Member State report / Art11 / 2014-2020 / D1-F / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D1 Fish |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Birds |
MP_D1_4_6_Fish |
MP_D1_4_6_Fish |
|---|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | ||||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | ||||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D018-3 |
BALLT-D018-3 |
BALLT-D01234-2 |
BALLT-D01234-2 |
|
| Q4f - Programme description |
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
Paukščių monitoringo priekrantės zonoje bei atviros jūros vandenyse dėka vertinama Europos Bendrijos svarbos žiemojančių jūrinių paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Vertinant tik šalies mastu, indikatorius gali būti įtakojamas ilgalaikio paukščių žiemaviečių persiskirstymo, pvz. dėl klimato kaitos ar buveinių kaitos poveikio, bei sezoninių oro sąlygų įtakos, pvz. ledo dangos šiauriau esančiose jūros akvatorijose. Monitoringas prisideda prie regioninio būklės vertinimo pagal HELCOM pagrindinį (core) rodiklį „abundance of waterbirds in the wintering season“. Taip pat vykdomos perinčių paukščių apskaitos, nors Lietuvoje peri vos kelios rūšys.
Pastaraisiais metais stebimi reikšmingi ir greiti jūrinių paukščių populiacijų neigiami pokyčiai bei žiemavietėse iškylančios naujos grėsmės jūros paukščiams. Planuojamas žiemojančių jūros paukščių monitoringo periodiškumas ir stebima akvatorija leis laiku nustatyti šių paukščių populiacijų pokyčius bei tiksliau vertinti šių pokyčių galimas priežastis ir ryšius su kitais veiksniais.
Naftos produktais susitepusių žuvusių jūrinių paukščių stebėsena leis vertinti jūros užterštumo naftos produktais lygį bei jo įtaką paukščių populiacijoms.
Pagrindiniai trūkumai susiję su žvejybos keliamos grėsmės ir realiai daromos įtakos paukščių populiacijoms vertinimu. Šiuo metu jūros paukščių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsena ir vertinimo metodika vystymo stadijoje.
|
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicatorâs dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures.
In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
Monitoringo (apimančio žiemojančių jūros paukščių rūšinės sudėties, gausumo ir pasiskirstymo, apskaitos nuo kranto ir atviroje jūros dalyje) rezultatai bus pakankami jų panaudojimui jūros aplinkos būklei vertinti pagal naudojamą rodiklį – žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas (1.2.1. rodiklis). Žiemojančių jūros paukščių stebėsenos koordinavimas regioniniu (Baltijos jūros) mastu leis įvertinti paukščių pasiskirstymo regione dėsningumus skirtingomis orų sąlygomis ir veikiant skirtingiems natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, ko neįmanoma padaryti vykdant stebėseną vienos šalies mastu. Koordinuota regioninių duomenų analizė taip pat įgalins stebėsenos duomenų pagrindu atlikti išsamias analizes atskirų rūšių atsako į įvairius natūralius ir antropogeninius veiksnius.
Programa skirta žiemojančių jūros paukščių populiacijų stebėsenai ir įvairių jas veikiančių veiksnių vertinimui. Jei šio rodiklio GAB nebus pasiekta, išsamūs regiono mastu koordinuoti tyrimai ir duomenų analizė leis identifikuoti pagrindines priežastis, trukdančias pasiekti GAB bei atitinkamai atlikti papildomą analizę ir pasiūlyti reikalingas priemones. Monitoringo programa taip pat rinks informaciją būklei vertinti pagal 1.1.1., 1.1.2. rodiklius ir nustatyti GAB slenkstines vertes, kurių kol kas nėra nustatyta.
Bus atnaujinta žuvusių nafta susitepusių jūros paukščių stebėsena ir įgalins būklės vertinimą pagal rodiklį „Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis“ (1.3.1. rodiklis).
Tačiau kol kas nenumatyta vykdyti jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose stebėsenos (1.3.1. rodiklis). Todėl tai būtų pagrindinis trūkumas.
|
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme.
The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Nuo 2016 metų planuojama sudažninti žiemojančių paukščių monitoringą (vykdyti kas du metus) ir išplėsti tyrimų rajoną, įtraukiant stebėjimus teritorinėje jūroje/IEZ. Taip pat paukščių stebėsenos koordinavimas, o taip pat duomenų analizė vykdoma ir regioniniu mastu. Lietuvos ekspertai dalyvauja tarptautinėse (regioninėse, Baltijos jūros) darbo grupėse, kuriose vykdoma duomenų analizė, rengiamos/tobulinamos vertinimo metodikos/rodikliai/GAB, identifikuojamos pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti GAB bei siūlomos reikalingos priemonės. Taip pat nuo 2016 metų planuojama atnaujinti nafta susitepusių žuvusių jūros paukščių stebėsena Lietuvos pakrantės zonoje.
Šiuo metu jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose rodiklis dar nėra parengtas. Duomenų rinkimo metodika kol kas nėra aiški nei nacionaliniu, nei regioniniu mastu. Kol kas regiono mastu testuojamos įvairios duomenų surinkimo metodikos, pritaikytos įvairiai žvejybos specifikai (laivų tipui, naudojamiems įrankiams ir pan.). Lietuvoje 2016-2018 metais planuojama atlikti studiją dėl priegaudos fiksavimo video registratorių pagalba. 2018 metais planuojama pasirengti vertinimo metodiką, 2020 metais - stebėsenos metodiką, o nuo 2021– pradėti stebėseną.
|
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions.
For more information in the pdf report, pages 16-20.
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 4 |
4 |
4 |
4 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.2.1 a 1.2.1 b 1.2.1 c 1.2.1 d 1.2.1 e 1.2.1 f 1.2.1 g 1.3.1 a |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai, tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/programos adekvatumą.
|
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status.
A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment |
See 5h answer
|
See 5h answer
|
See 5h answer.
|
See 5h answer.
|
|
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities |
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
Siūloma žiemojančių jūros paukščių stebėsenos erdvinė apimtis, stebimų paukščių funkcinė ir rūšinė įvairovė bei stebėsenos periodiškumas leis laiku įvertinti pagrindines grėsmes ir poveikius, identifikuoti tokių poveikių mechanizmą ir laiku pasiūlyti atitinkamas poveikį švelninančias priemones, tuo pačiu užtikrinti GAB išlaikymą.
|
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
|
|
| Q7c - Relevant measures | |||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | N |
N |
Y |
Y |
| Q7d - Description of monitoring for measures |
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
|
|||
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
After2020 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D018_OiledBirds |
BALLT-D01_BirdsWinter |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Mobile species - mortality/injury rates from fisheries (targeted and/or incidental) |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - abundance and/or biomass |
Mobile species - population characteristics |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact |
StateImpact Pressurse Activities Measures |
StateImpact Pressurse Activities Measures |
|
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Birds directive. Monitoring will be incorporated in wintering birds monitoring programme and described in text-based paper report, 11-13 pages. |
Habitats directive, Birds directive. Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report. |
|
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
|
|
|
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics |
|
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | ||||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | ||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | ||||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | ||||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | ||||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | ||||
| Q41 Spatial scope | WFD_CW |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW |
WFD_TW WFD_CW |
|
| Q4j - Description of spatial scope |
Birds are monitored in coastal areas (beaches).
|
Monitoring is carried out along the coast in every 3 years. Monitoring will be expanded to territorial and Exclusive Economic Zone (information in paper report 7-11 pages) with the frequency one time per 2 years. |
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages |
|
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | 1992-2003 |
1998-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
|
|
|
| Q9c - Monitoring method | Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Monitoring described in the programme (paper report,7-11 pages) |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
|
| Q9d - Description of alteration to method | |||||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
|
|
|
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
RealValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
|
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | 63 |
50 |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | 240 km/metus (60 km apskaitų 4 kartus per sezoną) |
apie 2500 km transektų (860 km ilgio transektų su trim pakartojimais) |
||
| Q9i - Description of sample representivity | Monitoring will be carried out in three areas three times a year. |
no variations |
|||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
|
|
|
| Q10b - Other scale for aggregation of data | |||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | DataProducts |
ProcessedData DataProducts Simulated |
UnprocessedData ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | URLdownload |
URLdownload |
URLdownload |
URLdownload |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
Open |
Open |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | EnvMonitoringFacilities |
SpeciesDistribution |
ManagementZonesReportingUnits |
ManagementZonesReportingUnits |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2016-06 |
2016-06 |
2014-12 |
2014-12 |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
2yearly |
Yearly |
Yearly |
| Q10d - Description of data access |
under development
|
Under development
|
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/). |
|
Descriptor |
D1.4 |
D1.4 |
D1.4 |
D1.4 |
D1.4 |
D1.4 |
|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje.
Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra.
Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Gaunami duomenys taip pat naudojami D1/D4 žuvų rodikliams vertinti.
Baltijos jūros priekrantės būklė vertinama pagal HELCOM FISH PRO pasiūlytus rodiklius: žuvų bendrijos dydžio indeksas, žuvų bendrijos gausumo indeksas (abu indeksai naudojami ir būklei pagal D4 vertinti), žuvų bendrijos įvairovės indeksas, žuvų bendrijos trofinį indeksas, plekšnių gausumas.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo 2020 metais atnaujintoje programoje numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Related measures |
||||||
Coverage of measures |
||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishMigratory |
BALLT-D01234_FishMigratory |
Programme name |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishCoastal |
BALLT-D01234_FishMigratory |
BALLT-D01234_FishMigratory |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni –
du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais.
Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
|
Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishMigratory apima migruojančių žuvų rūšių Salmo salar ir Salmo trutta trutta reproduktorių ir rituolių gausumo ir biomasės tyrimus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono bioįvairovei pagal D1 vertinti pagal rodiklius: 1) Lašišų (Salmo salar) reproduktorių ir rituolių gausumas; 2) Šlakių (Salmo trutta trutta) reproduktorių ir rituolių gausumas.
Duomenys teikiami ICES.
|
Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishMigratory apima migruojančių žuvų rūšių Salmo salar ir Salmo trutta trutta reproduktorių ir rituolių gausumo ir biomasės tyrimus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono bioįvairovei pagal D1 vertinti pagal rodiklius: 1) Lašišų (Salmo salar) reproduktorių ir rituolių gausumas; 2) Šlakių (Salmo trutta trutta) reproduktorių ir rituolių gausumas.
Duomenys teikiami ICES.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
||||||
Regional cooperation - countries involved |
||||||
Regional cooperation - implementation level |
||||||
Monitoring details |
Lašišų reproduktorių ir rituolių gausumo indikatorius įvertina dalies Baltijos jūros būklę atsižvelgiant į lašišų rituolių gausumą upėse, įtekančiose į jūrą.
|
Lašišų reproduktorių ir rituolių gausumo indikatorius įvertina dalies Baltijos jūros būklę atsižvelgiant į lašišų rituolių gausumą upėse, įtekančiose į jūrą.
|
||||
Features |
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal fish
|
Pelagic shelf fish
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal fish
|
Pelagic shelf fish
|
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal fish
|
Pelagic shelf fish
|
|
Coastal fish
|
Coastal fish
|
Coastal ecosystems
|
Coastal ecosystems
|
Coastal fish
|
Pelagic shelf fish
|
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D1C2 |
D1C4 |
D4C2 |
D4C3 |
D1C2 |
D1C2 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
||||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
2000-9999 |
2000-9999 |
Monitoring frequency |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Yearly |
Other |
Other |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
Method described in Monitoring programme, text-based paper report. |
ICES WGBFAS (Assessment WG), ICES WGBIFS (Survey WG)- https://datras.ices.dk/Documents/Manuals/Addendum_1_WGBIFS_BITS_Manual_2011.pdf - Manual for the Baltic International Trawl Surveys |
ICES WGBFAS (Assessment WG), ICES WGBIFS (Survey WG)- https://datras.ices.dk/Documents/Manuals/Addendum_1_WGBIFS_BITS_Manual_2011.pdf - Manual for the Baltic International Trawl Surveys |
Quality control |
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM darbo grupių veikloje.
|
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM darbo grupių veikloje.
|
Data management |
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje, Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Teikiami ICES.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje, Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Teikiami ICES.
|
Data access |
||||||
Related indicator/name |
||||||
Contact |
||||||
References |