Member State report / Art11 / 2020 / D2 / Lithuania / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2020-10-15 |
GES Descriptor | D2 Non-indigenous species |
Member State | Lithuania |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Environmental Protection Agency |
Report date | 2020-10-16 |
Report access |
Descriptor |
D2 |
D2 |
D2 |
---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Gaps and plans |
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu.
2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
|
Related targets |
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Adequate monitoring will be in place by 2024 |
Related measures |
|||
Coverage of measures |
|||
Related monitoring programmes |
|
|
|
Programme code |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
Programme name |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
BALLT-D02_NIS |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||
Programme description |
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||
Regional cooperation - countries involved |
|||
Regional cooperation - implementation level |
|||
Monitoring details |
|||
Features |
Newly introduced non-indigenous species
|
Established non-indigenous species
|
Adverse effects on species or habitats
|
Elements |
|
|
|
GES criteria |
D2C1 |
D2C2 |
D2C3 |
Parameters |
|
|
|
Parameter Other |
|||
Spatial scope |
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1980-9999 |
1980-9999 |
1980-9999 |
Monitoring frequency |
Other |
Other |
Other |
Monitoring type |
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Data management |
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
|
Data access |
|||
Related indicator/name |
|||
Contact |
|||
References |