Member State report / Art11 / 2020 / D5 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D5 Eutrophication |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Environmental Protection Agency |
| Report date | 2020-10-16 |
| Report access |
Descriptor |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
D5 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami šie eutrofikacijos procesus charakterizuojantys parametrai: vandens skaidrumas, temperatūra, deguonies kiekis vandenyje, maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis), chlorofilo “a” koncentracijos, fitoplanktonas, makrozoobentosas, makrofitai (makrofitobentosas). Hidrologiniams procesams paaiškinti matuojami ir meteorologiniai parametrai.
Vandens stulpo hidrologiniai, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir chlorofilas “a” tiriami 18-19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Fitoplanktono tyrimai vykdomi 14 tyrimų vietų, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Makrozoobentoso tyrimai Lietuvos jūros rajone vykdomi 15 tyrimų vietų, 1 kartą per metus. Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai, 1-2 kartus kartą per 6 metų ciklą.
Makrofitų (makrofitobentoso) tyrimai Baltijos jūroje vykdomi 4 vietose, 1 kartą per 2 metus.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 jūros rajono būklę charakterizuojantys rodikliai. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Gaps and plans |
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
1) Monitoringo (in-situ) duomenų ne visuomet pakanka vertinant tarpinių vandenų ir priekrantės ekologinę būklę, identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones, susieti žemės ūkio veiklą ir jos pokyčius su vandens kokybe ir jos pokyčiais. Todėl Lietuva įvairių studijų rėmuose siekia vidaus, tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinės būklės (eutrofikacijos) vertinimui kiek galima labiau įtraukti nuotolinių sistemų duomenis (palydovų vaizdus).
2) Vienas iš aplinkosauginių tikslų – sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką. Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau šiaurinę dalį veikia ir Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Iki šiol trūksta informacijos apie maistingųjų medžiagų transformaciją ir balansą Kuršių mariose, prietakos iš marių į jūrą dydžio. Todėl Lietuva nuo 2021 m. vykdys studiją, kurios metu bus atliktas mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Related measures |
||||||||||||||||||||
Coverage of measures |
||||||||||||||||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D01256_Macrozoobenthos |
BALLT-D0156_SeabedVegetation |
BALLT-D0156_SeabedVegetation |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D058_NutContLandSource |
BALLT-D058_NutContLandSource |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
Programme name |
BALLT-D01256_Macrozoobenthos |
BALLT-D0156_SeabedVegetation |
BALLT-D0156_SeabedVegetation |
BALLT-D025_Phyto |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D058_NutContLandSource |
BALLT-D058_NutContLandSource |
BALLT-D05_ChlA |
BALLT-D05_Nutrients |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
BALLT-D05_WaterChem |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
||||||||||||||||||||
Programme description |
BAL-LT-AA-02
|
One is the area of the spread of the Curonian Lagoon waters in the Baltic Sea.
The data are used to assess eutrophication of BAL-LT-AA-01 and BAL-LT-AA-02 areas under the Common Water Policy Directive under D5 and D6.
The D5/D6 indicator is measured on the basis of the data collected: Maximum depth of distribution of Furcellaria lumbricalis.
|
One is the area of the spread of the Curonian Lagoon waters in the Baltic Sea.
The data are used to assess eutrophication of BAL-LT-AA-01 and BAL-LT-AA-02 areas under the Common Water Policy Directive under D5 and D6.
The D5/D6 indicator is measured on the basis of the data collected: Maximum depth of distribution of Furcellaria lumbricalis.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D025_Phyto apima fitoplanktono gausumo, biomasės, rūšinės sudėties tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, vidutiniškai 3-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 3-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, mitybos tinklams pagal D4, eutrofikacijai pagal D5 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinamias D4 rodiklis: Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita (tik BAL-LT-AA-01 jūros rajonui)
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus).
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
BALLT-D058_NutContLandSource apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P) matavimus pagrindinių upių, įtekančių į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, žiotyse. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos metinės azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą. Duomenys teikiami HELCOM PLC darbo grupei.
|
BALLT-D058_NutContLandSource apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P) matavimus pagrindinių upių, įtekančių į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, žiotyse. Siekiant įvertinti poveikį Lietuvos jūros rajonui, upių monitoringo duomenų pagrindų skaičiuojamos metinės azoto ir fosforo junginių apkrovos į Baltijos jūrą ir vertinami tikslo pasiekimo rodikliai: 1) Azoto prietaka į Baltijos jūrą; 2) Fosforo prietaka į Baltijos jūrą. Duomenys teikiami HELCOM PLC darbo grupei.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_ChlA apima fitoplanktono pigmento Chlorofilo-a tyrimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, eutrofikacijai pagal D5 vertinti.
Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė vasaros chlorofilo "a" koncentracija (BAL-LT-AA-01, BAL-LT-AA-02 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinė metinė chlorofilo „a“ koncentracija (BAL-LT-AA-03).
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_Nutrients apima maistingųjų medžiagų (NO2-N, NO3-N, NH4-N, Bendras N, PO4-P, Bendras P, silicis) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami eutrofikacijai pagal D5 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 2) Vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02); 3) Vidutinė metinė bendro azoto koncentracija (BAL-LT-AA-03); 4) Vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija (BAL-LT-AA-03); 5) Ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03); 6) Ištirpusio neorganinio fosforo koncentracija žiemą (BAL-LT-AA-03).
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai.
Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
||||||||||||||||||||
Regional cooperation - countries involved |
||||||||||||||||||||
Regional cooperation - implementation level |
||||||||||||||||||||
Monitoring details |
Zoobenthos shall be sampled on the basis of the HELCOM procedure, the Van Veen type primer (sampling area 0,1 m²), the Grunt samples have been washed through a sieve (the diameter of the eyes 0,5 mm) and the samples shall be recorded with 4 % formaldehyde solution. Samples are analysed by microscopy, gravimetric.
|
The weight shall be expressed in units of wet weight/m². A digital video camera (integrated into a sealed beam) performs the analysis of video images in a slow viewing mode in a laboratory. Video images assess the sediment composition (species, pebbles, gravel, sand), their average percentage and average coverage with macrophytobenthos species.
|
The weight shall be expressed in units of wet weight/m². A digital video camera (integrated into a sealed beam) performs the analysis of video images in a slow viewing mode in a laboratory. Video images assess the sediment composition (species, pebbles, gravel, sand), their average percentage and average coverage with macrophytobenthos species.
|
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai fitoplanktono tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.), fiksuojami Lugolio tirpalu. Fitoplanktono taksonominės sudėties ir gausumo tyrimai paviršiniame, jūros vandenyje vykdomi pagal HELCOM COMBINE, LST EN 15204:2007, išskyrus 6.3.1 p.
LST EN 15972:2011, 7.2.1, 7.2.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 p.
Mėginiai analizuojami atvirkštinės mikroskopijos metodu.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
|
Jūros vandens mėginiai imami pagal LST ISO 5667-9:2009, išskyrus 5.1.1 p.; HELCOM tyrimų metodiką. Vandens mėginiai chlorofilo a tyrimams imami plastikiniu batometru, integruotu batometru (0-10 m.). Mėginiai laive filtruojami per 0,7 µm filtrus. Analizuojami spektrometriniu metodu.
|
Mėginiai maistingųjų medžiagų analizei imami CTD zondu su batometrų sistema (12 batometrų: 5 litrų ir 2,5 litrų talpos).
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
|
||
Features |
Eutrophication
|
Eutrophication
|
Benthic broad habitats
|
Coastal ecosystems
|
Pelagic broad habitats
|
Pelagic broad habitats
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Physical and hydrological characteristics
|
Physical and hydrological characteristics
|
Eutrophication
|
Input of nutrients – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition
|
Eutrophication
|
Eutrophication
|
Eutrophication
|
Hydrographical changes
|
Hydrographical changes
|
Chemical characteristics
|
Chemical characteristics
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D5C8 |
D5C7 |
D6C3 |
D4C1 |
D1C6 |
D1C6 |
D5C4 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
D5C1 |
D5C1 |
D5C2 |
D5C1 |
D5C5 |
D7C1 |
D7C1 |
NotRelevan |
NotRelevan |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
gausumas ir biomasė |
augimo gylis, biomasė |
biomasė ir gausumas |
temperature |
salinity |
salinity |
temperature |
temperature |
transparency |
Load of TN and TP |
Oxygen |
Oxygen |
pH |
|||||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1981-9999 |
2007-9999 |
2007-9999 |
1980-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1981-9999 |
1995-9999 |
1995-9999 |
1980-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
1972-9999 |
Monitoring frequency |
Yearly |
2-yearly |
2-yearly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
Yearly |
Yearly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
3-monthly |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Quality control |
The quality of the analyses carried out by the Environmental Protection Agency in the laboratory work shall be ensured in accordance with the requirements of LST EN ISO/IEC 17025.
Comparative studies are carried out to ensure data quality, data are compared to multi-annual trends, and exclusions are sought.
|
Macrophytobenthos monitoring shall be carried out in accordance with LST EN ISO 19493:2007, HELCOM methodology. Diving Instructors shall be carried out in accordance with the Diving Instructors (professional Association of diving Instructors) rules. Experts participate in joint HELCOM working groups.
|
Macrophytobenthos monitoring shall be carried out in accordance with LST EN ISO 19493:2007, HELCOM methodology. Diving Instructors shall be carried out in accordance with the Diving Instructors (professional Association of diving Instructors) rules. Experts participate in joint HELCOM working groups.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Tyrėjas dalyvauja HELCOM PEG (Phytoplankton Expert Group) darbo grupėje.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM PLC darbo grupės veikloje.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys. Ekspertai dalyvauja HELCOM PLC darbo grupės veikloje.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti daromi palyginamieji tyrimai, kontrolinės diagramos, duomenys lyginami su daugiametėmis tendencijomis, ieškomos išskirtys.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Data management |
The data are stored in the Environmental Protection Agencyâs database. Used to assess the state of the marine environment under the Common Water Policy Directive, the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. To be provided annually to ICES. Requests shall be made available to the public, legal persons (requests sent to the Environmental Protection Agency (www.gamta.lt) by e-mail to).
|
The data are compiled in the database of the Lithuanian Environmental Protection Agency and the Institute for Maritime Research of the University of KlaipÄda http://apc.ku.lt/en/. Used to assess the status of coastal and transitional waters in terms of WFD, the state of the marine environment under the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. Submitted to HELCOM.
|
The data are compiled in the database of the Lithuanian Environmental Protection Agency and the Institute for Maritime Research of the University of KlaipÄda http://apc.ku.lt/en/. Used to assess the status of coastal and transitional waters in terms of WFD, the state of the marine environment under the Marine Strategy Framework Directive, monitoring multi-annual trends. Submitted to HELCOM.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
|
Data access |
||||||||||||||||||||
Related indicator/name |
||||||||||||||||||||
Contact |
||||||||||||||||||||
References |