Atlikti NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių Baltijos jūroje tyrimus ir būklės vertinimą priekrantėje, Sambijos ir Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligonų ribose.

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ patvirtinimo“ ir jame naudojamas sąvokas (įtraukiant grunto tikslingo panaudojimo arba kito tvarkymo sąvoką, pvz. iškasto grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui), atnaujinti reikalavimus grunto savybių privalomiesiems cheminiams tyrimams (numatant galimas išimtis, esant pakankamam kiekiui mokslinės informacijos, pagrindžiančios planuojamo kasti grunto kokybę, ypatingai TBA, PAA ir PCB atžvilgiu), atnaujinti grunto tvarkymo ir klasifikavimo procedūras, numatant grunto tikslingo panaudojimo galimybes – paplūdimių atkūrime, žemės ūkyje, statybos darbuose (šiems darbams skirto grunto panaudojimas reglamentuojamas šiuo ir kitais teisės aktais), taip pat numatant papildomas alternatyvas IV užterštumo klasės grunto tvarkymui. Svarstyti galimybę į taisykles įtraukti teršiančių medžiagų koncentracijų normavimo/perskaičiavimo (pvz. pagal smulkiųjų frakcijų kiekį ir/arba pagal organinės medžiagos kiekį nuosėdose) procedūras bei grunto toksiškumo tyrimus, siekiant įvertinti teršalų keliamus pavojus aplinkai. Šis pasiūlymas labiau susijęs su praktiniais/ekonominiais grunto savybių tyrimų reikalingumo aspektais. Pagal HELCOM pateiktas rekomendacijas privalomo gruntų savybių tyrimo nereikia, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: I) kai kasamo grunto kiekis neviršija 10000 m3 per metus, kasimo darbų apimtys retos arba vienkartinės ir yra sukaupta pakankamai informacijos, pagrindžiančios planuojamo kasti grunto kokybę; II - kai gruntas yra sudarytas iš smėlio (nuo itin stambaus iki vidutinio), žvirgždo, gargždo ar riedulių; III - kai gruntas yra susiformavęs ankstesniais geologiniais laikotarpiais ir neperklostytas dabartinių sedimentacinių procesų (morenos pagrindas, kurį nukasinėja atliekant kapitalinio gilinimo darbus). Vis tik svarbiausias šios siūlomos priemonės aspektas: suteikti daugiau galimybių tikslingam/naudingam grunto (ypatingai užteršto) panaudojimui, kad kuo mažiau jo būtų išvežama į jūrą.

Dabartiniai jūrinių saugomų teritorijų valdymo planai neturi konkrečių tikslų, nukreiptų į buveinių ar jos elementų apsaugą, įvertintų grėsmių bei galimų apsaugos priemonių. Šios priemonės įgyvendinimas sąlygotų tokių tikslų atsiradimą.