Member State report / Art11 / 2014-2020 / D2 / Lithuania / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
GES Descriptor | D2 Non-indigenous species |
Member State | Lithuania |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Reporter not found |
Report date | Date not found; 2020-10-16 |
Report access |
2014 data
2020 data
Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D2 |
---|---|---|
Monitoring programme | Reference existing programme | |
Monitoring programme | Marine Unit ID | |
Q4e - Programme ID | BALLT-D012-7 |
|
Q4f - Programme description |
Monitoringo programa vertina svetimkraščių rūšių aptikimą ir gausumą ir poveikį vietinei ekosistemai. Jūros Strategijos Pagrindų Direktyvos (Directive 2008/56/EC) rodiklių vertinime turėtų būti įtrauktos pagrindinės jūros organizmų grupės (zoo- ir fitoplanktonas, zoo- ir fitobentosas, žuvys, paukščiai, žinduoliai), šių rodiklių monitoringo programa ženkliai persidengia su kitų rodiklių stebėsena. Šiuo metu vykdoma nevietinių rūšių stebėsena vykdoma remiantis Valstybinės aplinkos monitoringo programos rezultatais. Kitiems rodikliams (pvz., bioįvairovei, eutrofikacijai) vertinti surinkti duomenys gali būti naudojami naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencijai nustatyti bei biotaršos indeksui įvertinti.
Papildomas nevietinių rūšių monitoringas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje planuojamas vykdyti remiantis Helsinkio komisijos nevietinių rūšių biologinio monitoringo ir uostų stebėsenos protokolų studijomis (HELCOM 2013). Papildomi stebėjimai reikalingi norint kokybiškai įvertinti GAB rodiklį, papildoma nevietinių rūšių stebėjimo (monitoringo) programa planuojama kietų substratų ir uosto akvatorijoje.
|
|
Q5e - Natural variability |
|
|
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | N |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Q5f - Description of programme for GES assessment |
a. Program not fully address assessment needs, more information is needed about IAS occurence, abundance and distribution.
b. Esamų vietų išdėstymas nepakankamai apima vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimas atplitusių nevietinių rūšių pradinio įsikūrimo vietas. Rodiklis yra siūlomas vertinti ilgesniam laikotarpiui (kas 10 metų), esamas matavimų dažnis yra pakankamas adekvačiam rodiklio įvertinimui.
c. Rodiklis labai priklauso nuo tyrimų intensyvumo ir nevietinių rūšių inventorizacijos pastangų. Kai kurios rūšys gali egzistuoti ekosistemoje nepastebėtos pakankamai ilgą laiką. Kai kurių taksonominių grupių (pvz., Oligochaeta, Ostracoda) identifikavimo rezoliucija neleidžia vykdyti efektyvią naujai atplitusių rūšių apskaitą.
d. Rodiklis tiesiogiai priklauso nuo naujų rūšių atsiradimo ekosistemoje, tačiau poveikio ekosistemai neatspindi. Nevisos atvykusios rūšys turi vienodą įsikūrimo tikimybę, ir labai sunku iš atplitusių rūšių skaičiaus nuspėti kiek ir kokios jų taps invazinėmis ir turės reikšmingos įtakos ekosistemai. Rodiklio taikymas paremtas prielaida, kad kuo daugiau plinta nevietinių rūšių, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų taps invazinės.
e. Does not respond to risks of not achieving GES
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje, 22-27 psl.
|
|
Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
|
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Siekiant adekvačiai įvertinti rodiklį, planuojama stebėsenos stotis papildyti tyrimų vietomis uosto akvatorijoje. Atsižvelgiant į turimus duomenis, nevietinių rūšių ekologines charakteristikas ir galimus jų plitimo kelius, pasiūlytos nevietinių rūšių stebėsenai papildomos stotys Klaipėdos uosto akvatorijoje: papildomas stebėjimas numatomas (kieto dugno zoo- ir fitobentosui, zoo- ir fitoplanktonui, minkšto dugno zoobentosui, judriems epifaunos organizmams). Pagautų individų laboratorinė analizė atliekama pagal nustatytas HELCOM rekomendacijas (HELCOM 2013).
Paraleliai su mėginių ėmimu planuojama nustatyti pagrindinius aplinkos parametrus (temperatūra, druskingumas, Secchi gylis, chlorofilas „a“, organinės medžiagos kiekis vandenyje ir nuosėdose, nuosėdų tipas, granulometrinė sudėtis).
Numatomas stebėsenos planas:
2016 metai – parengta jūrų uostų stebėjimo (monitoringo) tvarka;
2018 metai – vertinimo metodikos atnaujinimas;
2020 metai – stebėsenos metodikos parengimas/įteisinimas;
2021 metai - uosto monitoringo pradžia
|
|
Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 2 |
Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 2.1.1 2.2.2 |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | N |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | N |
Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Q6c - Target updating | N |
|
Q6d - Description of programme for targets assessment | According Lithuanian marine strategy Lithuanian monitoring programmes will be not able to achieve target only taking actions in national level, there is a need for regional cooperation, and only regional cooperation can help to evaluate and achieve national targets.
See page 238 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda.
2015 metais bus atnaujinti tikslai ir susiję pažangos vertinimo rodikliai tuomet bus galima pakartotinai vertinti monitoringo rezultatų panaudojimą/adekvatumą. |
|
Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
|
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment | Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
|
Q7a - Relevant activities |
|
|
Q7b - Description of monitoring of activities |
Yra žinoma, kad pagrindiniai keliai, kuriais nevietiniai vandens organizmai patenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą – tai atsitiktinės introdukcijos su laivais arba vandens kanalais, savaiminis rūšių plitimas iš kaimyninių šalių bei tikslinės introdukcijos. Pagrindine nevietinės rūšys atsiranda dėl uosto veiklos, laivybos.
Esamų vietų išdėstymas nepakankamai apima vertinamos akvatorijos gamtinių sąlygų įvairovę bei galimas atplitusių nevietinių rūšių pradinio įsikūrimo vietas. Siekiant adekvačiai ir kokybiškai įvertinti rodiklį, esamos stebėsenos stotys visų pirma turi būti papildytos tyrimų vietomis uosto akvatorijoje.
|
|
Q7c - Relevant measures | ||
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | N |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Q7d - Description of monitoring for measures | The monitoring programme gives quantitative and qualitative information on the abundance and characteristics of non-indigenous species in the Lithuanian Baltic sea coast. Using national accepted measures and indexes we have insights in the effectiveness of current and future measures of non-indigenous species in Lithuanian coast. |
|
Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
|
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D02_NIS |
Reference sub-programme | Sub-programme name | Non-indigenous species - abundance and/or biomass |
Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D02_NIS |
Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Non-indigenous species - abundance and/or biomass |
Q4k - Monitoring purpose | StateImpact Pressurse |
|
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Most of the data on non-indigenous species (NIS) is obtained through biological monitoring programs (Phytoplankton, Zooplankton, Macrozoobenthos). |
|
Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
Q9a - Elements |
|
|
Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size |
|
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | |
Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | |
Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | |
Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output |
|
Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | |
Q9b Parameters monitored (other) | Other | |
Q41 Spatial scope | WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
|
Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
|
Marine Unit IDs |
|
|
Q4h - Temporal scope | Start date- End date | 1980-9999 |
Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
Q9c - Monitoring method | Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
|
Q9d - Description of alteration to method | ||
Q9e - Quality assurance |
|
|
Q9f - Quality control | DelayedValidation |
|
Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | 100 |
Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | |
Q9i - Description of sample representivity | ||
Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
Q10b - Other scale for aggregation of data | ||
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | ProcessedData |
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | LocationInternationalDC |
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | SpeciesDistribution |
Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 1980-12 |
Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Q10d - Description of data access | Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
|
Descriptor |
D2 |
D2 |
D2 |
---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Gaps and plans |
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
Related targets |
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
|||
Coverage of measures |
|||
Related monitoring programmes |
|
|
|
Programme code |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
Programme name |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||
Programme description |
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||
Regional cooperation - countries involved |
|||
Regional cooperation - implementation level |
|||
Monitoring details |
|||
Features |
Newly introduced non-indigenous species
|
Established non-indigenous species
|
Adverse effects on species or habitats
|
Newly introduced non-indigenous species
|
Established non-indigenous species
|
Adverse effects on species or habitats
|
|
Newly introduced non-indigenous species
|
Established non-indigenous species
|
Adverse effects on species or habitats
|
|
Newly introduced non-indigenous species
|
Established non-indigenous species
|
Adverse effects on species or habitats
|
|
Elements |
|
|
|
GES criteria |
D2C1 |
D2C2 |
D2C3 |
Parameters |
|
|
|
Parameter Other |
|||
Spatial scope |
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1980-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
Monitoring frequency |
Other |
Other |
Other |
Monitoring type |
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Data management |
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Data access |
|||
Related indicator/name |
|||
Contact |
|||
References |