Member State report / Art11 / 2020 / D8 / Lithuania / Baltic Sea
Report type | Member State report to Commission |
MSFD Article | Art. 11 Monitoring programmes (and Art. 17 updates) |
Report due | 2020-10-15 |
GES Descriptor | D8 Contaminants |
Member State | Lithuania |
Region/subregion | Baltic Sea |
Reported by | Environmental Protection Agency |
Report date | 2020-10-16 |
Report access |
Descriptor |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
D8 |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Monitoring strategy description |
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Vadovaujantis Valstybine 2018-2023 m. monitoringo programa, prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų teršiančių medžiagų tyrimai Lietuvos jūros rajone atliekami skirtingu dažnumu, skirtingose vietose ir tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei būdingoje akumuliacinėje terpėje (vandenyje, dugno nuosėdose ir/ar biotoje). Viso 2018-2023 m. monitoringo programoje numatyta ištirti visas teršiančias medžiagas, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES ir Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų priedus, įvertinti jų kaitos tendencijas (jei yra pakankamai duomenų) ir galimus taršos šaltinius.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinami D8 rodikliai: 1) Teršiančios medžiagos vandenyje; 2) Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose; 3) Teršiančios medžiagos biotoje.
Taršos pavojingomis medžiagos šaltinių analizei naudojamos atskirų tyrimų studijų rezultatai, ūkio subjektų teršiančių medžiagų nuotekose ir poveikio aplinkai monitoringo ataskaitos, valstybinės ūkio subjektų nuotekų kontrolės duomenys. Teršiančių medžiagų (sunkieji metalai, naftos produktai) apkrovos su upėmis skaičiuojamos remiantis Valstybinio upių monitoringo upių žiotyse duomenimis, duomenys teikiami HELCOM.
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Coverage of GES criteria |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Adequate monitoring was in place by 2018 |
Gaps and plans |
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Teršiančių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams vertinimas vykdomas mokslinių studijų metu (pvz., Mikrobranduolių ir kitų branduolio pažaidų tyrimai). Tokias studijas atlieka Gamtos tyrimų centras (http://www.gamtostyrimai.lt/en/), duomenys buvo naudoti HELCOM vertinimams.
|
Related targets |
|
|
|
|
|
|
|
Coverage of targets |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Adequate monitoring is in place by July 2020 |
Related measures |
|||||||
Coverage of measures |
|||||||
Related monitoring programmes |
|
|
|
|
|
|
|
Programme code |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
Programme name |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantBiota |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantSediment |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
BALLT-D08_ContaminantWater |
Update type |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Same programme as in 2014 |
Old programme codes |
|||||||
Programme description |
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantBiota apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus žuvyse ir moliuskuose BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų biotoje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 4 vietose, tiriamos medžiagos ar medžiagų grupės: brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, lakūs organiniai junginiai (Nr. 17), HBCDD, PFOS, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 15), pesticidai (34, 44), PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 – kartą per metus kas 3 metus; Hg, Cd, Cu, Zn, Pb, chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) – 1 kartą kasmet; chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 1 kartą per 6 metų ciklą.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos biotoje.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantSediment apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų dugno nuosėdose monitoringas Baltijos jūroje vykdomas viso 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus); Ftalatai, brominti difenileteriai (BDE), dioksinai, chloralkanai (C10-C13), fenoliai (24, 25), HBCDD, tributilalavo junginiai, PFOS, pesticidai (9a,9b,14,16,18, 26, 34, 36, 44), PCB (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) - 8 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus; 1 vieta, 1 kartą per 6 metų ciklą; kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,38,39,40,41,42,45), chlordanas,mireksas,toksafenas,chlordekonas,heksabrodifenilas - 9 tyrimų vietos 1 kartą per 6 metų ciklą; lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 9 tyrimų vietos, 1 kartą per 6 metų ciklą; policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus, 3 vietos – 1 kartą kas 3 metus); metalai Hg, Cd, Pb, Ni, Al - 6 vietos, 1-2 kartus kasmet, 6 vietos – 1 kartą kas 3 metus; Sn, Cu, Zn, Cr, As - 6 vietos, 1 kartą kasmet, 5 vietos, 1 kartą kas 3 metus.
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis: Teršiančios medžiagos dugno nuosėdose.
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kasmet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę 2018-2023 m. programą. Monitoringo programos dalis BALLT-D08_ContaminantWater apima prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų teršiančių medžiagų tyrimus visame BAL-LT-MS-01 tyrimų rajone. Teršiančių medžiagų vandenyje monitoringas Baltijos jūroje vykdomas 12 vietų, tyrimų dažnumas ir stočių skaičius priklauso nuo konkrečios tiriamos medžiagos: naftos angliavandeniliai (12 vietų, 1-4 kartus kasmet); Ftalatai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 2 metus); brominti difenileteriai (BDE) (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); chloralkanai (C10-C13) (6 tyrimų vietos, 2-4 kartus per metus, kartą per 6 metų ciklą); lakūs organiniai junginiai (4, 6a, 10, 11, 17, 29a, 29b, 31, 32) 7 tyrimų vietos, 1 kartą per metus kas 3 metus); fenoliai (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 3 metus); HBCDD (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); tributilalavo junginiai (6 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus); PFOS (7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (28, 22, 15, 2) 7 tyrimų vietos, 1-4 kartus per metus kas 2 metus); metalai (Hg, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Cr, V) (10 vietų, 1-4 kartus kasmet), Sn, Al, As (6 tyrimų vietos, 1-4 kartus kas 3 metus); chlororganiniai pesticidai (9a,9b,14,16,18,26) (5 tyrimų vietos, 1-3 kartus kas 3 metus); kiti pesticidai (1,3,8,9,13,19,27,29,33,34,36,38,39,40,41,42,44,45) (7 tyrimų vietos, 1kartą per metus kartą per 6 metų ciklą); PCB 28, 52, 101, 118, 138, 153, 180 (5 tyrimų vietos, 1 kartą kas 3 metus).
Duomenys naudojami BAL-LT-MS-01 rajono būklei pagal D8 vertinti, cheminei būklei pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą vertinti, įgyvendinant Stokholmo konvenciją dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT). Renkamų duomenų pagrindu vertinamas D8 rodiklis:
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje ir kismet teikiami ICES, WISE.
|
Monitoring purpose |
|
|
|
|
|
|
|
Other policies and conventions |
|
|
|
|
|
|
|
Regional cooperation - coordinating body |
|||||||
Regional cooperation - countries involved |
|||||||
Regional cooperation - implementation level |
|||||||
Monitoring details |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
|
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją.
|
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
|
Dugno nuosėdų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2).
|
|||
Features |
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Contaminants - non UPBT substances
|
Contaminants - UPBT substances
|
Input of other substances (e.g. synthetic substances, non-synthetic substances, radionuclides) – diffuse sources, point sources, atmospheric deposition, acute events
|
Elements |
|
|
|
|
|
|
|
GES criteria |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
D8C1 |
Parameters |
|
|
|
|
|
|
|
Parameter Other |
|||||||
Spatial scope |
|
|
|
|
|
|
|
Marine reporting units |
|
|
|
|
|
|
|
Temporal scope (start date - end date) |
1990-9999 |
1990-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
1992-9999 |
Monitoring frequency |
Yearly |
Yearly |
Other |
Other |
Other |
Other |
Other |
Monitoring type |
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method |
|
|
|
|
|
|
|
Monitoring method other |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją |
Moliuskų mėginiai imami remiantis HELCOM metodika, Van Veen tipo gruntotraukiu (paėmimo plotas 0,1 m2). Žuvys pagaunamos kitų mokslinių tyrimų metu ir užšaldytos pristatomos į laboratoriją |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred |
Monitoring is carried out according to the HELCOM guidelines (see HELCOM Monitoring Manual: http://www.helcom.fi/action-areas/monitoring-and-assessment/monitoring-manual) relevant ISO standards are referred |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Monitoringas vykdomas pagal HELCOM rekomendacijas, pagal ISO standartus. |
Quality control |
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijų darbe atliekamų tyrimų kokybė užtikrinama laikantis standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimų.
Duomenų kokybei užtikrinti vykdomi palyginamieji tyrimai, braižomos kontrolinės diagramos. Kai kurie tyrimai perkami. Tokiu atveju, tyrimų kokybę siekiama užtikrinti keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus laboratorijoms (akreditacija, leidimai).
|
Data management |
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Duomenys kaupiami Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje. Naudojami vertinant priekrantės ir tarpinių vandenų būklę pagal BVPD, jūros aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, stebint daugiametes tendencijas. Pagal prašymus teikiami visuomenei, juridiniams asmenims (prašymai siunčiami Aplinkos apsaugos agentūrai (www.gamta.lt) elektroniniu paštu aaa@aaa.am.lt). Teikiami ICES, WISE, HELCOM tematiniams vertinimams.
|
Data access |
|||||||
Related indicator/name |
|||||||
Contact |
|||||||
References |