Member State report / Art11 / 2014-2020 / D1-P / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2014-10-15; 2020-10-15
GES Descriptor D1 Pelagic habitats
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Reporter not found
Report date Date not found; 2020-10-16
Report access
2014 data
2020 data
Monitoring programme Monitoring programme name
MP_D1_4_6_Fish
MP_D1_4_6_Fish
MP_D1_4_6_SeabedHabitats
Monitoring programme Reference existing programme
Monitoring programme Marine Unit ID
Q4e - Programme ID
BALLT-D01234-2
BALLT-D01234-2
BALLT-D012567-8
Q4f - Programme description
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicator’s dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures. In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
The aim is to make a reliable assessment of the state and composition of Lithuanian coastal fish communities, taking into account the diversity of communities, age structure of the main fish species, population parameters of abundance and biomass, as well as changes in populations and communities. Indicators calculated using monitoring data are sufficiently sensitive and changes in population status are observed over the course of several years. The indicator’s dependence on commercial fishing is sufficiently demonstrated in various marine regions and freshwaters. Fishing intensity as one of the main factors affecting coastal fish communities is monitored and regulated by legislation. The monitoring of fish communities reflects the effectiveness of these fisheries regulatory measures. In order to provide a reliable assessment of the status and composition of the Lithuanian coastal fish communities, monitoring is foreseen on an annual basis in different areas of the Baltic Sea.
The monitoring of benthic habitats is intended to assess the status of important marine habitats and their changes under the Habitats Directive, the WFD and the Marine Strategy Framework Directive. On the Lithuanian coast there are valuable hard and soft bottom habitats that function as spawning grounds, grazing areas for fish and birds, juvenile shelters or maintaining a high species diversity. Habitat monitoring shall consist of parts of the qualitative and quantitative assessment of habitats, typical species. Soft soil monitoring based on point studies (qualitative evaluation) is currently being carried out. The monitoring results shall be used to assess the status of the sea on the basis of the BQI index. This index measures benthic quality in terms of abundance of invertebrate benthic fauna, number of species and sensitivity of taxonomic groups. Macrophytobenthos is also monitored in the coastal boundaries of protected areas (raphs) to assess the species composition, abundance/coating, biomass, depth of growth of macrophyte communities. The results of the monitoring shall be used to assess effects (e.g. watering of port-based ground, sand feeding of beaches, bottom trawling) or to monitor the consequences of eutrophication.
Q5e - Natural variability
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • ExpertOpinion
  • Qualitative
  • Quantiative
  • Qualitative
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate data
Y
Y
N
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Established methods
Y
Y
N
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate understanding of GES
Y
Y
N
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate capacity
Y
Y
Y
Q5f - Description of programme for GES assessment
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme. The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
The status of the Baltic Sea Coastal Fish Community is assessed on the basis of HELCOM recommendations using 4 key indicators reflecting the state of the fish communities: the Community Diversity Index (Shannon Index) (Indicator 1.6.1.), the Community Size Index (high fish abundance) (indicator 1.7.1), the Community abundance index (predators) and the Community trophic index (indicators 4.2.1.). Methodological recommendations for the calculation of these indicators and data collection have been developed by HELCOM experts. For calculation purposes, the data shall be collected as part of the monitoring programme. The use of standardised studies over a number of years makes it possible to assess natural variations and to determine (expertly) the extent of anthropogenic exposure (variation of indicators and status depending on the intensity of known factors).
The results of the monitoring (covering the monitoring of the species composition, abundance and biomass of macrozoobenthos, point studies) will be sufficient for their use to assess the state of the marine environment on the basis of the HPI (minimum quality index) index. The index is suitable for soft soil habitats. The collection of long-term zoobenthos data will allow the monitoring of long-term developments and progress towards GES. This will contribute to the status assessment under Descriptor D6. The objectives and associated indicators under Descriptors D1,4,6 will be reviewed and updated by the end of 2015, which will allow for an assessment of the data needs and appropriate monitoring planning. The results of macrophytobenthos monitoring can still be used to assess the status of shallow solid soil habitats. However, so far, monitoring provides point-specific data on the status of individual elements of the ecosystem and information on the distribution, distributional characteristics, etc. of habitats is not available. However, in order to assess D1 status 4 it is necessary to plan for the monitoring of solid soil habitats. Insufficient data to assess whether changes in habitat status due to natural factors and climate change impacts or anthropogenic effects are insufficient. This requires an in-depth analysis of existing data in order to assess changes and their nature, and there is no evidence so far. Climate change baseline indicators (temperatures, salinity) are monitored and their assessment is based on analysis of long-term data. There are no standard methods to distinguish climate effects from anthropogenic effects, and therefore most often rely on a case-by-case assessment of the status according to a specific indicator. It is almost impossible to distinguish between anthropogenic and natural change: E.g. in the flue-water dispersion zone, where the effects of increased food and organic substances (anthropogenic) and salinity (climate) are combined. In such cases, the sensitivity of the indicators to the impact in those areas is limited and abandoned.
Q5g - Gap-filling date for GES assessment
By2018
By2018
After2020
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions. For more information in the pdf report, pages 16-20.
Monitoring is scheduled to take place annually instead of 1 times every 3 years. The planned research sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities. Lithuanian experts participate in the regional (Baltic) working group (HELCOM FISH-PRO II) where indicators on the status of fish communities are developed, data analysis is carried out at regional level and gaps are identified. Where appropriate, consideration shall be given to shortcomings and possible solutions. For more information in the pdf report, pages 16-20.
The monitoring programme is not yet adequate. Monitoring of solid benthic habitats, including an assessment of the distribution, size and status of habitats, must be planned. Lithuanian experts participate in the regional working group preparing recommendations/methodology for habitat monitoring. So far, the methodologies are being tested by scientific institutions. Once the methodology has been agreed at regional level, it is planned to include it in the national monitoring programme. For the time being, the methodology for assessing the status of habitats is also at the development stage. Lithuanian experts participate in the regional working group (HELCOM CORESET II, HELCOM Balsam) which develops the evaluation methodology according to the ‘Extent, pattern and distribution of benthic biotopes’ indicator (1.4
Q6a -Relevant targets Q6a - Environmental target
4
4
4
Q6a -Relevant targets Q6a - Associated indicator
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
1.6.1 1.7.1 4.2.1 a 4.2.1 b 4.3.1 a 4.3.1 b 4.3.1 c 4.3.1 d 4.3.1 e 4.3.1 f
6.2.2 a 6.2.2 b
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_SuitableData
Y
Y
N
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_EstablishedMethods
Y
Y
N
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6d_AdequateCapacity
Y
Y
N
Q6c - Target updating
Y
Y
N
Q6d - Description of programme for targets assessment
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status. A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
The status shall be assessed annually using monitoring data on the basis of indicators of good environmental status. A revision of the objectives and related indicators is foreseen for 2015. The adequacy and adequacy of monitoring will then be assessed in order to assess progress towards objectives.
The monitoring programme will allow further assessment of the status of habitats on the basis of the benthic quality index (BQI). The targets will also be reviewed and revised in the first half of 2015, which will then assess the adequacy of the monitoring and its adequacy in assessing progress towards targets. The programme will be improved as necessary.
Q6e - Gap-filling date for targets assessment
By2018
By2018
After2020
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment
See 5h answer.
See 5h answer.
See 5h answer
Q7a - Relevant activities
  • CablesPipelines
  • Dredging
  • Fisheries
  • Ports
  • ResearchSurvey
  • Shipping
  • SolidWasteDisposal
  • CablesPipelines
  • Dredging
  • Fisheries
  • Ports
  • ResearchSurvey
  • Shipping
  • SolidWasteDisposal
  • AgricultForestry
  • CablesPipelines
  • Defence
  • Dredging
  • Fisheries
  • Industry
  • LandClaimDefence
  • MiningSandGravel
  • Ports
  • RenewableEnergy
  • ResearchSurvey
  • SolidWasteDisposal
  • TourismRecreation
  • Urban
Q7b - Description of monitoring of activities
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
The location of the sites will sufficiently cover the diversity of natural conditions in the area under assessment and the potential impact of human activities.
National monitoring is an assessment of the status on the basis of macrozoobenthos. Monitoring sites are allocated according to the areas of economic activity and their potential impact. Monitoring shall also be carried out in areas where port excavation is carried out at sea. In addition, specific monitoring shall be carried out in the following areas to assess the impact of port economic activities on the state of the marine environment: The state of the damping area itself and its exposure zone shall be assessed. The effects of replenishing beach sands are also assessed.
Q7c - Relevant measures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate data
Y
Y
N
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Established methods
Y
Y
N
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate understanding of GES
Y
Y
N
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate capacity
Y
Y
Y
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses activities and pressures
Y
Y
Y
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses effectiveness of measures
Y
Y
N
Q7d - Description of monitoring for measures
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
A programme of measures is under preparation. Priority should be given to the effects and risks for which measures are needed. In the light of the proposed measures, it is envisaged to specify the objectives and related indicators and to assess the impact of the measures (individually for each measure and integrated impact). The adequacy of the monitoring programme will be assessed accordingly. At the same time, common measures are planned at regional level for the whole region. The proposed measures will be considered and, where appropriate, planned to be implemented.
Q7f - Gap-filling date for activities and measures
By2018
By2018
After2020
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes
  • HELCOM
  • Habitats
  • WFD
  • HELCOM
  • Habitats
  • WFD
  • HELCOM
  • Habitats
  • WFD
Reference sub-programme Sub-programme ID
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01256_Macrozoobenthos
Reference sub-programme Sub-programme name
Mobile species - abundance and/or biomass
Mobile species - population characteristics
Benthic species - abundance and/or biomass
Q4g - Sub-programmes Sub-programme ID
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01256_Macrozoobenthos
Q4g - Sub-programmes Sub-programme name
Mobile species - abundance and/or biomass
Mobile species - population characteristics
Benthic species - abundance and/or biomass
Q4k - Monitoring purpose
StateImpact Pressurse Activities Measures
StateImpact Pressurse Activities Measures
StateImpact
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report.
Water Framework directive, Habitats directive; Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report.
Water Framework Policy directive, Helsinki convention (HELCOM COMBINE). Monitoring incorporated into present programme.
Q5c - Features Q5c - Habitats
  • VarSalinity MarineCoast
  • VarSalinity MarineCoast
  • ShallCoarseSed ShallSand ShallMud ShallMxdSed
Q5c - Features Q5c - Species list
  • AnnexII_IV_V_Species
  • FishAll
  • FishCoastal
  • FishDemersal
  • FishPelagic
  • AnnexII_IV_V_Species
  • FishAll
  • FishCoastal
  • FishDemersal
  • FishPelagic
  • FunctionalGroupOther
  • benthic macroinvertebrates
Q5c - Features Q5c - Physical/Chemical features
  • CurrentVelocity
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • CurrentVelocity
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • Transparency
  • NutrientLevels
  • OxygenLevels
  • Salinity
  • SeaBottomTemperature
  • SeaSurfaceTemperature
  • TopographyBathymetry
  • Transparency
  • Turbidity
  • WaveExposure
  • pH
Q5c - Features Q5c - Pressures
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • ExtractSpeciesAll
  • ExtractSpeciesFishShellfish
  • InputN_Psubst
  • IntroHazSubstOther
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDam_silt
  • PhysLoss_Smother
  • AcutePollutionEvents
  • BioDisturb_other
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • ExtractSpeciesAll
  • ExtractSpeciesFishShellfish
  • InputN_Psubst
  • IntroHazSubstOther
  • IntroNIS
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDam_silt
  • PhysLoss_Smother
  • AcutePollutionEvents
  • ChangeHydrology
  • ChangeSalinity
  • ChangeThermal
  • InputN_Psubst
  • InputOrganics
  • IntroHazSubstOther
  • IntroNIS
  • IntroNonSynthSubst
  • IntroSynthComp
  • NutrientOrgEnrich
  • PhysDam
  • PhysDam_abrasion
  • PhysDam_extraction
  • PhysLoss
  • PhysLoss_Smother
Q9a - Elements
  • Coastal fish (all species)
  • Coastal fish (all species)
  • Macrozoobenthos
Q5a - GES criteria Relevant GES criteria
  • 1.1
  • 1.2
  • 1.3
  • 1.6
  • 1.7
  • 4.2
  • 1.1
  • 1.2
  • 1.3
  • 1.6
  • 1.7
  • 4.2
  • 1.6
  • 6.2
Q5b - GES indicators Relevant GES indicators
  • 1.1.1
  • 1.2.1
  • 1.3.1
  • 1.6.1
  • 1.7.1
  • 4.2.1
  • 1.1.1
  • 1.2.1
  • 1.3.1
  • 1.6.1
  • 1.7.1
  • 4.2.1
  • 1.6.2
  • 6.2.2
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population size
  • MP-9b-1-2-1
  • MP-9b-1-2-2
  • MP-9b-1-2-1
  • MP-9b-1-2-2
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population characteristics
  • MP-9b-1-3-1
  • MP-9b-1-3-2
  • MP-9b-1-3-3
  • MP-9b-1-3-1
  • MP-9b-1-3-2
  • MP-9b-1-3-3
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species impacts
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat extent
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (physical-chemical)
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (biological)
  • MP-9b-1-8-1
  • MP-9b-1-8-2
  • MP-9b-1-8-3
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat impacts
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure input
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure output
Q9b - Parameters monitored (activity) Activity
Q9b Parameters monitored (other) Other
Q41 Spatial scope
WFD_TW WFD_CW
WFD_TW WFD_CW
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ
Q4j - Description of spatial scope
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages
Monitoring is carried out in accordance to the HELCOM methods, described in Monitoring programme description, paper report, 16-17 pages
Soft bottom macrozoobenthos monitoring is carried out in coastal waters and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual).
Marine Unit IDs
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-MS-01
Q4h - Temporal scope Start date- End date
1992-9999
1992-9999
1981-9999
Q9h - Temporal resolution of sampling
  • 3yearly
  • Yearly monitoring is planning
  • 3yearly
  • Yearly monitoring is planning
  • Yearly
Q9c - Monitoring method
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Q9d - Description of alteration to method
Q9e - Quality assurance
  • COMBINE
  • COMBINE
  • COMBINE
Q9f - Quality control
DelayedValidation
DelayedValidation
DelayedValidation
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - Proportion of area covered %
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - No. of samples
Q9i - Description of sample representivity
Data is collected every year, in approx 17 sites
Q10a - Scale for aggregation of data
  • Region
  • Region
  • Region
Q10b - Other scale for aggregation of data
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data type
UnprocessedData ProcessedData
UnprocessedData ProcessedData
ProcessedData
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access mechanism
URLdownload
URLdownload
LocationInternationalDC
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access rights
Open
Open
Open
Q10c - Access to monitoring data Q10c - INSPIRE standard
ManagementZonesReportingUnits
ManagementZonesReportingUnits
SpeciesDistribution
Q10c - Access to monitoring data Q10c Date data are available
2014-12
2014-12
1982-01
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data update frequency
Yearly
Yearly
Yearly
Q10d - Description of data access
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/).
Gathered monitoring data is stored in databases at Environmental Protection Agency and Nature Research Centre (http://www.gamtostyrimai.lt/en/).
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency
Descriptor
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
D1.6
Monitoring strategy description
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Pagal Baltijos jūros povandeninių biotopų, buveinių ir biotopų kompleksų klasifikaciją, Lietuvos jūros rajone yra išskiriami 4 vyraujančių pelaginių buveinių tipai (AD.N5; AE.N5; AE.O5 ir AE.O6). Pelaginių buveinių gylių diapazonai buvo nustatyti pagal fotinės zonos ir haloklino padėtį centrinėje Baltijos jūros dalyje. Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje numatyti pelaginės abiotinės aplinkos (druskingumo, temperatūros, deguonies (esant deguonies stygiui – sieros vandenilio, pH) tyrimai, taip pat ir biotinių elementų (fitoplanktono, zooplanktono) matavimai. Didžiausia rodiklių verčių kaita matuojama fotinėje oksinėje zonoje virš haloklino (AD.N5), čia fiksuojamas Kuršių marių vandenų poveikis, todėl rodikliai čia matuojami iki 4-7 kartų per metus (intensyviau vegetacijos periodu); AE.N5 – iki 4 kartų per metus (kartą kiekvieną sezoną); AE.O5 ir AE.O6 – dažniausiai 1 kartą per metus. HELCOM HOLAS II metu pelaginių buveinių būklės vertinimui buvo panaudoti 5 pelaginių buveinių rodikliai 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Diatominių / Dinoflageliatų indeksas“; 4) „Chlorofilas-a“ ir 5) „Cianobakterijų žydėjimo indeksas“. Rodikliai yra taikytini buveinei AD.N5 „Baltijos jūros fotinė oksinė pelaginė zona virš haloklino“, nes kitoms buveinėms vertinimo rodikliai HELCOM (2018a) nėra sukurti. Iš HELCOM pasiūlytų rodiklių Lietuvos jūros rajonui (buveinei AD.N5) taikomi rodikliai: 1) „Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius“, 2) „Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita“, 3) „Chlorofilas-a“. Zooplanktono vidutinio dydžio ir bendro ištekliaus rodiklis taikomas ir giliau Lietuvos jūriniame rajone esančioms buveinėms (AE.N5 ir AE.O5).
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Gaps and plans
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Atviros jūros monitoringas vykdomas per retai, jo įgyvendinimą numatyta svarstyti.
Related targets
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
  • 1
  • 3
Coverage of targets
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_ChlA
  • BALLT-D05_Nutrients
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
Programme code
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_HydroMeteo
BALLT-D07_WavesCurrents
BALLT-D07_WavesCurrents
Programme name
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_ChlA
BALLT-D05_Nutrients
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_HydroMeteo
BALLT-D07_WavesCurrents
BALLT-D07_WavesCurrents
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D024_Zoopl apima zooplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties, lyties ir vystymosi stadijos tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 16 stočių, 2 kartus per metus (pavasarį ir vasarą) BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D4 rodiklis: Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius (BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03 jūros rajonams) Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui) Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_ChlA apima fitoplanktono pigmento Chlorofilo-a tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė vasaros chlorofilo "a" koncentracija (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinė metinė chlorofilo „a“ koncentracija (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_Nutrients apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 2) Vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 3) Vidutinė metinė bendro azoto koncentracija (BAL-LT-AA-03); 4) Vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija (BAL-LT-AA-03); 5) Ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03); 6) Ištirpusio neorganinio fosforo koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03).
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_HydroMeteo apima hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Matuojami parametrai: oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, atmosferos slėgis, oro drėgnis, matomumas, debesys (kiekiai, formos, aukštis), ledo reiškiniai (ledų kiekis, forma, storis). Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys papildomai naudojami vertinant hidrologinius duomenis pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Atsižvelgiama vertinant vandens skaidrumą pagal D5. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Nitrates Directive
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Zooplanktono mėginiai imami ir analizuojami remiantis HELCOM metodika, tinklu WP-2 (tinklo viršutinis skersmuo 0,255 m2, akučių diametras 100 µm. Mėginiai fiksuojami 4 proc. formaldehido tirpalu. Mėginiai analizuojami mikroskopijos metodu.
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p. LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p. Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai chlorofilo a tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.). Mėginiai laive filtruojami per 0,7 µm filtrus. Analizuojami spektrometriniu metodu.
Mėginiai maistingųjų medžiagų analizei imami CTD zondu su batometrų sistema (12 batometrų: 5 litrų ir 2,5 litrų talpos).
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo kryptis ir greitis, atmosferos slėgis matuojami davikliais laive, debesų, bangų, ledų parametrus ekspertas nustato vizualiai.
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
Features
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Eutrophication
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Elements
  • Planktivores
  • Primary producers
  • Coastal pelagic habitat
  • Variable salinity pelagic habitat
  • Transparency
  • Salinity
  • Temperature
  • Temperature
  • Transparency
  • Chlorophyll-a
  • DIN
  • DIP
  • NH4+
  • NO2-N
  • NO3-N
  • Silicate (SiO4)
  • TN
  • TP
  • Dissolved oxygen (O2)
  • Dissolved oxygen (O2)
  • pH
  • Dissolved oxygen (O2)
  • H2S
  • pH
  • Ice
  • Current regime
  • Wave regime
GES criteria
D4C3
D4C1
D1C6
D1C6
D5C4
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
D5C2
D5C1
D5C5
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
D7C1
D7C1
D7C1
Parameters
  • Size distribution
  • Other
  • Other
  • Other
  • Transparency of water
  • Other
  • Other
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Concentration in water
  • Concentration in water
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Ph
  • Other
  • Other
  • Other
Parameter Other
biomasė ir gausumas
temperature
salinity
salinity
temperature
temperature
transparency
Oxygen
Oxygen
pH
Ice
Currents
Waves
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1990-9999
1980-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1980-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
Monitoring frequency
Other
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Other
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
Monitoring method
  • HELCOM Guidelines for monitoring of mesozooplankton
  • HELCOM Guidelines for monitoring phytoplankton species composition, abundance and biomass
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Guidelines for measuring chlorophyll a
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
Monitoring method other
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Quality control
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM ZEN projektuose.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus ir vertinimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Data management
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Data access
Related indicator/name
Contact
References