As part of EEA's ongoing security and identity management improvements, we are currently migrating the system to Entra ID authentication.
We kindly ask all users to start using Entra ID credentials when logging in to the system. 
Please note that LDAP authentication will be phased out and disabled in the upcoming months.
We encourage you to verify that you can successfully access the system and that your account and permissions function as expected after Entra ID login.
Should you encounter any issues or require assistance during this transition, please contact Laszlo Cseh at laszlo.cseh@eaudeweb.ro 
Thank you for your cooperation and support.
As part of EEA's ongoing security and identity management improvements, we are currently migrating the system to Entra ID authentication.
We kindly ask all users to start using Entra ID credentials when logging in to the system. 
Please note that LDAP authentication will be phased out and disabled in the upcoming months.
We encourage you to verify that you can successfully access the system and that your account and permissions function as expected after Entra ID login.
Should you encounter any issues or require assistance during this transition, please contact Laszlo Cseh at laszlo.cseh@eaudeweb.ro 
Thank you for your cooperation and support.

Member State report / Art11 / 2014-2020 / D8 / Lithuania / Baltic Sea

Report type Member State report to Commission
MSFD Article Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates)
Report due 2014-10-15; 2020-10-15
GES Descriptor D8 Contaminants
Member State Lithuania
Region/subregion Baltic Sea
Reported by Reporter not found
Report date -; 2020-10-16
Report access
2014 data
2020 data
Monitoring programme Monitoring programme name
Monitoring programme Reference existing programme
Monitoring programme Marine Unit ID
Q4e - Programme ID
Q4f - Programme description
Q5e - Natural variability
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate data
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Established methods
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate understanding of GES
Q5d - Adequacy for assessment of GES Q5d - Adequate capacity
Q5f - Description of programme for GES assessment
Q5g - Gap-filling date for GES assessment
Q5h - Plans to implement monitoring for GES assessment
Q6a -Relevant targets Q6a - Environmental target
Q6a -Relevant targets Q6a - Associated indicator
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_SuitableData
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6b_EstablishedMethods
Q6b - Adequacy for assessment of targets Q6d_AdequateCapacity
Q6c - Target updating
Q6d - Description of programme for targets assessment
Q6e - Gap-filling date for targets assessment
Q6f - Plans to implement monitoring for targets assessment
Q7a - Relevant activities
Q7b - Description of monitoring of activities
Q7c - Relevant measures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate data
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Established methods
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate understanding of GES
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Adequate capacity
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses activities and pressures
Q7e - Adequacy for assessment of measures Q7d - Addresses effectiveness of measures
Q7d - Description of monitoring for measures
Q7f - Gap-filling date for activities and measures
Q8a - Links to existing Monitoring Programmes
Reference sub-programme Sub-programme ID
Reference sub-programme Sub-programme name
Q4g - Sub-programmes Sub-programme ID
Q4g - Sub-programmes Sub-programme name
Q4k - Monitoring purpose
Q4l - Links of monitoring programmes of other Directives and Conventions
Q5c - Features Q5c - Habitats
Q5c - Features Q5c - Species list
Q5c - Features Q5c - Physical/Chemical features
Q5c - Features Q5c - Pressures
Q9a - Elements
Q5a - GES criteria Relevant GES criteria
Q5b - GES indicators Relevant GES indicators
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population size
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species population characteristics
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Species impacts
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat distribution
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat extent
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (physical-chemical)
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat condition (biological)
Q9b - Parameters monitored (state/impact) Habitat impacts
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure input
Q9b - Parameters monitored (pressures) Pressure output
Q9b - Parameters monitored (activity) Activity
Q9b Parameters monitored (other) Other
Q41 Spatial scope
Q4j - Description of spatial scope
Marine Unit IDs
Q4h - Temporal scope Start date- End date
Q9h - Temporal resolution of sampling
Q9c - Monitoring method
Q9d - Description of alteration to method
Q9e - Quality assurance
Q9f - Quality control
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - Proportion of area covered %
Q9g - Spatial resolution of sampling Q9g - No. of samples
Q9i - Description of sample representivity
Q10a - Scale for aggregation of data
Q10b - Other scale for aggregation of data
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data type
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access mechanism
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data access rights
Q10c - Access to monitoring data Q10c - INSPIRE standard
Q10c - Access to monitoring data Q10c Date data are available
Q10c - Access to monitoring data Q10c - Data update frequency
Q10d - Description of data access
Descriptor
D8
D8
D8
D8
D8
D8
D8
Monitoring strategy description
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje. Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM. Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Coverage of GES criteria
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Adequate monitoring was in place by 2018
Gaps and plans
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
Related targets
  • 7
  • 7
  • 7
  • 7
  • 7
  • 7
  • 7
Coverage of targets
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Adequate monitoring is in place by July 2020
Related measures
Coverage of measures
Related monitoring programmes
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
  • BALLT-D08_ContaminantBiota
  • BALLT-D08_ContaminantSediment
  • BALLT-D08_ContaminantWater
Programme code
BALLT-D08_ContaminantBiota
BALLT-D08_ContaminantBiota
BALLT-D08_ContaminantSediment
BALLT-D08_ContaminantSediment
BALLT-D08_ContaminantWater
BALLT-D08_ContaminantWater
BALLT-D08_ContaminantWater
Programme name
BALLT-D08_ContaminantBiota
BALLT-D08_ContaminantBiota
BALLT-D08_ContaminantSediment
BALLT-D08_ContaminantSediment
BALLT-D08_ContaminantWater
BALLT-D08_ContaminantWater
BALLT-D08_ContaminantWater
Update type
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Same programme as in 2014
Old programme codes
Programme description
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus. Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose. Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus). Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus). Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus). Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
Monitoring purpose
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
  • Environmental state and impacts
Other policies and conventions
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
  • HELCOM Monitoring programmes
  • Stockholm Convention on persistent organic pollutions (POPs)
  • Urban Waste Water Treatment Directive
  • Water Framework Directive
Regional cooperation - coordinating body
Regional cooperation - countries involved
Regional cooperation - implementation level
Monitoring details
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
Features
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Contaminants - non UPBT substances
Contaminants - UPBT substances
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
Elements
  • Aldrin
  • Alpha-HCH
  • Beta-HCH
  • Cadmium and its compounds
  • Chlordane
  • Chlordecone (Kepone)
  • Copper and its compounds
  • DDT, o,p'
  • DDT, p,p'
  • Dicofol
  • Dieldrin
  • Endosulfan
  • Endrin
  • Fluoranthene
  • Gamma-HCH (Lindane)
  • Hexachlorobenzene
  • Hexachlorobutadiene
  • Isodrin
  • Lead and its compounds
  • Mirex
  • Pentachlorobenzene
  • Polychlorinated biphenyls (7 PCB: 28,52,101,118,138,153,180)
  • Toxaphene
  • Zinc and its compounds
  • Benzo(a)pyrene
  • Brominated diphenylethers (congener numbers 28, 47, 99, 100, 153 and 154)
  • Heptachlor and heptachlor epoxide
  • Hexabromocyclododecanes (HBCDD)
  • Hexabromodiphenylether
  • Mercury and its compounds
  • Perfluorooctane sulfonic acid (PFOS) and its derivatives
  • Polychlorinated dibenzodioxins (PCDD)
  • 1,2,3-Trichlorobenzene
  • 1,2,4-Trichlorobenzene
  • 1,2-Dichloroethane
  • 1,3,5-Trichlorobenzene
  • Aclonifen
  • Alachlor
  • Aldrin
  • Alpha-HCH
  • Aluminium and its compounds
  • Anthracene
  • Arsenic and its compounds
  • Atrazine
  • Benz(a)anthracene
  • Benzene
  • Beta-HCH
  • Bifenox
  • Cadmium and its compounds
  • Carbon tetrachloride
  • Chlordane
  • Chlordecone (Kepone)
  • Chlorfenvinphos
  • Chloroalkanes C10-13
  • Chlorpyrifos
  • Chromium and its compounds
  • Chrysene
  • Copper and its compounds
  • Cybutryne
  • Cypermethrin
  • DDT, o,p'
  • DDT, p,p'
  • Di(2-ethylhexyl)phthalate (DEHP)
  • Dichloromethane
  • Dichlorvos
  • Dicofol
  • Dieldrin
  • Diuron
  • Endrin
  • Fluoranthene
  • Gamma-HCH (Lindane)
  • Hexachlorobenzene
  • Hexachlorobutadiene
  • Isodrin
  • Isoproturon
  • Lead and its compounds
  • Mirex
  • Naphthalene
  • Nickel and its compounds
  • Nonylphenol
  • Octylphenol (4‐(1,1',3,3'‐tetramethylbutyl)‐phenol)
  • Pentachlorobenzene
  • Pentachlorophenol
  • Petroleum hydrocarbons
  • Phenanthrene
  • Polychlorinated biphenyls (7 PCB: 28,52,101,118,138,153,180)
  • Pyrene
  • Quinoxyfen
  • Simazine
  • Terbutryn
  • Tetrachloroethylene
  • Tin and its compounds
  • Toxaphene
  • Trichloroethylene
  • Trichloromethane
  • Trifluralin
  • Zinc and its compounds
  • alpha-Endosulfan
  • beta-Endosulfan
  • Benzo(a)pyrene
  • Benzo(b)fluoranthene
  • Benzo(g,h,i)perylene
  • Benzo(k)fluoranthene
  • Brominated diphenylethers (congener numbers 28, 47, 99, 100, 153 and 154)
  • Heptachlor and heptachlor epoxide
  • Hexabromocyclododecanes (HBCDD)
  • Indeno(1,2,3,-cd)pyrene
  • Mercury and its compounds
  • Perfluorooctane sulfonic acid (PFOS) and its derivatives
  • Polychlorinated dibenzodioxins (PCDD)
  • Polychlorinated dibenzofurans (10 PCDFs)
  • Tributyltin-cation
  • 1,2,3-Trichlorobenzene
  • 1,2,4-Trichlorobenzene
  • 1,2-Dichloroethane
  • Aclonifen
  • Alachlor
  • Aldrin
  • Alpha-HCH
  • Anthracene
  • Arsenic and its compounds
  • Atrazine
  • Benz(a)anthracene
  • Benzene
  • Beta-HCH
  • Bifenox
  • Cadmium and its compounds
  • Carbon tetrachloride
  • Chlorfenvinphos
  • Chloroalkanes C10-13
  • Chlorpyrifos
  • Chromium and its compounds
  • Chrysene
  • Copper and its compounds
  • Cybutryne
  • Cypermethrin
  • DDT, o,p'
  • DDT, p,p'
  • Di(2-ethylhexyl)phthalate (DEHP)
  • Dichloromethane
  • Dichlorvos
  • Dicofol
  • Dieldrin
  • Diuron
  • Endosulfan
  • Endrin
  • Fluoranthene
  • Gamma-HCH (Lindane)
  • Hexachlorobenzene
  • Hexachlorobutadiene
  • Isodrin
  • Isoproturon
  • Lead and its compounds
  • Naphthalene
  • Nickel and its compounds
  • Nonylphenol
  • Octylphenol
  • Pentachlorobenzene
  • Pentachlorophenol
  • Petroleum hydrocarbons
  • Polychlorinated biphenyls (7 PCB: 28,52,101,118,138,153,180)
  • Pyrene
  • Quinoxyfen
  • Simazine
  • Terbutryn
  • Tetrachloroethylene
  • Trichloroethylene
  • Trichloromethane
  • Trifluralin
  • Zinc and its compounds
  • Benzo(a)pyrene
  • Benzo(b)fluoranthene
  • Benzo(g,h,i)perylene
  • Benzo(k)fluoranthene
  • Brominated diphenylethers (congener numbers 28, 47, 99, 100, 153 and 154)
  • Heptachlor and heptachlor epoxide
  • Hexabromocyclododecanes (HBCDD)
  • Mercury and its compounds
  • Perfluorooctane sulfonic acid (PFOS) and its derivatives
  • Tributyltin compounds
  • Not Applicable
GES criteria
D8C1
D8C1
D8C1
D8C1
D8C1
D8C1
D8C1
Parameters
  • Concentration in biota (total)
  • Concentration in biota (total)
  • Concentration in sediment (total)
  • Concentration in sediment (total)
  • Concentration in water
  • Concentration in water
  • Concentration in water
Parameter Other
Spatial scope
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
  • Coastal waters (WFD)
  • EEZ (or similar)
  • Territorial waters
  • Transitional waters (WFD)
Marine reporting units
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
  • BAL-LT-MS-01
Temporal scope (start date - end date)
1990-9999
1990-9999
1992-9999
1992-9999
1992-9999
1992-9999
1992-9999
Monitoring frequency
Yearly
Yearly
Other
Other
Other
Other
Other
Monitoring type
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
  • In-situ sampling coastal
  • In-situ sampling offshore
Monitoring method
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • HELCOM Manual for monitoring in COMBINE programme
  • Other monitoring method
  • Other monitoring method
  • Other monitoring method
Monitoring method other
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus.
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus.
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus.
Quality control
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų. Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
Data management
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
Data access
Related indicator/name
Contact
References