Member State report / Art11 / 2020 / D1-B / Lithuania / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2020-10-15 |
GES Descriptor | D1 Birds |
Member State | Lithuania |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Environmental Protection Agency |
Report date | 2020-10-16 |
Report access |
Descriptor |
D1.1 |
D1.1 |
D1.1 |
D1.1 |
---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono būklei vertinti pagal D1-paukščiams: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Poveikiui jūros rajonui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių stebimi ir naftos produktais susitepę paukščiai.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Gaps and plans |
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Pagrindinės žiemojančių paukščių monitoringo spragos:
1) nėra pakankamai duomenų apie žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą atviroje jūroje (EEZ), kurie galėtų būti naudojami atnaujinant geros aplinkos būklės rodiklius ir tikslus. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, tyrimai nusikėlė, tačiau bus padaryti per ateinančius 2 metus, monitoringo programos 2018-2023 m. įgyvendinimo metu.
2) Nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms įvertinti. Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Related targets |
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
||||
Coverage of measures |
||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D014_FisheryByCatch |
BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01_BirdsWinter |
Programme name |
BALLT-D014_FisheryByCatch |
BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01_BirdsWinter |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
||||
Programme description |
Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms (priegaudai) įvertinti. Išsamius jūros paukščių priegaudos tyrimus 2001-2002 m. yra atlikęs Ekologijos institutas (dabar Gamtos tyrimų centras, http://www.gamtostyrimai.lt/), nuo 2015 iki 2019 metų duomenis apie paukščių priegaudą iš dalies priekrantės žvejų renka Lietuvos ornitotogų draugija (http://www.birdlife.lt/). Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Tačiau šiuo metu dar sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės.
Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk
|
Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius.
Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.
Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.
Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
||
Regional cooperation - coordinating body |
||||
Regional cooperation - countries involved |
||||
Regional cooperation - implementation level |
||||
Monitoring details |
||||
Features |
Extraction of, or mortality/injury to, wild species (by commercial and recreational fishing and other activities)
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Benthic-feeding birds
|
Pelagic-feeding birds
|
Elements |
|
|
|
|
GES criteria |
D1C1 |
D8C4 |
D1C2 |
D1C2 |
Parameters |
|
|
|
|
Parameter Other |
||||
Spatial scope |
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
2015-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
Monitoring frequency |
As needed |
3-yearly |
3-yearly |
3-yearly |
Monitoring type |
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
Monitoring method other |
Informaciją apie priegaudą turi pildyti žvejai savo žurnaluose. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Quality control |
Informaciją apie priegaudą turi pildyti žvejai savo žurnaluose.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja ICES/OSPAR/HELCOM JWG BIRD darbo grupių veikloje.
|
Data management |
Informaciją kaupia Lietuvos ornitorogų draugija (http://www.birdlife.lt/), pagal Duomenų rinkimo programą - Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (http://zuv.lt/)
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/.
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Data access |
||||
Related indicator/name |
|
|
||
Contact |
||||
References |