Atnaujinti teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą, tiksliai apibrėžiant teršimo incidentų likvidavimo procesą pakrantėse, integruojant į planą savivaldybių lokalinių teršimo incidentų likvidavimo planų nuostatus, aiškiai įvardinant atsakomybės, kas ir kaip gelbėtų nafta užterštus paukščius, priskiriant funkcijas atitinkamoms institucijoms ir užtikrinant jos reikalingą infrastruktūrą gelbėjimo darbams atlikti.

Įvertinti teršalų paplitimą  Klaipėdos uosto įmonių išleidžiamose nuotekose  į Klaipėdos sąsiaurį, numatyti priemones ir technologijas su nuotekomis patenkančių teršalų sumažinimui ar pašalinimui

Įvertinti nacionalinės reagavimo įvykus taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis incidentams jūroje sistemos (reagavimo pajėgumų, daugiafunkcinio gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivo, reikiamos įrangos) sukūrimo poreikį bei galimybes. Esant poreikiui ratifikuoti ir įgyvendinti 2000 m. protokolą dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis incidentams (OPRC/HNS 2000)

Įvertinti Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija) 2010 m. protokolo ratifikavimo poreikį ir poveikį suinteresuotoms šalims, prireikus inicijuoti šio protokolo ratifikavimą (dėl šio protokolo 1996 m. HNS konvencija neįsigalios)

Atnaujinti teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą, tiksliai apibrėžiant teršimo incidentų likvidavimo procesą pakrantėse, integruojant į planą savivaldybių lokalinių teršimo incidentų likvidavimo planų nuostatus, aiškiai įvardinant atsakomybės, kas ir kaip gelbėtų nafta užterštus paukščius, priskiriant funkcijas atitinkamoms institucijoms ir užtikrinant jos reikalingą infrastruktūrą gelbėjimo darbams atlikti.

Atsižvelgiant į HELCOM rekomendacijos 12/8 „Dėl periodinio Baltijos jūros rajono stebėjimo iš oro“ nuostatus, stebėjimų iš oro procedūrose būtina numatyti taršos mėginių paėmimo galimybes sraigtasparnio ar bepiločio orlaivo pagalba.

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. D1-194 “Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo” ir, prireikus, atnaujinti nustatytas ribines vertes dugno nuosėdų užterštumo vertinimui atsižvelgiant į regiono lygiu suderintas ribines vertes nuosėdoms, natūralų geocheminį taršos foną, smulkios dugno nuosėdų frakcijos ir organikos kiekio dugno nuosėdose pasiskirstymą

Prireikus pateikti Seimui Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos pakeitimo III priedo „Taršos iš sausumos taršos šaltinių prevencijai taikomi kriterijai ir priemonės“ II dalį „Taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija“ siekiant ją ratifikuoti

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ patvirtinimo“ ir jame naudojamas sąvokas (įtraukiant grunto tikslingo panaudojimo arba kito tvarkymo sąvoką, pvz. iškasto grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui), atnaujinti reikalavimus grunto savybių privalomiesiems cheminiams tyrimams (numatant galimas išimtis, esant pakankamam kiekiui mokslinės informacijos, pagrindžiančios planuojamo kasti grunto kokybę, ypatingai TBA, PAA ir PCB atžvilgiu), atnaujinti grunto tvarkymo ir klasifikavimo procedūras, numatant grunto tikslingo panaudojimo galimybes – paplūdimių atkūrime, žemės ūkyje, statybos darbuose (šiems darbams skirto grunto panaudojimas reglamentuojamas šiuo ir kitais teisės aktais), taip pat numatant papildomas alternatyvas IV užterštumo klasės grunto tvarkymui. Svarstyti galimybę į taisykles įtraukti teršiančių medžiagų koncentracijų normavimo/perskaičiavimo (pvz. pagal smulkiųjų frakcijų kiekį ir/arba pagal organinės medžiagos kiekį nuosėdose) procedūras bei grunto toksiškumo tyrimus, siekiant įvertinti teršalų keliamus pavojus aplinkai. Šis pasiūlymas labiau susijęs su praktiniais/ekonominiais grunto savybių tyrimų reikalingumo aspektais. Pagal HELCOM pateiktas rekomendacijas privalomo gruntų savybių tyrimo nereikia, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: I) kai kasamo grunto kiekis neviršija 10000 m3 per metus, kasimo darbų apimtys retos arba vienkartinės ir yra sukaupta pakankamai informacijos, pagrindžiančios planuojamo kasti grunto kokybę; II - kai gruntas yra sudarytas iš smėlio (nuo itin stambaus iki vidutinio), žvirgždo, gargždo ar riedulių; III - kai gruntas yra susiformavęs ankstesniais geologiniais laikotarpiais ir neperklostytas dabartinių sedimentacinių procesų (morenos pagrindas, kurį nukasinėja atliekant kapitalinio gilinimo darbus). Vis tik svarbiausias šios siūlomos priemonės aspektas: suteikti daugiau galimybių tikslingam/naudingam grunto (ypatingai užteršto) panaudojimui, kad kuo mažiau jo būtų išvežama į jūrą.

Vykdyti Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo galimo poveikio jūrinei aplinkai ir žmogui stebėjimus, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, siekiant dalintis patirtimi bei informacija, tinkamai vertinti stebėjimų duomenis dėl galimo cheminio ginklo poveikio, imtis koordinuotų veiksmų Baltijos jūros regione šiai problemai spręsti.