Member State report / Art11 / 2014-2020 / D8 / Lithuania / Baltic Sea
| Report type | Member State report to Commission |
| MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
| Report due | 2014-10-15; 2020-10-15 |
| GES Descriptor | D8 Contaminants |
| Member State | Lithuania |
| Region/subregion | Baltic Sea |
| Reported by | Reporter not found |
| Report date | Date not found; 2020-10-16 |
| Report access |
2014 data
2020 data
| Monitoring programme | Monitoring programme name | MP_D8 |
MP_D8 |
MP_D8 |
|---|---|---|---|---|
| Monitoring programme | Reference existing programme | |||
| Monitoring programme | Marine Unit ID | |||
| Q4e - Programme ID | BALLT-D089-4 |
BALLT-D089-4 |
BALLT-D089-4 |
|
| Q4f - Programme description |
Monitoringo programa vertina teršalų koncentracijas vandenyje, dugno nuosėdose ir biotoje, vertina ilgalaikius pokyčius ir erdvinį pasiskirstymą. Tyrimų vietos išdėstytos taip, kad atspindėti taršos šaltinių poveikį. Tiriamos medžiagos, nurodytos Pavojingų medžiagų direktyvoje.
|
Monitoringo programa vertina teršalų koncentracijas vandenyje, dugno nuosėdose ir biotoje, vertina ilgalaikius pokyčius ir erdvinį pasiskirstymą. Tyrimų vietos išdėstytos taip, kad atspindėti taršos šaltinių poveikį. Tiriamos medžiagos, nurodytos Pavojingų medžiagų direktyvoje.
|
Monitoringo programa vertina teršalų koncentracijas vandenyje, dugno nuosėdose ir biotoje, vertina ilgalaikius pokyčius ir erdvinį pasiskirstymą. Tyrimų vietos išdėstytos taip, kad atspindėti taršos šaltinių poveikį. Tiriamos medžiagos, nurodytos Pavojingų medžiagų direktyvoje.
|
|
| Q5e - Natural variability |
|
|
|
|
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Established methods | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q5d - Adequacy for assessment of GES | Q5d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
| Q5f - Description of programme for GES assessment |
a. Monitoringo programa nepilnai įvertina teršalų aplinkoje deskriptoriaus tikslus.
a-b. Sunkiųjų metalų ir naftos produktų vandenyje, dugno nuosėdose matavimo vietų išsidėstymas ir skaičius, matavimų dažnis pakankamas. Matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas, leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų biotoje (heksachlorbenzeno ir gyvsidabrio) skaičius buvo nepastovus ir nepakankamas adekvačiam vertinimui, nors matavimų dažnis kartą metuose pakankamas. Heksachlorbenzeno biotoje matavimų laikotarpis per trumpas norint įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Tačiau gyvsidabrio biotoje matavimų laikotarpis Lietuvoje pakankamas ir leidžia įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
c. GAB įvertinimui laiko skalė pakankama ir (> 10 metų.) leidžia vertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas pagal metalų Hg, Pb, Cu, Zn, Ni, Cr, Cd ir naftos produktų koncentracijas dugno nuosėdose. Tuo tarpu vertinimui pagal arseno koncentraciją (nuo 2005 m., <10 metų) - laiko skalė per maža. Terašalų vandenyje (naftos anglaivandeniliai) matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas. (> 10 m.; nuo 1992 metų; GAB vertinimas atliktas pagal 2008-2011 m. monitoringo duomenis) leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų vandenyje: ftalatų: di(2-etilheksil) ftalatų (DEHP) matavimų laikotarpis 2010-2011 m. trumpas, neleidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
d. Teršalai aplinkoje nebūdingi natūraliai aplinkai; Deskriptoriaus indikatoriai nurodo antropogeninės kilmės teršalus. Tačiau jų koncentracijos pokyčiai gali priklausyti ir nuo kitų veiksnių, pvz., dėl technogeninės veiklos keičiasi dugno nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis, dėl fizinės žalos pasikeitusi nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis įtakoja teršalų pasiskirstymą,
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
a. Monitoringo programa nepilnai įvertina teršalų aplinkoje deskriptoriaus tikslus.
a-b. Sunkiųjų metalų ir naftos produktų vandenyje, dugno nuosėdose matavimo vietų išsidėstymas ir skaičius, matavimų dažnis pakankamas. Matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas, leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų biotoje (heksachlorbenzeno ir gyvsidabrio) skaičius buvo nepastovus ir nepakankamas adekvačiam vertinimui, nors matavimų dažnis kartą metuose pakankamas. Heksachlorbenzeno biotoje matavimų laikotarpis per trumpas norint įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Tačiau gyvsidabrio biotoje matavimų laikotarpis Lietuvoje pakankamas ir leidžia įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
c. GAB įvertinimui laiko skalė pakankama ir (> 10 metų.) leidžia vertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas pagal metalų Hg, Pb, Cu, Zn, Ni, Cr, Cd ir naftos produktų koncentracijas dugno nuosėdose. Tuo tarpu vertinimui pagal arseno koncentraciją (nuo 2005 m., <10 metų) - laiko skalė per maža. Terašalų vandenyje (naftos anglaivandeniliai) matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas. (> 10 m.; nuo 1992 metų; GAB vertinimas atliktas pagal 2008-2011 m. monitoringo duomenis) leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų vandenyje: ftalatų: di(2-etilheksil) ftalatų (DEHP) matavimų laikotarpis 2010-2011 m. trumpas, neleidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
d. Teršalai aplinkoje nebūdingi natūraliai aplinkai; Deskriptoriaus indikatoriai nurodo antropogeninės kilmės teršalus. Tačiau jų koncentracijos pokyčiai gali priklausyti ir nuo kitų veiksnių, pvz., dėl technogeninės veiklos keičiasi dugno nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis, dėl fizinės žalos pasikeitusi nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis įtakoja teršalų pasiskirstymą,
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
a. Monitoringo programa nepilnai įvertina teršalų aplinkoje deskriptoriaus tikslus.
a-b. Sunkiųjų metalų ir naftos produktų vandenyje, dugno nuosėdose matavimo vietų išsidėstymas ir skaičius, matavimų dažnis pakankamas. Matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas, leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų biotoje (heksachlorbenzeno ir gyvsidabrio) skaičius buvo nepastovus ir nepakankamas adekvačiam vertinimui, nors matavimų dažnis kartą metuose pakankamas. Heksachlorbenzeno biotoje matavimų laikotarpis per trumpas norint įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Tačiau gyvsidabrio biotoje matavimų laikotarpis Lietuvoje pakankamas ir leidžia įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
c. GAB įvertinimui laiko skalė pakankama ir (> 10 metų.) leidžia vertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas pagal metalų Hg, Pb, Cu, Zn, Ni, Cr, Cd ir naftos produktų koncentracijas dugno nuosėdose. Tuo tarpu vertinimui pagal arseno koncentraciją (nuo 2005 m., <10 metų) - laiko skalė per maža. Terašalų vandenyje (naftos anglaivandeniliai) matavimų laikotarpis yra pakankamai ilgas. (> 10 m.; nuo 1992 metų; GAB vertinimas atliktas pagal 2008-2011 m. monitoringo duomenis) leidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas. Teršalų vandenyje: ftalatų: di(2-etilheksil) ftalatų (DEHP) matavimų laikotarpis 2010-2011 m. trumpas, neleidžiantis įvertinti aplinkos būklės kaitos tendencijas.
d. Teršalai aplinkoje nebūdingi natūraliai aplinkai; Deskriptoriaus indikatoriai nurodo antropogeninės kilmės teršalus. Tačiau jų koncentracijos pokyčiai gali priklausyti ir nuo kitų veiksnių, pvz., dėl technogeninės veiklos keičiasi dugno nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis, dėl fizinės žalos pasikeitusi nuosėdų litologinė sudėtis ir organinės medžiagos kiekis įtakoja teršalų pasiskirstymą,
e. Do not responds to risks of not achieving GES.
Daugiau informacijos pdf ataskaitoje.
|
|
| Q5g - Gap-filling date for GES assessment | By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment |
Geros aplinkos būklės kriterijai dugno nuosėdose, o taip pat teršalų poveikiui vertinti bus pasiūlytos regioniniu mastu darbo grupėje CORESET II. Planuojama atsižvelgti į šios grupės darbo rezultatus.
|
Geros aplinkos būklės kriterijai dugno nuosėdose, o taip pat teršalų poveikiui vertinti bus pasiūlytos regioniniu mastu darbo grupėje CORESET II. Planuojama atsižvelgti į šios grupės darbo rezultatus.
|
Geros aplinkos būklės kriterijai dugno nuosėdose, o taip pat teršalų poveikiui vertinti bus pasiūlytos regioniniu mastu darbo grupėje CORESET II. Planuojama atsižvelgti į šios grupės darbo rezultatus.
|
|
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Environmental target | 1 |
1 |
1 |
| Q6a -Relevant targets | Q6a - Associated indicator | 8.1.1 da 8.1.1 db 8.1.1 dc 8.1.1 dd 8.1.1 de 8.1.1 df 8.1.1 dg 8.1.1 dh 8.1.1 di 8.1.1 dj 8.1.1 dk 8.1.1 dl 8.1.1 va 8.1.1 vb 8.1.1 vc 8.1.1 vd 8.1.1 ve 8.1.1 vf 8.1.1 vg 8.1.1 vh 8.1.1 vi 8.1.1 vj |
8.1.1 da 8.1.1 db 8.1.1 dc 8.1.1 dd 8.1.1 de 8.1.1 df 8.1.1 dg 8.1.1 dh 8.1.1 di 8.1.1 dj 8.1.1 dk 8.1.1 dl 8.1.1 va 8.1.1 vb 8.1.1 vc 8.1.1 vd 8.1.1 ve 8.1.1 vf 8.1.1 vg 8.1.1 vh 8.1.1 vi 8.1.1 vj |
8.1.1 da 8.1.1 db 8.1.1 dc 8.1.1 dd 8.1.1 de 8.1.1 df 8.1.1 dg 8.1.1 dh 8.1.1 di 8.1.1 dj 8.1.1 dk 8.1.1 dl 8.1.1 va 8.1.1 vb 8.1.1 vc 8.1.1 vd 8.1.1 ve 8.1.1 vf 8.1.1 vg 8.1.1 vh 8.1.1 vi 8.1.1 vj |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_SuitableData | Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6b_EstablishedMethods | Y |
Y |
Y |
| Q6b - Adequacy for assessment of targets | Q6d_AdequateCapacity | Y |
Y |
Y |
| Q6c - Target updating | Y |
Y |
Y |
|
| Q6d - Description of programme for targets assessment |
Siekiant GAB statuso teršalų aplinkoje rodiklių atžvilgiu priemonės Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Deskriptoriaus indikatorių tikslams – sumažinti teršalų kiekį patenkanti į jūrinė aplinką, įgyvendinti numatytos teisinės, institucinės, technologinės priemonės.
More information see page 212 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Tikslai numatomi peržiūrėti ir atnaujinti 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas/adekvatumas.
|
Siekiant GAB statuso teršalų aplinkoje rodiklių atžvilgiu priemonės Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Deskriptoriaus indikatorių tikslams – sumažinti teršalų kiekį patenkanti į jūrinė aplinką, įgyvendinti numatytos teisinės, institucinės, technologinės priemonės.
More information see page 212 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Tikslai numatomi peržiūrėti ir atnaujinti 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas/adekvatumas.
|
Siekiant GAB statuso teršalų aplinkoje rodiklių atžvilgiu priemonės Baltijos jūroje, iš esmės atitinka ir EK Bendrosios vandens politikos direktyvoje numatytiems ir jau įgyvendintiems kitų direktyvų reikalavimams. Deskriptoriaus indikatorių tikslams – sumažinti teršalų kiekį patenkanti į jūrinė aplinką, įgyvendinti numatytos teisinės, institucinės, technologinės priemonės.
More information see page 212 in http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda
Tikslai numatomi peržiūrėti ir atnaujinti 2015 metų pirmoje pusėje. Tuomet bus vertinamas monitoringo pakankamumas/adekvatumas.
|
|
| Q6e - Gap-filling date for targets assessment | By2020 |
By2020 |
By2020 |
|
| Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment | ||||
| Q7a - Relevant activities |
|
|
|
|
| Q7b - Description of monitoring of activities | Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of contaminants in sea water, sediments and biota. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of contaminants in sea water, sediments and biota. |
Monitoring program is not able to identify which pressures that are causing environmental changes, only indicates levels of contaminants in sea water, sediments and biota. |
|
| Q7c - Relevant measures | ||||
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate data | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Established methods | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate understanding of GES | N |
N |
N |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Adequate capacity | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses activities and pressures | Y |
Y |
Y |
| Q7e - Adequacy for assessment of measures | Q7d - Addresses effectiveness of measures | Y |
Y |
Y |
| Q7d - Description of monitoring for measures | The monitoring programme gives quantitative and qualitative information on in the Lithuanian Baltic sea part. Using national accepted measures it is quitified the state of water body, there measures will help identify current and future measures of contaminants sea environment in Lithuanian coast. |
The monitoring programme gives quantitative and qualitative information on in the Lithuanian Baltic sea part. Using national accepted measures it is quitified the state of water body, there measures will help identify current and future measures of contaminants sea environment in Lithuanian coast. |
The monitoring programme gives quantitative and qualitative information on in the Lithuanian Baltic sea part. Using national accepted measures it is quitified the state of water body, there measures will help identify current and future measures of contaminants sea environment in Lithuanian coast. |
|
| Q7f - Gap-filling date for activities and measures | By2018 |
By2018 |
By2018 |
|
| Q8a - Links to existing Monitoring Programmes |
|
|
|
|
| Reference sub-programme | Sub-programme ID | BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
| Reference sub-programme | Sub-programme name | Contaminant levels - in species, including seafood |
Contaminant levels - in water/sediment |
Contaminant levels - in water/sediment |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme ID | BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
| Q4g - Sub-programmes | Sub-programme name | Contaminant levels - in species, including seafood |
Contaminant levels - in water/sediment |
Contaminant levels - in water/sediment |
| Q4k - Monitoring purpose | StateImpact |
StateImpact Pressurse |
StateImpact Pressurse |
|
| Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions | Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in paper report, 78-114 pages |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme |
Water Framework Directive. Monitoring incorporated into present programme and described in Monitoring programme description, paper report, 78-114 pages |
|
| Q5c - Features | Q5c - Habitats |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Species list |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Physical/Chemical features |
|
|
|
| Q5c - Features | Q5c - Pressures |
|
|
|
| Q9a - Elements |
|
|
|
|
| Q5a - GES criteria | Relevant GES criteria |
|
|
|
| Q5b - GES indicators | Relevant GES indicators |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population size | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species population characteristics | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Species impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat distribution | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat extent | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (physical-chemical) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat condition (biological) | |||
| Q9b - Parameters monitored (state/impact) | Habitat impacts | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure input | |||
| Q9b - Parameters monitored (pressures) | Pressure output |
|
|
|
| Q9b - Parameters monitored (activity) | Activity | |||
| Q9b Parameters monitored (other) | Other | |||
| Q41 Spatial scope | WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
WFD_TW WFD_CW TerritorialWaters EEZ |
|
| Q4j - Description of spatial scope | Monitoring is carried in fish and molluscs; coordinated within HELCOM, see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual ) |
Monitoring programme description, paper report, 78-114 pages
|
Monitoring is carried out in all coastal water bodies and off-shore areas (coordinated within HELCOM; see HELCOM Monitoring Manual; http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual), described in Monitoring programme description, paper report, 78-114 pages |
|
| Marine Unit IDs |
|
|
|
|
| Q4h - Temporal scope | Start date- End date | 1990-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
| Q9h - Temporal resolution of sampling |
|
|
|
|
| Q9c - Monitoring method | Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) |
|
| Q9d - Description of alteration to method | other ISO standards are used |
relevant ISO standards are referred |
relevant ISO standards are used |
|
| Q9e - Quality assurance |
|
|
|
|
| Q9f - Quality control | DelayedValidation |
DelayedValidation |
DelayedValidation |
|
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - Proportion of area covered % | |||
| Q9g - Spatial resolution of sampling | Q9g - No. of samples | |||
| Q9i - Description of sample representivity | ||||
| Q10a - Scale for aggregation of data |
|
|
|
|
| Q10b - Other scale for aggregation of data | ||||
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data type | UnprocessedData ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
UnprocessedData ProcessedData |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access mechanism | LocationNationalDC |
LocationNationalDC |
LocationInternationalDC |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data access rights | Open |
Open |
Open |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - INSPIRE standard | OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
OceanographicFeatures |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c Date data are available | 2011-06 |
1992-12 |
1992-12 |
| Q10c - Access to monitoring data | Q10c - Data update frequency | Yearly |
Yearly |
Yearly |
| Q10d - Description of data access | Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
Gathered data can be accessed at Environmental Protection Agency |
|
Descriptor |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Related measures |
|||||||
Coverage of measures |
|||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
Programme name |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||||||
Regional cooperation - countries involved |
|||||||
Regional cooperation - implementation level |
|||||||
Monitoring details |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
|
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
|
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
|
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
|
|||
Features |
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
|||||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1990-9999 |
1990-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
Monitoring frequency |
Yearly |
Yearly |
Other |
Other |
Other |
Other |
Other |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Data management |
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Data access |
|||||||
Related indicator/name |
|||||||
Contact |
|||||||
References |