Member State report / Art11 / 2020 / D4 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2020-10-15
GES Descriptor D4 Food webs/D1 Ecosystems
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Environmental Protection Agency
Report date 2020-10-16
Report access

Descriptor
D4/D1
D4/D1
D4/D1
D4/D1
D4/D1
D4/D1
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriamos šios D4/D1 biologinių elementų grupės: fitoplanktonas; zooplanktonas; ichtiofauna. Lietuvos jūros rajone fitoplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis) renkami kasmet, 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Zooplanktono duomenys (gausumas, biomasė, rūšinės sudėtis, lytis, vystymosi stadija) renkami kasmet, 16 tyrimų vietų, 2 kartus per metus BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 ; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (nuo 2022 m. planuojama 2 kartus per metus). Tyrimų metu vertinama ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra. Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D4 rodikliai: 1) sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita; 2) zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius; 3) Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas); 4) Mezo-plėšrių žuvų gausumas; 5) Žuvų bendrijos dydžio indeksas.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Gaps and plans
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Kai kurios jūrinės žuvų rūšys, kaip pvz., menkė, Baltijos priekrantėje pasirodo tik šaltuoju metų laiku. Todėl siekiant įvertinti tipiškas jūrines žuvų rūšis, žuvų monitoringas 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime numatytas du kartus per metus – šiltuoju ir šaltuoju metų laiku (bus vykdomas nuo 2022 m.).
Related targets
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
Coverage of targets
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
  • BALLT-D01234_FishCoastal
  • BALLT-D024_Zoopl
  • BALLT-D025_Phyto
Programme code
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
Programme name
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D01234_FishCoastal
BALLT-D024_Zoopl
BALLT-D025_Phyto
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni – du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni – du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni – du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D01234_FishCoastal apima ichtiofaunos rūšinės sudėties, žuvų rūšių gausumo ir biomasės, žuvų amžinės ir dydžių struktūros tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02. Ichtiofaunos monitoringas Baltijos jūros priekrantėje vykdomas 7 vietose, 1 kartą per metus kasmet (šiltuoju metų laiku). 4 tyrimų vietos išdėstytos žemyninėje ir Kuršių Nerijos priekrantės dalyse; 3 – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programos 2020 metų pakeitime tyrimai numatyti dažnesni – du kartus per metus (šiltuoju ir šaltuoju metų laiku). Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų monitoringas taip pat vykdomas Duomenų rinkimo programos rėmuose, žuvų išteklių vertinimo tikslais. Duomenys naudojami BAL-LT-AA-01 rajono bioįvairovei pagal D1, mitybos tinklams pagal D4 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D1/D4 rodikliai: žuvų bendrijos dydžio ir žuvų bendrijos gausumo indeksas; D1 rodikliai: žuvų bendrijos įvairovės, žuvų bendrijos trofinis indeksai, plekšnių gausumas; D4 rodiklis - mezo-plėšrių žuvų gausumas. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Duomenų rinkimo programos rėmuose surinkti duomenys kaupiami Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (http://apc.ku.lt/en/). Teikiami HELCOM, ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D024_Zoopl apima zooplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties, lyties ir vystymosi stadijos tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 16 stočių, 2 kartus per metus (pavasarį ir vasarą) BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02; 1-2 kartus per metus BAL-LT-AA-03 rajone. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D4 rodiklis: Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius (BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03 jūros rajonams) Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui) Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Zooplanktono mėginiai imami ir analizuojami remiantis HELCOM metodika, tinklu WP-2 (tinklo viršutinis skersmuo 0,255 m2, akučių diametras 100 µm. Mėginiai fiksuojami 4 proc. formaldehido tirpalu. Mėginiai analizuojami mikroskopijos metodu.
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p. LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p. Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
Features
Coastal fish
Coastal fish
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Coastal ecosystems
Elements
  • Platichthys flesus
  • Fish community
  • Fish community
  • Fish community
  • Planktivores
  • Primary producers
GES criteria
D1C2
D1C4
D4C2
D4C3
D4C3
D4C1
Parameters
  • Abundance (number of individuals)
  • Distribution (pattern)
  • Distribution (range)
  • Abundance (number of individuals)
  • Size distribution
  • Size distribution
  • Other
Parameter Other
biomasė ir gausumas
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1992-9999
1992-9999
1992-9999
1992-9999
1990-9999
1980-9999
Monitoring frequency
Yearly
Yearly
Yearly
Yearly
Other
3-monthly
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
Monitoring method
  • HELCOM Guidelines for coastal fish monitoring
  • HELCOM Guidelines for coastal fish monitoring
  • HELCOM Guidelines for coastal fish monitoring
  • HELCOM Guidelines for coastal fish monitoring
  • HELCOM Guidelines for monitoring of mesozooplankton
  • HELCOM Guidelines for monitoring phytoplankton species composition, abundance and biomass
Monitoring method other
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Method described in Monitoring programme, text-based paper report.
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Quality control
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
Tyrimų paslaugos perkamos. Tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams (darbo patirtis, leidimai tokiai veiklai, plačiai taikomų bendrų metodikų naudojimas). Ekspertai dalyvauja HELCOM FISH darbo grupės veikloje.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM ZEN projektuose.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
Data management
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros (www.gamta.lt) duomenų bazėje ir Gamtos tyrimų centre http://www.gamtostyrimai.lt/en/. Surinkti Duomenų rinkimo programos rėmuose kaupiami Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institute http://apc.ku.lt/en/. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Teikiami HELCOM.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Data access
Related indicator/name
Contact
References