As part of EEA's ongoing security and identity management improvements, we are currently migrating the system to Entra ID authentication.
We kindly ask all users to start using Entra ID credentials when logging in to the system. 
Please note that LDAP authentication will be phased out and disabled in the upcoming months. We encourage you to verify that you can successfully access the system and that your account and permissions function as expected after Entra ID login. Should you encounter any issues or require assistance during this transition, please contact Laszlo Cseh at laszlo.cseh@eaudeweb.ro Thank you for your cooperation and support.
As part of EEA's ongoing security and identity management improvements, we are currently migrating the system to Entra ID authentication.
We kindly ask all users to start using Entra ID credentials when logging in to the system. 
Please note that LDAP authentication will be phased out and disabled in the upcoming months. We encourage you to verify that you can successfully access the system and that your account and permissions function as expected after Entra ID login. Should you encounter any issues or require assistance during this transition, please contact Laszlo Cseh at laszlo.cseh@eaudeweb.ro Thank you for your cooperation and support.

Member State report / Art11 / 2014-2020 / D2 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2014-10-15; 2020-10-15
GES Descriptor D2 Non-indigenous species
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Reporter not found
Report date -; 2020-10-16
Report access
2014 data
2020 data
Monitoring programme Monitoring programme name
Monitoring programme Reference existing programme
Monitoring programme Marine Unit ID
Q4e - Programme ID
Q4f - Programme description
Q5e - Natural variability
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate data
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Established methods
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate understanding of GES
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate capacity
Q5f - Description of programme for GES assessment
Q5g - Gap-filling date for GES assessment
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment
Q6a -Relevant targets Q6a - Environmental target
Q6a -Relevant targets Q6a - Associated indicator
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_SuitableData
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_EstablishedMethods
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6d_AdequateCapacity
Q6c - Target updating
Q6d - Description of programme for targets assessment
Q6e - Gap-filling date for targets assessment
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment
Q7a - Relevant activities
Q7b - Description of monitoring of activities
Q7c - Relevant measures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate data
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Established methods
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate understanding of GES
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate capacity
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses activities and pressures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses effectiveness of measures
Q7d - Description of monitoring for measures
Q7f - Gap-filling date for activities and measures
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes
Reference sub-programme Sub-programme ID
Reference sub-programme Sub-programme name
Q4g - Sub-programmes Sub-programme ID
Q4g - Sub-programmes Sub-programme name
Q4k - Monitoring purpose
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions
Q5c - Features Q5c - Habitats
Q5c - Features Q5c - Species list
Q5c - Features Q5c - Physical/Chemical features
Q5c - Features Q5c - Pressures
Q9a - Elements
Q5a - GES criteria Relevant GES criteria
Q5b - GES indicators Relevant GES indicators
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population size
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population characteristics
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species impacts
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat extent
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (physical-chemical)
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (biological)
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat impacts
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure input
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure output
Q9b - Parameters monitored (activity) Activity
Q9b Parameters monitored (other) Other
Q41 Spatial scope
Q4j - Description of spatial scope
Marine Unit IDs
Q4h - Temporal scope Start date- End date
Q9h - Temporal resolution of sampling
Q9c - Monitoring method
Q9d - Description of alteration to method
Q9e - Quality assurance
Q9f - Quality control
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - Proportion of area covered %
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - No. of samples
Q9i - Description of sample representivity
Q10a - Scale for aggregation of data
Q10b - Other scale for aggregation of data
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data type
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access mechanism
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access rights
Q10c - Access to monitoring data Q10c - INSPIRE standard
Q10c - Access to monitoring data Q10c Date data are available
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data update frequency
Q10d - Description of data access
Descriptor
D2
D2
D2
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Gaps and plans
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
Related targets
  • 4
  • 4
  • 4
Coverage of targets
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D02_NIS
  • BALLT-D02_NIS
  • BALLT-D02_NIS
Programme code
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
Programme name
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Features
Newly introduced non-indigenous species
Established non-indigenous species
Adverse effects on species or habitats
Newly introduced non-indigenous species
Established non-indigenous species
Adverse effects on species or habitats
Newly introduced non-indigenous species
Established non-indigenous species
Adverse effects on species or habitats
Newly introduced non-indigenous species
Established non-indigenous species
Adverse effects on species or habitats
Elements
  • Not Applicable
  • Neogobius melanostomus
  • Neogobius melanostomus
GES criteria
D2C1
D2C2
D2C3
Parameters
  • Presence
  • Abundance (number of individuals)
  • Extent
Parameter Other
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1980-9999
1980-9999
1980-9999
Monitoring frequency
Other
Other
Other
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
Monitoring method
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
Monitoring method other
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Quality control
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Data management
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Data access
Related indicator/name
Contact
References