Member State report / Art11 / 2020 / D2 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2020-10-15
GES Descriptor D2 Non-indigenous species
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Environmental Protection Agency
Report date 2020-10-16
Report access

Descriptor
D2
D2
D2
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, nevietinės rūšys fiksuojamos vykdant fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų monitoringą, įvertinant jų pagrindinius rodiklius (gausumą, biomasę, lytį ar amžių (žuvims) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. Monitoringo ir atskirų mokslinių tyrimų duomenys naudojami jūros rajono būklei ir tikslui vertinti pagal D2 rodiklius:1) Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys; 2) Rūšių gausumas ir paplitimas erdvėje; 3) Neigiamų pakeitimų mastas, biotaršos lygio indeksas – BPL.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Gaps and plans
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
1) Atsižvelgiant į tai, kad dėl intensyvios laivybos Klaipėdos uostas yra vienas iš jūros biologinės taršos šaltinių, invazinių rūšių tyrimus taip pat pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos uosto, kaip ūkio subjekto, 2021 – 2025 m. monitoringo programą ir papildyti kieto substrato zoobentoso / biologinių apaugų, judriosios epifaunos (rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė) monitoringu. 2) Šiuo metu invazinių rūšių poveikio monitoringas nevykdomas, tačiau 2021-2022 metais, Lietuva vykdys studiją, kurios metu bus parengtas detalus NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių ir makrofitų monitoringo planas, atliktas monitoringas ir Baltijos jūros būklės ir poveikių vertinimas (įskaitant invazinės žuvų rūšies grundalo sukeltus rifų buveinių pokyčius).
Related targets
  • 4
  • 4
  • 4
Coverage of targets
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D02_NIS
  • BALLT-D02_NIS
  • BALLT-D02_NIS
Programme code
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
Programme name
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
BALLT-D02_NIS
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Invazinės rūšys Lietuvos jūriniame rajone stebimos įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programos atskiras dalis: fitoplanktono, zooplanktono, zoobentoso ir žuvų rodikliams tirti. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono tyrimai vykdomi 1-7 kartus per metus; zooplanktono – 1-2 kartus per metus; zoobentoso – 1 kartą per metus; žuvų – 1 kartą per metus. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
  • Environmental state and impacts
  • Pressures in the marine environment
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • IMO-BWM
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Features
Newly introduced non-indigenous species
Established non-indigenous species
Adverse effects on species or habitats
Elements
  • Not Applicable
  • Neogobius melanostomus
  • Neogobius melanostomus
GES criteria
D2C1
D2C2
D2C3
Parameters
  • Presence
  • Abundance (number of individuals)
  • Extent
Parameter Other
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1980-9999
1980-9999
1980-9999
Monitoring frequency
Other
Other
Other
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
Monitoring method
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
Monitoring method other
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Quality control
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Data management
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Duomenys, surinkti Valtybinės aplinkos monitoring programos rėmuose, kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Invazinių rūšių ir jų poveikio tyrimai vykdomi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/).
Data access
Related indicator/name
Contact
References