Pagal dabar galiojančią tvarką, gilinimo darbų metu, uosto lėšomis atliekami nuolatiniai nerštinės žuvų migracijos intensyvumo bei gilinimo įtakos praeivėms žuvims tyrimai ir pagal jų duomenis operatyviai (per parą) turėtų būti koreguojami darbai. Uosto gilinimas nėra vienintelis triukšmo šaltinis trukdantis žuvų migraciją. Yra kitų didelio triukšmo šaltinių, tokių kaip pvz.: polių kalimas ir kt., kurie taip pat, trukdo žuvų migracijai. Šiuo metu, ichtiologinis monitoringas yra vykdomas, naudojant įvairiaakius statomuosius tinklaičius, kurių dėka nustatomas svarbių migruojančių žuvų gausumas ir atitinkamai teikiama informacija dėl darbų koregavimo. Metodo silpnoji vieta yra ta, kad tinklų eilės gali būti pastatomos tose vietose, kuriose nevyksta intensyvi laivyba, tuo tarpu intensyviausia žuvų migracija vyksta farvateriu ir giliose vietose, būtent ten, kur laivyba yra intensyvi. Be to, kaip rodo daugiamečiai tyrimai uosto akvatorijoje, šis metodas nėra tinkamas lašišų ir šlakių migracijų nustatymui. Dėl šių priežasčių, žuvų migracijų stebėjimą metodą reikėtų tobulinti arba pakeisti, tyrimus vykdant akustinėmis priemonėmis, kurios leistų įvertinti žuvų migracijas ir giliose uosto vietose. Ypač tai aktualu, stebint lašišų ir šlakių migracijas. Siūloma parengti studiją dėl galimybės stebėti žuvų migracijas per Klaipėdos sąsiaurį akustiniais metodais realiu laiku, bei paruošti rekomendacijas tyrimų metodų ir instrumentinės bazės parengimui. Informacija realiu laiku apie žuvų santalkas ir migracijas per Klaipėdos sąsiaurį, leistų uosto atnaujinimo ir vystymo darbus vykdyti su minimizuotu poveikiu žuvų ištekliams.

Įdiegti ilgalaikio povandeninio triukšmo stebėjimo sistemą Lietuvos IEZ. Matavimai bus atliekami vienu metu dviejose matavimo stotyse su autonominiais triukšmo registratoriais, turinčiais po du hidrofonus išdėstus skirtinguose vandens horizontuose. Laukiami rezultatai turėtų suteikti vertingos informacijos apie dabartinę povandeninio triukšmo lauko būklę ir būti naudingi nustatant etaloninę (foninę-atskaitinę) būseną, siekiant tinkamai apibrėžti „perteklinio lygio“ (angl. „Excess level‘) sąvoką ir naudoti ją kaip pagrindą ribinėms reikšmėms nustatyti.