Member State report / Art11 / 2014 / D7 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15 |
| GES Descriptor | D7 Hydrographical changes |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found |
| Report access |
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D7 |
MP_D7 |
MP_D7 |
|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | |||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | |||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
BALLT-D02457-1 |
|
| Q4f - Programme description |
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
Programos tikslas – rinkti fizinius, hidrologinius duomenis, padėsiančius interpretuoti kitus aplinkos tyrimų duomenis ir vertinti būklę. Stebėti fizinių, hidrologinių sąlygų pokyčius dėl žmogaus veiklos (pvz., uosto gilinimo įtaka) ar natūralių veiksnių (pvz., klimato kaita). Hidrologiniai tyrimai Lietuvoje atliekiami nuo 1959m. surinkta daug informacijos apie Baltijos jūros sroves, vandens temperatūra, druskingumą. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje atliekami vandens lygio, vėjo greičio, ir krypties, bangavimo, matomumo, ledo reiškinių, vizualinio vandens paviršiaus užterštumo duomenų fiksavimai.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | N |
N |
N |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
a. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių, kurių reikšmingumas daugeliu atveju yra lemiamas. Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių. Šiose vietose nepakanka duomenų apie buveinių erdvinį pasiskirstymą ir jų kitimą laike. Hidrografinių pokyčių poveikis stebimas tik lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse arti uostų hidrotechninių įrenginių.
b. GAB hidrografinių parametrų slenkstinių verčių nustatymas dabartiniame etape nustatyti nėra tikslinga.
c. . Nepakanka duomenų apie hidrografinių pokyčių įtakotas fizines, hidrologines ir chemines sąlygas, kuriuos galima būtų tiesiogiai sieti su buveinių funkcijomis, todėl GAB hidrografinių sąlygų buveinėms nustatyti yra sunku.
d. Hidrografinių sąlygų pokyčiai daugiausia įtakoti klimato pokyčių ir pasižymi cikliškumu. Antropogeninis poveikis hidrografinių parametrų pokyčiams daugiausia yra stebimas teritorijoje netoli Klaipėdos uosto. Kur galimas poveikis srovių struktūros, druskingumo, skaidrumo pokyčiams. Vandens temperatūros, ir pagrindinių bangų parametrų pokyčiams Lietuvos priekrantėje daugiau įtakos turi klimatiniai pokyčiai.
e. Esami hidrografiniai pokyčiai, neturi reikšmingos įtakos visai jūros priekrantės būklei.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui, išilginio nuosėdų srauto pokyčiai, gėlo vandens prietaka iš Kuršių marių, srovių struktūros pokytis,dėl to pakinta fizinės ir cheminės savybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itin aktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galima iš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Tikėtina, kad uosto gilinimas ir tolimesnė plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant hidro-litodinaminius stebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.
Neseniai vykusiame (2013 gegužės 13-15) ES tyrimų ir inovacijų Generaliniame Direktorate darbiniame pasitarime buvo pažymėta, kad D7 deskriptoriui kol kas nėra pasiūlyta realistinių, kiekibiškų indikatorių visos ES mastu (STAGES, 2013).
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | |||
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | |||
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | N |
N |
N |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | N |
N |
N |
| Q6c - Target updating | N |
N |
N |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
Tikslai bus peržiūrėti ir patikslinti 2015 metų pirmoje pusėje ir tuomet bus vertinamas monitoringo adekvatumas ir jo pakankamumas vertinant tikslų pažangą. Pagal poreikį programa bus tobulinama.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment | Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
Programme will be checked against increased knowledge about risks and impacts. |
|
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities | ||||
| Q7c - Relevant measures | ||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | N |
N |
N |
| Q7d - Description of monitoring for measures |
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertinti tokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokios priemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį.
|
|
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | After2020 |
After2020 |
After2020 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D07_Ice |
|
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Water column - physical characteristics |
Ice cover |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D057_WaterPhys |
BALLT-D07_Ice |
|
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Water column - hydrological characteristics |
Water column - physical characteristics |
Ice cover |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact |
||
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | HELCOM monitoring manual, Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme |
Monitoring incorporated into present programme.
|
||
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list | |||
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
||
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output | |||
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | |||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | |||
| Q41 Spatial scope | TerritorialWaters EEZ |
WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
||
| Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried out over the entire sea area, at coastal stations and also is based on research ship cruises |
visual monitoring
|
||
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | - |
1980-9999 |
1980-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
||
| Q9c - Monitoring method | Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
||
| Q9d - Description of alteration to method | Near real time data are collected and quality controlled |
|||
| Q9e - Quality assurance |
|
|
||
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
DelayedValidation |
||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | |||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | |||
| Q9i - Description of sample representivity | Research vessel based data are collected; operational data continuously |
Research vessel based data are collected; operational data continuously |
||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
||
| Q10b - Other scale for aggregation of data | ||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | UnprocessedData ProcessedData |
ProcessedData |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2011-06 |
2011-06 |
|
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Yearly |
|
| Q10d - Description of data access | Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |