Member State report / Art11 / 2020 / D7 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2020-10-15
GES Descriptor D7 Hydrographical changes
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Environmental Protection Agency
Report date 2020-10-16
Report access

Descriptor
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
D7
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programa, hidrografinių sąlygų parametrai (bangos, druskingumas, temperatūra, vandens skaidrumas, pH, deguonis ir susiję meteorologiniai reiškiniai) Lietuvos jūriniuose vandenyse tiriami: kasmet 18-19 stočių, 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Hidrografinių sąlygų erdvinis pakitimas stebimas lokaliose Lietuvos jūros priekrantės dalyse, pvz.: arti uostų hidrotechninių įrenginių, pvz., uosto molų. Šie pokyčiai yra sunkiai įvertinami dėl didelės hidrografinių sąlygų priklausomybės nuo meteorologinių ir kitų gamtinių reiškinių. Smėlio pylimas fiziniams parametrams (temperatūra, druskingumas, srovių greitis, apvelingas) jokio poveikio neturi, nors lokaliai gali sumažinti bangų poveiki krantų ardymui. Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Gaps and plans
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Jūros rajono aplinkos būklės vertinimo metu buvo atlikta hidrografinių charakteristikų (temperatūra, druskingumas, deguonis, pH, vandens skaidrumas) 2006–2011 ir 2012–2017 m. lyginamoji analizė, kuri neparodė reikšmingų fizinių-cheminių sąlygų pokyčių pelaginėse ir dugno buveinėse. Hidrografinių pokyčių vertinimas atliekamas modeliuojant hidrografinių sąlygų, pavyzdžiui, srovių, bangų, dugno šlyties įtempimas, temperatūros ir/ar druskingumo, pokyčių, galimai paveiktoje zonoje, mastą ir pokyčių intensyvumą. Tokios studijos atliekamos mokslinių studijų metu, atskirų ūkio subjektų veiklos poveikio vertinimo metu. D7C1 ir D7C2 kriterijams regiono mastu yra pasiūlyti rodikliai, kurie ateityje turėtų būti vystomi regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Related targets
Coverage of targets
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Adequate monitoring will be in place by 2024
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
  • BALLT-D057_WaterPhys
  • BALLT-D05_WaterChem
  • BALLT-D07_HydroMeteo
  • BALLT-D07_WavesCurrents
Programme code
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_HydroMeteo
BALLT-D07_WavesCurrents
BALLT-D07_WavesCurrents
Programme name
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D057_WaterPhys
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D05_WaterChem
BALLT-D07_HydroMeteo
BALLT-D07_WavesCurrents
BALLT-D07_WavesCurrents
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D057_WaterPhys apima vandens temperatūros, druskingumo, skaidrumo matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Duomenys renkami viso 23 monitoringo vietose (19 vietų intensyviai, 4 vietose ekstensyviai). Tyrimai vykdomi vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Renkamų duomenų pagrindu vertinami D5 rodikliai: 1) Vidutinis vandens skaidrumas vasarą (BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-03); 2) Vidutinis metinis vandens skaidrumas (BAL-LT-AA-03). Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D05_WaterChem apima ištirpusio deguonies, pH, sieros vandenilio (giluminiame jūros rajone) matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 18 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys naudojami vertinant pelagines buveines pagal D1, eutrofikacijai pagal D5, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_HydroMeteo apima hidrometeorologinių parametrų matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Matuojami parametrai: oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, atmosferos slėgis, oro drėgnis, matomumas, debesys (kiekiai, formos, aukštis), ledo reiškiniai (ledų kiekis, forma, storis). Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Parametrai matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Kitose 4 tyrimų vietose tyrimai vykdomi ekstensyviai. Duomenys papildomai naudojami vertinant hidrologinius duomenis pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Atsižvelgiama vertinant vandens skaidrumą pagal D5. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D07_WavesCurrents apima vandens bangų ir srovių matavimus Baltijos jūros tyrimų rajonuose BAL-LT-AA-01; BAL-LT-AA-02; BAL-LT-AA-03. Monitoringas vykdomas mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Bangų rodikliai (kryptis, periodas, aukštis) matuojami kasmet, 19 tyrimų vietų, vidutiniškai 4-7 kartus per metus (dažnumas skiriasi skirtinguose rajonuose: BAL-LT-AA-01 ir BAL-LT-AA-02 – 4-7 kartai per metus; BAL-LT-AA-03 rajone tyrimai atliekami 1-4 kartus per metus). Srovių parametrai (kryptis, greitis) matuojami pavasario ir vasaros tyrimų reisų metu 3 monitoringo vietose. Duomenys naudojami pelaginėms buveinėms pagal D1, hidrografinėms sąlygoms pagal D7 vertinti. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Waste Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandens temperatūra ir druskingumas matuojami CTD zondu, vandens skaidrumas – seki disku.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Vandenyje ištirpęs deguonis, pH matuojami automatiškai, ant zondo pritvirtintais davikliais.
Oro temperatūra, santykinė drėgmė, vėjo kryptis ir greitis, atmosferos slėgis matuojami davikliais laive, debesų, bangų, ledų parametrus ekspertas nustato vizualiai.
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
Srovės matuojamos srovių matuokliu, bangos – vizualiai.
Features
Pelagic broad habitats
Pelagic broad habitats
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Physical and hydrological characteristics
Physical and hydrological characteristics
Eutrophication
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Chemical characteristics
Chemical characteristics
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Hydrographical changes
Elements
  • Coastal pelagic habitat
  • Variable salinity pelagic habitat
  • Transparency
  • Salinity
  • Temperature
  • Temperature
  • Transparency
  • Dissolved oxygen (O2)
  • Dissolved oxygen (O2)
  • pH
  • Dissolved oxygen (O2)
  • H2S
  • pH
  • Ice
  • Current regime
  • Wave regime
GES criteria
D1C6
D1C6
D5C4
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
D5C5
D7C1
D7C1
NotRelevan
NotRelevan
D7C1
D7C1
D7C1
Parameters
  • Other
  • Other
  • Transparency of water
  • Other
  • Other
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Other
  • Other
  • Concentration in water
  • Ph
  • Other
  • Other
  • Other
Parameter Other
temperature
salinity
salinity
temperature
temperature
transparency
Oxygen
Oxygen
pH
Ice
Currents
Waves
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
  • BAL-LT-AA-01
  • BAL-LT-AA-02
  • BAL-LT-AA-03
Temporal scope (start date - end date)
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1972-9999
1981-9999
1981-9999
1981-9999
Monitoring frequency
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
3-monthly
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Other
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • Visual observation
Monitoring method
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
Monitoring method other
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual)
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) Near real time data are collected as well
Quality control
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be CTD matavimų, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (konduktometru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Be automatinių matavimų davikliais, tyrimai dar atliekami ir rankiniais instrumentais (oksimetru), siekiant palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams, teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus ir vertinimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Matavimus paraleliai atlieka skirtingi tyrėjai, duomenys palyginami. Į duomenų bazę suvestus duomenis dar kartą patikrina kitas tyrėjas, ir tik tuomet duomenys tampa prieinami kitiems vartotojams.
Data management
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Kasmet teikiami ICES, WISE. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami į ICES, WISE duomenų bazes.
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Duomenys kaupiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant jūros aplinkos būklę, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt).
Data access
Related indicator/name
Contact
References