Prašoma išimtis susijusi su aplinkos apsaugos tikslu Nr. 1 (Užtikrinti, kad komerciniams tikslams naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas neviršytų saugių biologinių ribų ir išsaugoti Baltijos jūros mitybinio tinklo struktūrą) ir tikslu Nr. 4. (Sumažinti Baltijos jūrai naujų nevietinių gyvūnų rūšių atsiradimo riziką Lietuvos Respublikos jūros rajone). 2012-2017 m. duomenimis, atlikus vertinimą pagal D2C2 kriterijų nustatyta, kad Lietuvos priekrantėje yra dvi rūšys, kurios kelia pavojų rūšių grupėms ir vyraujantiems buveinių tipams (Dikerogammarus villosus ir Neogobius melanostomus). Šioms rūšims buvo atlikta poveikio ir pavojų analizė, panaudojant biologinės taršos vertinimo metodą (BPL indeksas, angl., Biological Pollution Level) (Olenin ir kt., 2007). Biotaršos indeksas yra pagrįstas analizuojamo rajono nevietinių rūšių gausumo ir paplitimo, jų poveikio vietos bendrijoms, buveinėms ir visos ekosistemos funkcionavimui vertinimu. Priklausomai nuo poveikio stiprumo BPL gali būti lygus 0 (nėra poveikio); 1 (silpnas); 2 (vidutinis), 3 (stiprus), 4 (ekstremalus poveikis). Gerą aplinkos būklę žymi su pradiniu vertinimu lyginant nedidėjantis bendras rajono bei atskirų nevietinių rūšių biotaršos indeksas. Lietuvos priekrantėje pirmą kartą sugautas 2002 metais Neogobius melanostomus išplito visoje Baltijos jūros priekrantėje ir tapo dominuojančia žuvimi. Šiuo metu juodažiotis grundalas išplitęs visoje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, kur mėgstamas substratas – akmenuoti riedulynai, rifų buveinės. Pastebima, kad staigiai išaugo grundalų sugavimai: 2015 m. Lietuvos Baltijos priekrantėje buvo sugauta 10,7 tonų, o 2016 ir 2017 m. beveik 22 kartus daugiau – atitinkamai 228 tonų ir 224 tonų šių žuvų. Pagal gausumą juodažiočiai grundalai 2019-2021 m. sudarė beveik 30 % viso laimikio šiaurinėje Baltijos jūros priekrantės dalyje ties Nemirseta (https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Ictiofaunos%20tyrim%C5%B3%20ataskaita%202019-2021.pdf). Nuo 2011-2012 m. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje įsitvirtinusi Neogobius melanostomus populiacija perėjo į ekspansijos fazę, N. melanostomus aptinkamas dideliais kiekiais daugelyje vietovių. Juodažiotis grundalas tapo dominuojančia pagal gausumą žuvų rūšimi, buvusių dominuojančių vietinių rūšių gausumas smarkiai sumažėjo. Iki juodažiočio grundalo populiacijos staigaus padidėjimo 2011 m., šiaurinės priekrantės riedulynai buvo gausiai nuaugę midijų kolonijomis, tačiau šiuo metu pažeista tipiška šiam rajonui mėlynųjų midijų Mytilius edulis trossulus formuojama buveinė, likę tik pavienės midijos ir ūsakojai vėžiagyviai. Drastiškas midijų mažėjimas dėl grundalo invazijos turėjo poveikį kitoms organizmų grupėms, pvz., jūriniams paukščiams, ypač ledinėms antims Clangula hyemalis. Ši šūšis iki grundalo invazijos daugiausia žiemodavo ir maitindavosi priekrantės rifų teritorijoje, tačiau išnykus midijoms, jų mitybos racionas pasikeitė į mitybą žuvimis, todėl atitinkamai pasikeitė ir paukščių žiemavietės. Midijų populiacijos sumažėjimas ilgainiui pakeitė ir pačių grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi – Baltijinėmis makomomis bei žuvų mailiumi ir kitais vėžiagyviais (https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/RIFAI_galutine_ataskaita_gera%202023-03-06.pdf). Bendras bioužterštumo lygis dėl Neogobius melanostomus įsikūrimo 2012-2017 metais buvo vertinamas kaip ekstremalus (BPL = 4), kai tuo tarpu, 2007-2011 metais buvo vertinamas kaip žemas (BPL = 1) (https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Final%20report.pdf). Tikėtina, jog juodažiočių grundalų gausumo pikas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje jau pasiektas ir ilgalaikėje perspektyvoje šiuo metu stebimas natūraliai atsiradęs populiacijos gausumo mažėjimas. Taip pat labai tikėtina, jog individų smulkėjimą nulemia dėl itin didelės grundalų gausos prastėjanti mitybinė bazė, intensyvi verslinė bei mėgėjiška žvejyba bei prie naujo mitybos objekto prisitaikančių plėšrūnų poveikis ir kt. veiksniai (https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Ictiofaunos%20tyrim%C5%B3%20ataskaita%202019-2021.pdf).