Member State report / Art11 / 2014-2020 / D1-B / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D1 Birds |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D018-3 |
BALLT-D018-3 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
|
| Q4f - Programme description |
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer
|
See 5h answer
|
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
|
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
|
| Q7c - Relevant measures | |||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | N |
N |
Y |
Y |
| Q7d - Description of monitoring for measures |
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
|||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact |
StateImpact Pressurse Activities Measures |
StateImpact Pressurse Activities Measures |
|
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Birds directive. Monitoring will be incorporated in wintering birds monitoring programme and described in text-based paper report, 11-13 pages. |
Habitats directive, Birds directive. Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
|
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
|
|
|
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | ||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||
| Q41 Spatial scope | WFD_CW |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW |
WFD_TW WFD_CW |
|
| Q4j - Description of spatial scope |
Birds are monitored in coastal areas (beaches).
|
Monitoring is carried out along the coast in every 3 years. Monitoring will be expanded to territorial and Exclusive Economic Zone (information in paper report 7-11 pages) with the frequency one time per 2 years. |
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
|
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | 1992-2003 |
1998-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
|
|
|
| Q9c - Monitoring method | Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
|
| Q9d - Description of alteration to method | |||||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
|
|
|
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
RealValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
|
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | 63 |
50 |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | 240 km/metus (60 km apskaitų 4 kartus per sezoną) |
apie 2500 km transektų (860 km ilgio transektų su trim pakartojimais) |
||
| Q9i - Description of sample representivity | Monitoring will be carried out in three areas three times a year. |
no variations |
|||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
|
|
|
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | DataProducts |
ProcessedData DataProducts Simulated |
UnprocessedData ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | URLdownload |
URLdownload |
URLdownload |
URLdownload |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
Open |
Open |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | EnvMonitoringFacilities |
SpeciesDistribution |
ManagementZonesReportingUnits |
ManagementZonesReportingUnits |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2016-06 |
2016-06 |
2014-12 |
2014-12 |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
2yearly |
Yearly |
Yearly |
| Q10d - Description of data access |
under development
|
Under development
|
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
|
Descriptor |
D1.1 |
D1.1 |
D1.1 |
D1.1 |
|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Gaps and plans |
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Related targets |
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
||||
Coverage of measures |
||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D014_FisheryByCatch |
BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01_BirdsWinter |
Programme name |
BALLT-D014_FisheryByCatch |
BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01_BirdsWinter |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
||||
Programme description |
Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms (priegaudai) įvertinti. Išsamius jūros paukščių priegaudos tyrimus 2001-2002 m. yra atlikęs Ekologijos institutas (dabar Gamtos tyrimų centras, http://www.gamtostyrimai.lt/), nuo 2015 iki 2019 metų duomenis apie paukščių priegaudą iš dalies priekrantės žvejų renka Lietuvos ornitotogų draugija (http://www.birdlife.lt/). Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Tačiau šiuo metu dar sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
||
Regional cooperation - coordinating body |
||||
Regional cooperation - countries involved |
||||
Regional cooperation - implementation level |
||||
Monitoring details |
||||
Features |
Extraction of, or mortality/injury to, wild species (by commercial and recreational fishing and other activities)
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Extraction of, or mortality/injury to, wild species (by commercial and recreational fishing and other activities)
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
|
Extraction of, or mortality/injury to, wild species (by commercial and recreational fishing and other activities)
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
|
Extraction of, or mortality/injury to, wild species (by commercial and recreational fishing and other activities)
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
|
Elements |
|
|
|
|
GES criteria |
D1C1 |
D8C4 |
D1C2 |
D1C2 |
Parameters |
|
|
|
|
Parameter Other |
||||
Spatial scope |
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
2015-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
Monitoring frequency |
As needed |
3-yearly |
3-yearly |
3-yearly |
Monitoring type |
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
Monitoring method other |
Informaciją apie priegaudą turi pildyti žvejai savo žurnaluose. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Quality control |
Informaciją apie priegaudą turi pildyti žvejai savo žurnaluose.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Data management |
Informaciją kaupia Lietuvos ornitorogų draugija (http://www.birdlife.lt/), pagal Duomenų rinkimo programą - Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (http://zuv.lt/)
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/.
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Data access |
||||
Related indicator/name |
|
|
||
Contact |
||||
References |