmo ir laisvalaikio infrastruktūra daro ir trims šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - vienintelis krovininis jūrų uostas Lietuvoje. Uoste dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 65 mln. tonų įvairių krovinių ir priimti iki 400 m. ilgio ir 13,8 m. gramzdos laivus. Uostas eksploatuoja apie 90 km geležinkelių kelių, jame veikia apie 30 specializuotų krovinių terminalų, daugiau nei 1,0 mln. m2 atvirų saugojimo aikštelių, apie 750 tūkst. kub. m rezervuarų skystiems kroviniams, apie 99 tūkst. m2 dengtų sandėlių, apie 993 tūkst. m2 sandėlių biriems kroviniams, apie 66 tūkst. m2 sandėlių šaldytiems kroviniams. Taip pat daug laivų (daugiausia tanklaivių) aptarnauja Būtingės naftos terminalas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Kitas Lietuvos jūrų uostas yra neveikiantis Šventosios uostas. 2011 m. uosto gyliai, atlikus valymo darbus, siekė nuo 2 m iki 3 m, įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Vos atidarius šį uostą 2011 m., veikla jame buvo apribota. Uostų veikla labiausiai veikia teršalų jūros aplinkoje (D8), teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklius. Dabar uostai jokio poveikio nedaro bioįvairovės (D1), jūros dugno vientisumo (D6) ir hidrografinių sąlygų (D7) deskriptorių rodikliams, tačiau iki 2030 metų numatoma didėjanti šios apkrovos tendencija. Labai mažą neigiamą poveikį uostų veikla daro nevietinių rūšių (D2) rodikliui ir beveik visiems eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliams. Panašiai šis sektorius veikia šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodiklius.

Lietuvai aktuali veikla, nors Baltijos jūros žuvų perdirbimas sudaro mažą dalį. Kadangi perdirbama didžioji dalis ne Baltijos jūroje sugautų žuvų ir bestuburių, pridėtinei vertei, pajamoms ir darbuotojų skaičiui įvertinti taikoma Baltijos jūros perdirbamų žuvų proporcija bendrame perdirbamų žuvų kiekyje (2018 metais apie 0,16 proc.). Daugiausia perdirbamos jūrinės žuvys (silkės, menkės, lašišos ir kt.). Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius pagal 2015 m. sukurtą pridėtinę vertę (87,3 mln. Eur) užėmė 11-ąją vietą tarp visų ES šalių narių. 2015 m. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonėje dirbo 5 373 žmonės. 2018 metais, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, įmonių skaičius Lietuvoje kiek sumažėjo - veikė 44 žuvies perdirbimo įmonės, o jose dirbo 4 992 darbuotojai. Visų įmonių apyvarta siekė 523 mln. Eur., o pridėtinė vertė buvo 91 mln. Eur. Kadangi yra sudėtinga atskirti, kokia dalis rodiklių turėtų būti priskirta žuvininkystei Baltijos jūroje, daroma prielaida, jog apyvarta, darbuotojų skaičius ir sukuriama pridėtinė vertė žuvies perdirbimo pramonėje yra proporcinga santykiui tarp šios pramonės naudojamos žaliavos iš Baltijos jūros ir kitos žaliavos. Nepaisant prognozuojamo šio sektoriaus augimo, ši veikla neturi ir neturės tiesioginės įtakos Baltijos jūros aplinkos būklei, nes didžioji dalis žaliavų yra importuojama.

Veikla Elektros perdavimas ir komunikacijos (kabeliai) daro tam tikrą poveikį Lietuvos jūrinei aplinkai: 1) požeminis elektros perdavimo kabelis „Nordbalt“ tarp Klaipėdos Lietuvoje bei Nybro Švedijoje ; 2) būsimas HarmonyLink kabelis iš Lietuvos į Lenkiją, kuris yra dalis būsimo tinklų sinchronizavimo projekto. Baltijos šalys iki 2025 metų siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa. Kabelių atnešama nauda (pajamos, pridėtinė vertė ir darbo vietų skaičius) apibūdinama kokybiškai. Atsinaujinančiosios energijos (vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių energijos) gamyba, įskaitant infrastruktūrą kol kas Lietuvai neaktuali, tik planuojama. Elektros perdavimo ir komunikacijų veikla neigiamo poveikio jūros aplinkai šiuo metu beveik neturi. Neigiamą šios veiklos apkrovą patiria tik vienas bioįvairovės (D1), du eutrofikacijos (D5), vienas jūros dugno vientisumo (D6) ir vienas teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodikliai. Veiklos apkrovos intensyvumas visiems šiems rodikliams, išskyrus paskutinįjį, ateityje nekis. Didėjantis neigiamas poveikis prognozuojamas tik nevietinių rūšių (D2), hidrografinių sąlygų (D7) bei vienam povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptoriaus rodikliui.

Pagrindinės Lietuvoje vykdomos veiklos, prisidedančios prie jūros dugno morfologijos restruktūrizavimo yra dugninio tralavimo žvejybos metodas, grunto pylimas (dampingas) ir smėlio pylimas priekrantėje paplūdimių palaikymo tikslais. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas valydamas įplaukos kanalą, kasa ir išpila švarų smėlį ties Melnrage, tačiau tai labai maži kiekiai. Gilinant Klaipėdos uostą bei valant jame nuolat besikaupiančias nuosėdas, iškastas uoste gruntas šalinamas jūroje esančiuose sąvartynuose. Palangos rekreacinė zona buvo papildyta daugiau kaip 420 000 m3 atvežtinio smėlio. Atskirais metais fizinio trikdymo, sukeltos žvejybos dugniniais tralais teritorija Lietuvos jūriniuose vandenyse stipriai skiriasi, tačiau bendrai jos plotas nuosekliai mažėjo. Šios veiklos atveju atskirai įvertinti dėl grunto šalinimo ar dugninio tralavimo atsirandančias pajamas, pridėtinę vertę ir darbuotojų skaičių sudėtinga, o ir nėra prasmės, kadangi šie rodikliai atsispindi kitų susijusių ir toliau šioje ataskaitoje nagrinėjamų veiklų (uostų infrastruktūros, gyvųjų išteklių gavybos ir kt.) atitinkamuose rodikliuose. Nors šios veiklos apkrova deskriptorių rodikliams nėra labai intensyvi, ji neigiamai veikia beveik visus deskriptorius. Labai mažas arba neegzistuojantis poveikis yra tolygiai pasiskirstęs tarp jūrinių mitybos tinklų elementų gausumo (D4) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11), hidrografinių sąlygų (D7) ir teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptorių. D6 rodiklis (1. žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotas pagal skirtingas substrato rūšis) patiria kiek didesnę, tačiau vis tiek mažą neigiamą apkrovą iš dugno morfologijos veiklos. Kiek didesnė neigiamo poveikio variacija pastebima tarp bioįvairovės (D1) ir eutrofikacijos (D5) deskriptorių rodiklių. Didžiausia šios veiklos neigiamo poveikio variacija pastebima tarp teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodiklių.

Baltijos jūra nepasižymi potvyniais, todėl pakrančių apsaugos priemonės yra daugiau skirtos pajūrio juostos apsaugai nuo erozijos bei kranto platinimui. Šiuo metu vienintelė tokia priemonė yra smėlio pylimas, pastaraisiais metais daugiausiai vykdytas prie Palangos. Dabartinis šios veiklos poveikis bendrai jūros būklei nėra didelis. Daugelio deskriptorių rodikliams smėlio pylimas daro labai mažą poveikį, arba neturi visai. Didesnė šios veiklos poveikio variacija pastebima tarp eutrofikacijos (D5) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklių. Tik vienam eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliui (4. vandens skaidrumui) ši veikla turi mažą neigiamą poveikį ir jam yra prognozuojamas apkrovos intensyvėjimas.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - vienintelis krovininis jūrų uostas Lietuvoje. Uoste dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 65 mln. tonų įvairių krovinių ir priimti iki 400 m. ilgio ir 13,8 m. gramzdos laivus. Uostas eksploatuoja apie 90 km geležinkelių kelių, jame veikia apie 30 specializuotų krovinių terminalų, daugiau nei 1,0 mln. m2 atvirų saugojimo aikštelių, apie 750 tūkst. kub. m rezervuarų skystiems kroviniams, apie 99 tūkst. m2 dengtų sandėlių, apie 993 tūkst. m2 sandėlių biriems kroviniams, apie 66 tūkst. m2 sandėlių šaldytiems kroviniams. Taip pat daug laivų (daugiausia tanklaivių) aptarnauja Būtingės naftos terminalas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Kitas Lietuvos jūrų uostas yra neveikiantis Šventosios uostas. 2011 m. uosto gyliai, atlikus valymo darbus, siekė nuo 2 m iki 3 m, įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Vos atidarius šį uostą 2011 m., veikla jame buvo apribota. Uostų veikla labiausiai veikia teršalų jūros aplinkoje (D8), teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodiklius. Dabar uostai jokio poveikio nedaro bioįvairovės (D1), jūros dugno vientisumo (D6) ir hidrografinių sąlygų (D7) deskriptorių rodikliams, tačiau iki 2030 metų numatoma didėjanti šios apkrovos tendencija. Labai mažą neigiamą poveikį uostų veikla daro nevietinių rūšių (D2) rodikliui ir beveik visiems eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliams. Panašiai šis sektorius veikia šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodiklius.

Lietuvai aktuali veikla, nors į Baltijos jūrą šalinamos tik Palangos valykloje išvalytos nuotekos. Palangos nuotekų valyklos darbas, susijęs su padidėjusia apkrova turistinio sezono metu. Nei pajamos, nei pridėtinė vertė, nei darbuotojų skaičius neturėtų būti tiesiogiai siejamas su jūros teikiamomis paslaugomis, todėl šiuo atveju nauda aprašoma tik kokybiškai. Akivaizdu, kad Baltijos jūros būklei netiesioginės įtakos turi visų Lietuvos miestų nuotekų valymo sistemos, nuotekas išleidžiančios į upes, kurios ilgainiui pasiekia Baltijos jūrą. Tačiau dėl duomenų trūkumo neįmanoma įvertinti tikslaus visų Lietuvos miestų nuotekų valymo sistemų poveikio Baltijos jūrai. Todėl čia nagrinėjamas tiesiogiai į Baltijos jūrą išleidžiamų nuotekų poveikis. Vienintelis pajūrio miestas, turintis tokią nuotekų valymo sistemą yra Palanga. Palangos nuotekų valykla neigiamą poveikį turi mažiau nei pusei jūros aplinkos būklę nusakančių deskriptorių – jūrinių mitybos tinklų elementų gausumui (D4), eutrofikacijai (D5), teršalams jūros aplinkoje (D8), teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) ir šiukšlėms (D10). Labai mažą neigiamą poveikį patiria tik vienas jūrinių mitybos tinklų elementų gausumo (D4) deskriptoriaus rodiklis, vienas teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodiklis, visi eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliai ir vienintelis teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptoriaus rodiklis. Palangos nuotekų valykla šiek tiek reikšmingesnį neigiamą poveikį daro keliems šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams.

Žuvininkystės sektoriaus rodikliais išreiškiama žuvų išteklių, kaip jūros ekosistemos dalies, tiesioginė vertė. Žuvų išteklių vertę atspindi žvejybos įmonių, žvejojančių pagal skiriamas kvotas, rodikliai, darant prielaidą, jog žvejybos kvotos užtikrina gaudomų rūšių populiacijos stabilumą. Vis dėlto, net ir laikantis kvotų, komercinė žvejyba ne tik sukuria vertę, bet ir daro poveikį kitoms žuvų rūšims bei jūros ekosistemai apskritai. Iš viso aktyvūs 85 žvejybos laivai, nuo pirmojo Direktyvos įgyvendinimo laikotarpio, jūrinei žvejybai naudojamų laivų skaičius sumažėjo 25%. Svarbiausios verslinės žuvys Baltijos jūros priekrantėje yra menkė, stinta, strimelė ir upinė plekšnė, pastaraisiais metais - ir invaziniai juodažiočiai grundalai; mažesnę laimikių dalį sudaro žiobriai, otai, vėjažuvės, sterkai. Svarbiausia mėgėjiškos žvejybos žuvis yra menkė. Žvejyba yra didžiausią neigiamą apkrovą jūros aplinkai turinti veikla. Jokio neigiamo poveikio ši veikla nedaro tik nė vienam iš nevietinių rūšių (D2) , hidrografinių sąlygų (D7), teršalų jūros aplinkoje (D8) ir teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptorių rodikliui. Tokia tendencija išliks ir iki 2030 metų.

Mokslo tyrimai ir švietėjiška veikla iš esmės skirti jūros aplinkos geresniam supratimui, ryšių tarp jūros ekosistemos elementų išsiaiškinimui, geresnei jūros apsaugai. Lietuvos institucijos vykdo tarptautinio lygio jūrinių krypčių mokslinius tyrimus, teikia moksliniais tyrimais ir inovacijų vystymu grįstas mokslinių tyrimų, eksperimentinės veiklos ir inovacijų (MTEPI) paslaugas verslui, dalyvauja formuojant nacionalines jūrines MTEPI veiklų kryptis, kai kurie dalyvauja studijų procesuose. Iš viso Lietuvoje su jūros srities mokslo tyrimais ir švietimu dirba apie 280 žmonių. Patys tyrimai neturi apčiuopiamo tiesioginio poveikio dešimčiai deskriptorių. Tik D11 – Povandeninis triukšmas ir kitos energijos – yra silpnai neigiamai veikiamas mokslininkų veiklos. Abiem D11 rodikliams didėjanti neigiamo poveikio tendencija numatoma ir ateityje. Didėjantis susidomėjimas klimato kaita ir apskritai aplinkos apsauga Lietuvoje teikia vilčių, jog įgyvendinamos aplinkos apsaugos švietėjiškos programos per besikeičiančią žmonių elgseną atneš vis didesnį teigiamą poveikį jūros vandenims. Dėl tos pačios priežasties pati švietėjiška veikla taip pat turėtų intensyvėti.

Turizmo sektoriaus vertę atspindi tokios veiklos kaip pramogų ir poilsio organizavimas, apgyvendinimas ir maitinimas. Su jūra tiesiogiai susijusios turizmo ir laisvalaikio infrastruktūros – Baltijos jūros paplūdimių su juose esančia įranga, pramogų uostų (būsimas Šventosios uostas) ir iš dalies pajūrio dviračių takų išlaikymui reikalinga nuolatinė priežiūra. Lietuvos pajūrio kurortuose yra labai didelis sezoniškumas. Geriausiai turizmo svarbą atspindi dviejų Lietuvos pajūrio kurortų, Neringos ir Palangos miesto, rodikliai bei dalis Klaipėdos miesto. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gana sėkmingai ir aktyviai dalyvauja didžiųjų kruizinių laivų maršrutų programose. Neigiamą poveikį šis sektorius daro tik dviejų deskriptorių rodikliams – teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) ir šiukšlių (D10). Vieninteliam teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptoriaus rodikliui ši veikla daro labai mažą neigiamą poveikį. Labai mažą neigiamą poveikį turizmo ir laisvalaikio infrastruktūra daro ir trims šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams.

Transporto temoje išskiriamos dvi aktualios veiklos rūšys: transporto infrastruktūra (uostai ir veikla) ir jūrų transportas. Jūrų transportas yra išskirtinė strateginė šalies verslo šaka. 2019 metų pradžios duomenimis Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti 99 laivai. Didžiausią dalį Baltijos jūroje naudojamų laivų sudarė žvejybos laivai. Svarbu pastebėti, kad Baltijos jūros priekrantėse plaukioja ir laivai, registruoti LR vidaus vandenų laivų registre. Nuo 2009 iki 2018 metų pabaigos Lietuvos jūrų laivynas sumažėjo 36%. 2018 metais jūrų transportu pervežta apie 3,4 % visų Lietuvos įmonių transportuotų krovinių. Pastebima krovinių, plukdomų jūra, dalies mažėjimo tendencija. Be krovinių gabenimo, jūrų transportas svarbus ir keleiviams. Klaipėdos uoste aptarnautų keleivių kiekis nuolatos didėja - 2018 m. aptarnauta beveik 377 tūkst. keleivių, o nuo 2009 metų aptarnautų kruizinių laivų keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 33 512 iki 69 657). Keleivių srautas Klaipėdos uoste skirtstomas į kruizinės laivybos bei keleivinės laivybos srautus. 2009-2018 m. laivų skaičius Klaipėdos uoste nuo 7 529 iki 7 081 laivo. Klaipėdos uosto krova 2009–2018 m. laikotarpiu išaugo nuo 27,86 mln. t iki 46,58 mln. t. Bendras šio sektoriaus poveikis jūros būklę apibūdinantiems deskriptoriams nėra didelis. Labai mažą ir mažą poveikį ši veikla daro šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams, nevietinių rūšių (D2) rodikliui, teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje. Kiek reikšmingesnį neigiamą poveikį šis sektorius daro eutrofikacijos (D5), teršalų jūros aplinkoje (D8) bei povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptorių rodikliams.

Lietuvai aktuali veikla, nors į Baltijos jūrą šalinamos tik Palangos valykloje išvalytos nuotekos. Palangos nuotekų valyklos darbas, susijęs su padidėjusia apkrova turistinio sezono metu. Nei pajamos, nei pridėtinė vertė, nei darbuotojų skaičius neturėtų būti tiesiogiai siejamas su jūros teikiamomis paslaugomis, todėl šiuo atveju nauda aprašoma tik kokybiškai. Akivaizdu, kad Baltijos jūros būklei netiesioginės įtakos turi visų Lietuvos miestų nuotekų valymo sistemos, nuotekas išleidžiančios į upes, kurios ilgainiui pasiekia Baltijos jūrą. Tačiau dėl duomenų trūkumo neįmanoma įvertinti tikslaus visų Lietuvos miestų nuotekų valymo sistemų poveikio Baltijos jūrai. Todėl čia nagrinėjamas tiesiogiai į Baltijos jūrą išleidžiamų nuotekų poveikis. Vienintelis pajūrio miestas, turintis tokią nuotekų valymo sistemą yra Palanga. Palangos nuotekų valykla neigiamą poveikį turi mažiau nei pusei jūros aplinkos būklę nusakančių deskriptorių – jūrinių mitybos tinklų elementų gausumui (D4), eutrofikacijai (D5), teršalams jūros aplinkoje (D8), teršalams žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) ir šiukšlėms (D10). Labai mažą neigiamą poveikį patiria tik vienas jūrinių mitybos tinklų elementų gausumo (D4) deskriptoriaus rodiklis, vienas teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodiklis, visi eutrofikacijos (D5) deskriptoriaus rodikliai ir vienintelis teršalų žmogaus maistui skirtoje žuvyje (D9) deskriptoriaus rodiklis. Palangos nuotekų valykla šiek tiek reikšmingesnį neigiamą poveikį daro keliems šiukšlių (D10) deskriptoriaus rodikliams.

Veikla Elektros perdavimas ir komunikacijos (kabeliai) daro tam tikrą poveikį Lietuvos jūrinei aplinkai: 1) požeminis elektros perdavimo kabelis „Nordbalt“ tarp Klaipėdos Lietuvoje bei Nybro Švedijoje ; 2) būsimas HarmonyLink kabelis iš Lietuvos į Lenkiją, kuris yra dalis būsimo tinklų sinchronizavimo projekto. Baltijos šalys iki 2025 metų siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa. Kabelių atnešama nauda (pajamos, pridėtinė vertė ir darbo vietų skaičius) apibūdinama kokybiškai. Atsinaujinančiosios energijos (vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių energijos) gamyba, įskaitant infrastruktūrą kol kas Lietuvai neaktuali, tik planuojama. Elektros perdavimo ir komunikacijų veikla neigiamo poveikio jūros aplinkai šiuo metu beveik neturi. Neigiamą šios veiklos apkrovą patiria tik vienas bioįvairovės (D1), du eutrofikacijos (D5), vienas jūros dugno vientisumo (D6) ir vienas teršalų jūros aplinkoje (D8) deskriptoriaus rodikliai. Veiklos apkrovos intensyvumas visiems šiems rodikliams, išskyrus paskutinįjį, ateityje nekis. Didėjantis neigiamas poveikis prognozuojamas tik nevietinių rūšių (D2), hidrografinių sąlygų (D7) bei vienam povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptoriaus rodikliui.

Lietuvai iš dalies aktuali tik veiklos rūšis Mineralų (akmens, metalo rūdos, žvyro, smėlio, kriauklių) gavyba. Praktiškai tik smėlio gavyba paplūdimių papildymo tikslu. Šios veiklos rūšies darbuotojų skaičius atspindimas Pakrančių apsaugos ir apsaugos nuo potvynių skaičiuje, o finansinė nauda skaičiuojama per turizmo veiklą. Smėlio išgavimas iš jūros dugno nėra vystomas komerciniais tikslais. Smėlis yra kasamas tik paplūdimių papildymo tikslais (krantų tvarkymui). Jūroje esantys smėlio šaltiniai yra perspektyvūs krantų tvarkymui. Ši veikla turi labai mažą poveikį porai bioįvairovės eutrofikacijos, jūros dugno vientisumo, hidrografinių sąlygų deskriptorių rodikliams bei vienam povandeninio triukšmo ir kitų energijų (D11) deskriptoriaus rodikliui (nuolatiniam žemo dažnio garsui). Visų deskriptorių rodikliams iki 2030 metų numatoma nekintanti poveikio intensyvumo tendencija.